- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-83-193-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-193/2009
1.2.14.10., 2.1.15.3.3.2., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
2009 m. kovo 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 15 MGL (2025 Lt) bauda. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš R. M. priteista J. J. 685,88 Lt turtinei ir 200 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 19,60 Lt procesų išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. M. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 21 d., apie 20 val., viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kieme, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu bei vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: vieną kartą spyrė nukentėjusiajam J. J. į pilvą, po to spyrė į kieme stovinčio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. J., galinį kairės pusės sparną, sugadindamas 685,88 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o nuosprendis grindžiamas prieštaringais įrodymais.
Apeliantas teigia nepadaręs nusikalstamos veikos – nespyręs nei J. J. į pilvą, nei į jo automobilio sparną. Nuosprendyje visiškai abstrakčiai teigiama, kad jo kaltė dėl šių spyrių neabejotinai patvirtinama nukentėjusiojo J. J., liudytojų R. J., A. G. ir Š. S. parodymais. Tokia teismo išvada yra deklaratyvi, nes toliau nuosprendyje visų šių asmenų parodymai visiškai neanalizuojami, o iš jų paimami atskiri teiginiai, reikalingi jo kaltei pagrįsti. R. M. mano, kad toks įrodymų vertinimas visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Iš nuosprendžio matyti, kad realiai neva jo padarytus spyrius patvirtina tik pats J. J.. Tačiau ir jo parodymai šioje dalyje yra ne nuoseklūs, bet visiškai prieštaringi. J. J. teismui rašytame skunde nurodė, kad jam su žmona R. J. būnant kieme, jis atėjo į kiemą ir ėmė šūkauti, plūstis ir tyčia spyrė koja į jo automobilį, nei žodžiu neužsimindamas apie spyrį jam į pilvą. J. J. skundo teiginiai apie baimę patirti smurtą ne tik neduoda pagrindo išvadai apie patirtą smurtą prieš save kaip asmenį, bet netgi eliminuoja tokią galimybę, nes jis nurodo tik apie baimę patirti smurtą ateityje. Akivaizdu, kad būdamas patyręs smurtą – spyrį į pilvą – jis neabejotinai tokią aplinkybę būtų nurodęs, kaip jau įvykusį įvykį. Taip pat skunde pažymima, kad nėra ir jokių objektyvių neva J. J. patirtą fizinį smurtą patvirtinančių duomenų – med. specialisto išvados.
Taip pat skunde teigiama, kad tarp neva jo kaltę dėl kitos veikos – spyrio į J. J. automobilį patvirtinančių įrodymų taip pat stebimi akivaizdūs prieštaravimai, kurie rodo prieš jį surinktų duomenų nepatikimumą. J. J. pats pripažino, kad vijo jį nuo namo su koridoriuje pasiimtu kastuvu rankose. Nei vienas iš jo pakviestų liudytojų tokios aplinkybės nenurodė. Priešingai, jie teigia jokio kastuvo J. J. neturėjęs. Taip pat visi skirtingai nurodė neva jo atlikto spyrio į automobilį aplinkybes. J. J. parodė, kad jis atbėgo nuo mokyklos vartų link automobilio ir įsibėgėjęs bei pašokęs spyrė į automobilio kairį šoną. Liudytoja R. J. parodė, kad matė, kaip jos vyrui būnant netoli automobilio, jis šokinėjo aplink automobilį, po to atsitraukė apie 2 metrus ir įsibėgėjęs tokį atstumą spyrė į automobilį. Liudytojai A. G. ir Š. S. nurodo jau trečią spyrio į automobilį būdą - kad į automobilį neva spyrė prabėgdamas pro automobilį iš laiptinės, bet ne atbėgdamas priėjo nuo mokyklos pusės. Be to, A. G. ir Š. S. nurodo visiškai priešingas puses, į kurias neva po spyrio į automobilį aš nuėjau. Dar daugiau - A. G. nurodo, kad jis spyrė į automobilio dureles, bet ne į sparną. Visa tai rodo, kad šie asmenys jokio spyrio į automobilį nematė, o parodymus davė tik dėl draugiškų santykių su nukentėjusiuoju, bei priešiškų santykių su juo. Apeliantas R. M. mano, kad teismas šiuos duomenis dėl jų prieštaringumo privalėjo vertinti kritiškai kaip nepatikimus. Tuo tarpu teismo kritiškai be jokių motyvų ir analizės įvertinti liudytojų L. S., A. M. parodymai, vertinant juos visumoje ne tik su liudytojų S. S., S. S., bet netgi su paties nukentėjusiojo J. J. parodymais (toje dalyje, kad jis vijosi su kastuvu rankose), vertintini kaip pakankamai patikimi įrodymai, paneigiantys jo kaltę ir galimi išteisinamajam nuosprendžiui pagrįsti.
