Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2013-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-282-749/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
1-282-749/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-04020-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Kaltinamasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-282-749/2013Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04020-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.18.10; 1.2.18.8; 1.1.8.10.3
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04020-12 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Panevėžio r., LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, individualios įmonės savininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas A. K. įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. 5 d. būdamas atsakingas už A. K. įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal 11 str. 1 d. būdamas atsakingu asmeniu už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 str. 1 d., 2 d. būdamas atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 str. 1 d. (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 įmonės vykdytų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų neregistravo apskaitos registruose;

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 darbo užmokesčio ir kompensuojamų išmokų – iš viso 209.222,20 Lt (2009 m. – 103.237,84 Lt, 2010 m. – 98.647,20 Lt ir 2011 m. – 7337,16 Lt) išmokėjimą formino per įmonės kasą, nors realiai darbo užmokestį ir kompensuojamas išmokas darbuotojams išmokėjo bankiniais pavedimais, o iš kasos paimtus, darbo užmokesčiui mokėti skirtus, pinigus naudojo įmonės reikmėms, iš savo asmeninių banko sąskaitų darbuotojams pervedęs – iš viso 251.152,72 Lt (2009 m. – 65.128,52 Lt, 2010 m. – 119.122,73 Lt ir 2011 m. – 66.901,47 Lt) darbo užmokesčio, šių vykdytų ūkinių operacijų – išmokų darbuotojams, neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą,

- pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 str. 1 d. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 į apskaitą neįtraukė darbuotojams priskaičiuoto 77.088,84 Lt darbo užmokesčio ir nepagrindė jų apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais, dėl šių padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti A. K. įmonės veiklos rezultatų, jos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2009, 2010 ir 2011 metus.

Be to, A. K. būdamas A. K. įmonės, kodas 148267754, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), savininku, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21str. ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str., būdamas atsakingas už A. K. įmonės teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą, pažeisdamas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 str. 1 d., 8 str. 1d., 23 str. 1 d. ir 24 str. 1 d. reikalavimus, 2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 str. 1 d., 5 str. 1 ir 6 d., 7 str. 1 d., ir 9 str. 1 d.. reikalavimus, 2002-12-03 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str. reikalavimus, 2000-09-12 LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 p reikalavimus, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 str. 1 d. (duomenys neskelbtini), tyčia, siekdamas išvengti A. K. įmonės mokėtinų mokesčių - gyventojų pajamų mokesčio, soc. draudimo įmokų, privalomo sveikatos draudimo įmokų, įmokų garantiniam fondui, laikotarpiu nuo 2009-04-14 iki 2012-02-03 į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, t.y.:

- į metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas nuo 2010 m. spalio – 2011 m. gruodžio mėnesiais išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio neįrašė 13.628,81 Lt gyventojų pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, jas pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir šių mokesčių nesumokėjo;

- į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų finansines ataskaitas nuo 2010 m. spalio – 2011 m. išmokėtų išmokų, priskirtų išmokoms susijusioms su darbo santykiais, neįrašė priskaičiuotinų 26.194,79 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, finansines ataskaitas pateikė VSDFV Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)ir šių mokesčių nesumokėjo;

- į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų finansines ataskaitas nuo 2010 m. spalio - 2011 m. išmokėtų išmokų, priskirtų išmokoms susijusioms su darbo santykiais, neįrašė priskaičiuotino 4625,33 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų finansines ataskaitas pateikė VSDFV Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)ir šių mokesčių nesumokėjo;

- nuo 2010 m. spalio – 2011 m. išmokėtų išmokų, priskirtų išmokoms susijusioms su darbo santykiais, neapskaičiavo ir nesumokėjo 77,09 Lt įmokų į Garantinį fondą;

- pagal 2010-12-15 paskolos sutartį Nr. 1 įmonės savininkui A. K. iš kasos išmokėjus 135.000 Lt paskolą ir taip sumažinus A. K. įmonės 2010 metų sąnaudas, neapskaičiavo, į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2010 metus neįrašė 20.250 Lt pelno mokesčio, ją pateikė Panevėžio AVMI Panevėžio skyriui, esančiam Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)ir šio mokesčio nesumokėjo;

ir taip, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas, jis siekė išvengti 64.776,02 Lt. privalomų sumokėti mokesčių.

A. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad galėjo padaryti įtarime nurodomus apskaitos pažeidimus. Jo individuali įmonė įsteigta 1999-02-10. Jos veikla – krovinių pervežimas keliais, kurioje vidutiniškai dirba apie 10 darbuotojų. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paaiškino, kad nuo pat įmonės įsteigimo neturėjo samdomos buhalterės ir įmonės apskaitą tvarkė pats, pasikonsultuodamas su buhalteriais, tačiau už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą iki 2010-01-01 buvo atsakingas tik jis. Nuo 2010-01-01 buvo sudaryta sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmonę UAB „Sabilė pactum“, kuriai pateikė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir ši bendrovė tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą pagal jo pateikiamus dokumentus. Jo įmonėje kasininko pareigybės nėra, kasininko funkcijas nuo pat įmonės veiklos pradžios atliko pats, t.y. visi įmonės grynieji pinigai buvo ir yra jo žinioje. Iki tol kol buvo sudaryta sutartis su UAB „Sabilė pactum“, kasos dokumentus ir kasos knygą tvarkė pats, o nuo 2010-01-01 kasos dokumentus ir kasos knygą pagal pateikiamus duomenis tvarko UAB „Sabilė pactum“. Apie pranešime apie įtarimą nurodomus pažeidimus paaiškino, kad jie galėjo būti padaryti, bet gal daugiau dėl jo aplaidumo ir buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų nežinojimo. Tokios kaip tyčios apgaulingai tvarkyti apskaitą neturėjo, kaip tik stengėsi, kad visi atsiskaitymai ir atlyginimų išmokėjimas būtų kuo skaidresnis, todėl darbuotojams atlyginimų grynaisiais pinigais nemokėjo – atlyginimai buvo mokami bankiniais pavedimais. Būdavo atvejų, kai darbuotojams duodavo ir grynųjų pinigų, bet jie būdavo duodami reikiamoms išlaidoms susijusioms su įmonės veikla, o ne kaip darbo užmokestis. Jis pripažįsta, kad galbūt kažkokių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 neužregistravo apskaitos registruose. Po Panevėžio AVMI atlikto įmonės patikrinimo buvo priskaičiuota papildomai sumokėti mokesčius, buvo skirtos baudos, priskaičiuoti delspinigiai. Su Panevėžio AVMI sudarė susitarimą dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių sumokėjimo ir pagal tą susitarimą moka priskaičiuotus mokesčius. Jis pripažįsta, kad į deklaracijas ir nustatytos formos ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms. Taip atsitiko dėl to, kad padarius pažeidimus tvarkant buhalterinę apskaitą, buvo gauti ir neteisingi duomenys, kuriuos ir įrašė į deklaracijas. Dėl 2010-12-15 paskolos sutarties Nr. 1, pagal kurią jam kaip įmonės savininkui iš kasos buvo išmokėta 135.000 Lt paskola, paaiškino, kad taip buvo sumažintas A. K. įmonės kasos likutis ir nesumokėtas mokestis jo kaip fizinio asmens pajamų mokestis, o ne kaip A. K. įmonės pelnas. Tačiau pripažįsta, kad buvo nedeklaruota ir nesumokėta 20 250 Lt pelno mokesčio, tačiau artimiausiu metu šį mokestį sumokės. Jis pilnai prisipažįsta dėl inkriminuojamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (4 t., b.l.136-138;133).

Liudytoja J. K. parodė, kad dirbo A. K. įmonėje nuo 2008 metų vasario 4 dienos iki 2009 metų balandžio 30 dienos. Ji įmonėje buvo vadybininkė. Jos darbas buvo susijęs su vairuotojų darbo laiko apskaita. Jai atlyginimas buvo mokamas pavedimu į jos banko kortelę. Atlyginimo grynais pinigais niekada nėra gavusi. Taip pat grynais pinigais nėra gavusi ir jokių papildomų priedų. Darbo užmokestį pervesdavo įmonė. (4 t., b.l. 26-27).

Liudytojas A. I. parodė, kad nuo 2008 metų kovo mėnesio dirba A. K. įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Jam atlyginimas ir prie jo mokami priedai buvo mokami pavedimu į jo banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs. Buvo keli atvejai, kai sugedus kur nors kelyje ar kitame mieste, savininkas į kortelę pervesdavo reikiamą sumą pinigų detalei ar kažkam kitam nusipirkti, tačiau už tuos pinigus reikėdavo atsiskaityti, pateikiant A. K. sąskaitą kur ir kaip tie pinigai panaudoti (3 t., b.l.186-187).