Nukentėjusysis J. J. atsikirtime į apeliacinį skundą teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisingas, nors jam R. M. atlygino ne visą žalą, t. y. jam taip pat turėjo būti priteista atlyginti 200 Lt automobilio ekspertizės išlaidas bei 200 Lt advokato išlaidas. Taip pat atsikirtime nurodoma, kad R. M. yra ne kartą pakėlęs ranką prieš jį, ir dabar „terorizuoja“ kaimynus, sutikęs gatvėje kolioja jo žmoną. J. J. teigia, kad po R. M. spyrį jam ir į automobilį, iškvietus policiją R. M. pabėgo, po to grįžęs vėl koliojosi, išvartė suolus po langais, o pakartotinai atvykus policijai, būdamas namuose, neįsileido pareigūnų.
Teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
R. M. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, sutrikdžiusį visuomenės rimtį ir tvarką. Jam inkriminuota tai, kad jis įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką-vieną kartą spyrė nukentėjusiajam J. J. į pilvą, po to spyrė į kieme stovinčio automobilio, priklausančio J. J. galinį kairės pusės sparną, tuo sugadindamas 685,88 Lt vertės turtą.
Išnagrinėjusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmos instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas apylinkės teismas nuosprendyje visiškai neargumentavo. Jau buvo minėta, kad tai vertinamieji požymiai, todėl teismas turėjo analizuoti priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp R. M. ir J. J., įrodymus, kurių pagrindu konstatavo, kad prieš J. J. buvo panaudotas fizinis smurtas bei atlikti vandališki veiksmai, kokie motyvai paskatino panaudoti smurtą, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys ir tik tuomet padaryti argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo.
Iš apeliacinės instancijos teisme ištirtų duomenų – esančių administracinio teisės pažeidimo byloje A.2.2-229/2007 bei baudžiamojoje byloje matyti, kad :
-2007-09-21 J. J. kreipėsi su prašymu į Panevėžio miesto policijos komisariatą, prašyme nurodydamas, kad 2007-09-21 apie 19 val. grįžus į namus, išlipus iš automobilio kieme buvęs kaimynas R. M. nežinia kodėl ėmė jį įžeidinėti, ėjo link jo –J. J., sakydamas „tave iškirsiu“, eidamas su koja spyrė į jam-J. J. - priklausančio automobilio galinį sparną, tuo jį įlenkdamas. Prašyme J. J. prašė taikyti R. M. poveikio priemones dėl jam priklausančio turto sugadinimo. Prašyme apie kokį nors fizinio smurto panaudojimą nėra nurodyta (adm. bylos 7 lapas);
-iš 2008-02-11 skundo teismui (b.l. 9-10) matyti, kad skunde J. J. nurodė, jog atėjęs kaimynas R. M. ėmė šūkauti jo adresu, plūstis, tyčia spyrė koja į kieme stovinčio jo automobilio galinį sparną. Skunde fizinio smurto pavartojimas J. J. atžvilgiu taip pat neminimas;
-taikinamojo posėdžio metu 2008-03-12 (b.l. 30-41) teisme J. J. parodė, kad įvažiavus į kiemą R. M. ėmė rodyti į jį nepadorius gestus, išlipęs R.M. kažką pasakė, susiginčijo, gal R.M. ir atsakė kažką netinkamo, R. M. pasiūlė muštis, spyrė į krūtinę iš pilvo bet nepataikė, žymių kūne neliko, bėgo link mašinos, įspyrė į kairės pusės užpakalinį sparną ir apgadino;