Liudytojas A. K. parodė, kad A. K. įmonėje nuo 2010-08-30 iki 2012-03-26 dirbo vairuotoju. Jam atlyginimą nuo pat darbo įmonėje pradžios pervedinėjo į jo banko kortelę. Grynais pinigais jis atlyginimo niekada nėra gavęs (3 t.,b.l. 190-191).

Liudytojas A. R. parodė, kad A. K. įmonėje dirbo nuo 2006-10-26 iki 2007-04-27 ir nuo 2008-12-01 iki 2009-10-13 vairuotoju. Jo atlyginimas būdavo mokamas pavedimu į jo banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo ar kokių nors priedų prie atlyginimo niekada nėra gavęs (4 t., b.l. 28-29).

Liudytojas A. V. parodė, kad nuo 2011-06-01 dirba A. K. įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Jam atlyginimas ir prie jo mokami priedai buvo mokami pavedimu į jo banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs. Yra buvę atvejų, kai jis iš savų pinigų pirkdavo kokią nors detalę mašinai, tačiau pateikus čekį A. K., tuos pinigus grąžindavo pervesdamas juos į kortelę. Jis kartais prašydavo, kad atiduotų pinigus grynaisiais ar bent dalį atlyginimo išmokėtų grynaisiais, tačiau A. K. griežtai atsisakydavo ir pinigus pervesdavo tik į kortelę (4 t., b.l. 8-9).

Liudytojas D. D. parodė, kad nuo 2011-03-10 dirba A. K. įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Jam atlyginimas ir prie jo mokami priedai buvo ir yra mokami pavedimu į jo banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs. Jokių papildomų pinigų niekas A. K. įmonė jam niekada nėra pervedęs (4 t., b.l.-10-11).

Liudytojas D. I. parodė, kad nuo 2008 metų lapkričio mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio dirbo A. K. įmonėje vairuotoju. Jo darbo šioje įmonėje laikotarpiu mokamas darbo užmokestis buvo pervedamas į jo banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs. Darbo įmonėje metu A. K. niekada nėra davęs jokių grynųjų pinigų nei kaip darbo užmokesčio ar priedų prie darbo užmokesčio nei kaip išlaidoms už detales ar kitiems dalykams (4 t., b.l. 16-17).

Liudytojas D. L. parodė, kad A. K. įmonėje nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2010 metų lapkričio mėnesio dirbo vairuotoju. Jam atlyginimą nuo pat darbo įmonėje pradžios pervedinėjo į jo banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs. Taip pat grynais pinigais nėra gavęs ir jokių papildomų priedų (3 t., b.l. 192-193).

Liudytojas D. T. parodė, kad nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio pabaigos dirbo A. K. įmonėje vairuotoju. Jis dabar tiksliai nepamena, ar atlyginimas buvo mokamas į banko kortelę, nors gali būti kad ir buvo mokamas grynaisiais pinigais. Tiksliai apie tai nieko pasakyti negali (4 t., b.l.- 18-19).

Liudytojas D. V. parodė, kad 2010-2011 metais dirbo A. K. įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. Atlyginimą gaudavo į savo banko kortelę. Jam atlyginimas grynais pinigais nebuvo mokamas. Atlyginimo gaudavo tik tiek, kiek buvo pervedama į kortelę ir jokių papildomų pinigų kaip papildomo darbo užmokesčio nei iš A. K. įmonės, nei iš jos savininko A. K. nėra gavęs (3 t., b.l. 182-183).

Liudytojas E. Ž. parodė, kad nuo 2008 metų vasario mėnesio iki 2010 metų gegužės mėnesio dirbo A. K. įmonėje vairuotoju. Gali pasakyti, kad atlyginimas visada buvo pervedamas į banko kortelę. Įmonė apskaičiuodavo priklausantį atlyginimą ir per du kartus pervesdavo į kortelę. Grynaisiais pinigais atlyginimo negaudavo, taip pat nebuvo mokami jokie priedai. Grynųjų pinigų iš įmonės savininko jokioms reikmėms, ar kaip priedo prie atlyginimo taip pat niekada nėra gavęs (4 t., b.l. 20-21).