-iš J. J. apklausos liudytoju duomenų matyti, kad 2008-04-22 J. J. (b.l. 43-46) parodė, kad po įžeidinėjimų prie jo-J. J. netikėtai prišoko R. M. ir vieną kartą spyrė jam į pilvą, dėl to sveikata sutrikdyta nebuvo ir į medikus nesikreipė, eidamas pro jo automobilį R.M. tyčia įspyrė į jo automobilio galinį kairės pusės sparną, 2008-06-18 (b.l. 47-48) jau parodė, kad R. M. vieną kartą jam įspyrė į pilvą, iškart pajuto skausmą toje vietoje į kur buvo įspirta, tačiau pas medikus nesikreipė. Akistatos su R. M. metu (b.l.76) J. J. parodė, kad prie įėjimo durų prasilenkiant su R.M. pastarasis netikėtai prišoko ir spyrė jam į pilvą, jis – J. J. susvirduliavo, atbulomis įėjo į bendro naudojimo koridorių, norėdamas pagąsdinti ir sudrausminti R. M., bet nesužaloti paėmė kastuvą ir jį laikydamas rankoje ėjo link R.M., po to apsisukęs ėjo atgal, tuo metu R. M. įspyrė į jo automobilio kairės pusės galinį sparną. Teisiamojo posėdžio metu (b.l.110-111) T. J. vėl parodė, kad R. M. spyrė jam į pilvą, dėl spyrio į medikus nesikreipė, paaiškino, kad kastuvą pasiėmė todėl, kad jam R. M. įspyrė, tvirtino, kad skunde apie spyrį į pilvą parašyti pamiršo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. J. parodė, kad jis apie spyrį į pilvą nurodė tada, kai bylos eigoje jam R. M. pareiškė pretenzijas, kad jis-J. J. R.M. vijosi su kastuvu.
Liudytoja R. J. paaiškinime (adm.bylos lapas Nr.9) nurodė, kad išlipus iš automobilio R. M. pradėjo šaipytis iš jos vyro J. J., vadinti gaidžiu, vyrą provokavo, paskui iš niekur nieko spyrė į automobilį koja, sulenkė sparną. Jos paaiškinime irgi apie kokį nors fizinio smurto pavartojimą neminima, apie kokį nors fizinio smurto panaudojimą prieš J. J. ji nenurodė ir apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (b.l.53-55). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja (b.l.. 111) jau nurodė, kad tą dieną R. M. spyrė vyrui į krūtinę, apie tai jai pasakė vyras, rodė spyrio žymę, matė mėlynę krūtinėje.
Iš to seka, kad nukentėjusysis J. J., tik praėjus beveik šešiems mėnesiams po įvykio apklausų metu nurodė, pradžioje kad R. M. jam bandė spirti, bet nepataikė, vėliau ėmė tvirtinti, kad R. M. jam spyrė į pilvą ir dėl to jis pajuto skausmą. Liudytojos R. J. parodymai apie fizinio smurto prieš J. J. panaudojimo aplinkybes irgi prieštaringi: pirminio tyrimo metu ji nenurodė apie kokį nors fizinį smurtą prieš J. J., tik teisiamajame posėdyje nurodė apie vyro sužalojimo faktą, tačiau jos parodymai apie smūgio sudavimo vietą ir sužalojimo buvimą akivaizdžiai prieštarauja nukentėjusiojo J. J. parodymams apie smūgio sudavimo vietą ir sužalojimų buvimą. Kitokių įrodymų apie R. M. smūgio sudavimo T. J. faktą byloje nėra, aukščiau nurodyti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai nėra nuoseklūs vienodi, vien jais remtis nėra pagrindo, todėl teisėjų kolegija šalina iš R. M. kaltinimo fizinio smurto panaudojimo prieš J. J. -spyrio į pilvą- aplinkybę kaip neįrodytą.
Pašalinus iš kaltinimo fizinio smurto panaudojimo įvykio metu aplinkybę, tampa neįrodytu ir skundžiamame nuosprendyje konstatuoti R. M. įžūlūs veiksmai, pasireiškę fizinio smurto panaudojimu.
Tiek R. M., tiek J. J. patvirtina, kad iki įvykio jų tarpusavio santykiai buvo priešiški, konfliktas tarp jų kilo būtent dėl ankstesnių priešiškų santykių. R. M. nurodo, kad konflikto metu J. J. vijosi jį su kastuvu rankose, šio fakto neneigia ir nukentėjusysis J. J.. Tai, kad J. J. su kastuvu rankose vaikėsi R. M. patvirtino ir liudytojai A. M., L. S., S. S., S. S.. Nors apylinkės teismas L. S. bei A. M. parodymus įvertino kritiškai, nenurodydamas tokio kritiško vertinimo motyvų, išskyrus giminystės su R. M. ryšius, teisėjų kolegija neranda pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais apie tai, kad J. J. su kastuvu rankoje vaikėsi R. M., nes šio fakto neneigia nei nuteistasis R. M. nei nukentėjusysis J. J., jį patvirtina ir kiti aukščiau nurodyti liudytojai.
Kad R. M. prabėgdamas pro J. J. automobilį įspyrė į automobilio šoną ir tokiu būdu įlenkė automobilio skardą, J. J. tvirtino nuo pat pirminio savo pranešimo policijai. Šiuos J. K. parodymus- R. M. spyrio koja į automobilio šoną faktą - patvirtino liudytojai R. J., A. G., Š. S.. Kad automobiliui Opel-Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. J., buvo įlenktas kairės pusės galinis sparnas patvirtina UAB „D“ medžiaga apie nustatytus automobilio sužalojimus bei atstatomųjų darbų vertę bei prie medžiagos esanti fotonuotrauka (b.l.25). Todėl netikėti J. J. parodymais šioje dalyje teisėjų kolegijai jokio pagrindo nėra. Tuo R. M. parodymai, kad jis konflikto su J. J. į nukentėjusiojo automobilį nespyrė ir tokiu būdu automobilį sužalojo paneigti, jo parodymai, kad J. J. automobilis galėjo būti sugadintas nukentėjusiajam būnant prieš įvykį miške yra prielaida, kurią paneigia aukščiau paminėti bylos duomenys. Apelianto minimi liudytojų J., G., S. parodymų apie įspyrimo į automobilį neatitikimai nėra esminiai, dėl ko jais negalima būtų remtis. Pažymėtina, kad ir R. M. nurodomų liudytojų M., S., Sk., Sv. parodymai apie vaikymosi su kastuvu faktą nėra visiškai vienodi. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino, jog matė, kad R. M. tikrai nespyrė koja į J. J. automobilį.
Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įrodytos sekančios įvykio aplinkybės: 2007 m. rugsėjo 21 d. apie 20 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) kieme tarp R. M. ir J. J. dėl iš anksčiau buvusių priešiškų santykių kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinius veiksmus- J. J. ginčo metu pasiėmė kastuvą ir su juo rankose vijosi R. M., o šis, prabėgdamas pro stovintį J. J. automobilį Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia koja spyrė į automobilio galinį kairės pusės sparną, jį sugadindamas. Tokių R. M. veiksmų pripažinti kaip atliktų būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis pagrindo nėra, nes jie buvo nukreipti ne atremti kokius nors J. J. veiksmus, o buvo tik pykčio išraiška į J. J. veiksmus ginčo metu.
Apylinkės teismas nuosprendyje pripažino tokius R. M. veiksmus –spyrimą į automobilio sparną, vandališkais – sutrikdžiusiais viešąją tvarką ir rimtį, pripažino, kad tokiais veiksmais J. J. buvo padaryta 685,88 litų turtinė žala. Tokios teismo išvados taip pat neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jas teismas padarė neištyręs duomenų, turinčių reikšmės įvertinant padarytos žalos dydį.
Iš administracinėje byloje esančio prašymo (adm.bylos 7 lapas) matyti, kad R. M. veiksmais-spyriu koja į automobilio sparną-padarytą žalą J. J. įvertino 120 litų. Vėliau (b.l. 13-28) pateikė UAB „D“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje konstatuota, kad sugadintos transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė yra 685, 88 litai. Taikomojo teismo posėdžio metu (b.l. 40) bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. J. pripažino, kad UAB „D“ pateiktas jam padarytos žalos įvertinimas yra kiek užaukštintas, įrodymų patvirtinančių realias remonto išlaidas nepateikė, nurodė, kad tikroji reali jam padaryta žala yra 500 litų. Apeliantas apeliaciniame skunde padarytos automobilio sugadinimu žalos dydžio neginčija, teismui įrodymų, kad būtų buvusi padaryta mažesnė, negu nurodo nukentėjusysis J. J. žala, nepateikė. Tokiu būdu konstatuotina, kad automobilio sugadinimu R. M. padarė J. J. 500 litų turtinę žalą.
Kaip jau minėta visuomeninės tvarkos sutrikdymą vandališkais veiksmais gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamuose R. M. veiksmuose nekonstatuoja. Iš UAB „D“ pateiktų duomenų matyti, kad J. J. automobilis Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1990 pagaminimo metų, jo rinkos vertė yra 2700 litų, iš fotonuotraukos matyti, kad padarytas sparno sužalojimas nėra didelis, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad R. M. veiksmais buvo padaryta žymi žala, nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, ar aplinkiniai asmenys pasijuto dėl tokių R. M. veiksmų pažeminti ar šokiruoti. Nei vienas iš apklaustų liudytojų to neparodė, priešingai, liudytojas G. tvirtina, kad po jo matytų R. M. atliktų veiksmų, jis su R. M. nuėjo gerti alkoholinių gėrimų. Tokiu būdu, iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad apelianto veiksmai buvo padaryti dėl priešiškų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, įvykis trūko labai trumpai - į automobilį spirta vieną kartą, žymi žala nebuvo padaryta, nebuvo ir kitokių aplinkybių dėl kurių būtų galima teigti, kad tokiu R. M. veiksmu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. apie 20 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) kieme R. M. ginčo su J. J. dėl priešiškų asmeninių santykių metu tyčia koja spyrė į J. J. automobilio Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį kairės pusės sparną, padarydamas 500 litų turtinę žalą. Tokia R. M. veika, atsižvelgiant į tai, kad ja padaryta žala viršija 3 MGL, kvalifikuotina pagal BK 187 str. 1 d. Taikytis nuteistasis R. M. ir nukentėjusysis J. J. nesutinka, todėl R. M. baustinas, pagrindo jį išteisinti ar nutraukti bylą nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme konstatuota mažesnė R. M. nusikalstamų veiksmų apimtis ir švelnesnis baudžiamasis įstatymas, jam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji bauda mažintina, mažintinas ir priteistos neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas mažesnis dar ir todėl, kad ši žala padaryta veiksmais nukreiptais ne į asmens sveikatą ar gyvybę, o į turto sugadinimą. Skirtinos baudos dydis skaičiuotinas, galiojant nuo 2007 m. sausio 1 d. vieno MGL dydžiui 130 litų, o ne 135 Lt, kaip apskaičiuota skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje. Kadangi apeliacinės instancijos teismo įrodyta, jog J. J. buvo padaryta 500 litų turtinė žala, tokio dydžio turtinės žalos atlyginimas ir priteistinas iš R. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,2 d.2 p., 328 str. 1 ir 3 p.
NUSPRENDĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendį pakeisti:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir jį nubausti 7 MGL (910) litų bauda.
Priteisti iš R. M. J. J. 500 litų turtinei žalai atlyginti ir 50 litų neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.