Liudytojas J. G. parodė, kad nuo 2009 metų rugpjūčio iki 2010 metų lapkričio mėnesio dirbo A. K. įmonėje vairuotoju. Jam atlyginimas buvo mokamas už nuvažiuotus kilometrus. Jam darbo užmokestis buvo pervedamas į jo banko kortelę. Darbo užmokestį pervesdavo A. K. įmonė. Jokių papildomų pinigų kokioms nors papildomoms išlaidoms nėra gavęs. Iš A. K. ar jo įmonės nėra gavęs atlyginimo grynaisiais pinigais (3 t., b.l. 184-185).

Liudytojas A. J. parodė, kad A. K. įmonėje vairuotoju dirbo nuo 2007 metų birželio 14 d. iki 2010 metų gruodžio mėnesio. Atlyginimą gaudavo tiek grynais pinigais, tiek į sąskaitą banke, tačiau kiek konkrečiai buvo mokama į sąskaitą, kiek grynais jis nepamena. Nuo 2009 m. atlyginimą gaudavo tik į savo asmenines sąskaitas, o grynais jokio darbo užmokesčio nebegaudavo. Į savo sąskaitas iš A. K. gaudavo tik darbo užmokestį, jokių kitų priedų ar mokėjimų negaudavo. Jam A. K. kas 3-6 mėnesius duodavo pasirašyti kažkokius darbo užmokesčio dokumentus, tačiau į sumas nekreipdavo dėmesio (4 t., b.l. 12-13).

Liudytojas L. P. parodė, kad nuo 2011 metų gegužės mėnesio dirba A. K. įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Jam atlyginimas buvo ir yra mokamas pavedimu į jo banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs. Taip pat grynais pinigais nėra gavęs ir jokių papildomų priedų (4 t., b.l. 14-15).

Liudytojas R. K. parodė, kad A. K. įmonėje dirbo iki 2009 metų balandžio 30 dienos. Jo pareigos įmonėje iš pradžių buvo vairuotojas, o vėliau dirbo vadybininku. Paskutiniais metais atlyginimas buvo mokamas pavedimu į jo banko kortelę. Paskutiniais savo darbo įmonėje metais jis atlyginimo grynais pinigais nėra gavęs. Taip pat grynais pinigais nėra gavęs ir jokių papildomų priedų (4 t., b.l.-24-25).

Liudytojas R. V. parodė, kad A. K. įmonėje dirbo iki 2012 m. kovo 30 dienos vairuotoju-ekspeditoriumi. Jam darbo užmokestis buvo mokamas tik į banko kortelę. Atlyginimas į banko kortelę mokamas nuo pat jo darbo įmonėje pradžios. Taip pat grynais pinigais nėra gavęs ir jokių papildomų priedų (4 t., b.l.-6-7).

Liudytojas S. Z. parodė, kad nuo 2007-05-04 iki 2010-06-11 dirbo A. K. įmonėje vairuotoju. Jam dirbant A. K. įmonėje atlyginimas ir prie jo mokami priedai buvo mokami pavedimu į jo banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo ir priedų A. K. niekada nėra mokėjęs (4 t., b.l. 30-31).

Liudytojas S. L. parodė, kad A. K. įmonėje dirbo nuo 2001 metų gegužės mėnesio vairuotoju, o šiuo metu – transporto vadovas. Jam darbo užmokestis buvo ir yra mokamas tik į banko kortelę. Atlyginimas man į banko kortelę mokamas nuo pat darbo įmonėje pradžios. Grynais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs. Būdavo atvejų, kad sumokėdavo patirtas išlaidas savais pinigais, tačiau pateikus sąskaitą A. K., pinigai būdavo grąžinami ir pervedami į banko kortelę. Tokie atvejai būdavo nedažni, per visą darbo laiką yra pasitaikę vos keletas tokių atvejų (3 t., b.l. 194-195).

Liudytojas V. B. parodė, kad nuo 2011 metų birželio mėnesio pradžios iki 2012 metų sausio mėnesio vidurio dirbo A. K. įmonėje vairuotoju. Jo darbo įmonėje laikotarpiu atlyginimas visada buvo pervedamas į banko kortelę. Įmonė apskaičiuodavo priklausantį atlyginimą ir pervesdavo į kortelę. Grynaisiais pinigais atlyginimo negaudavo, taip pat jam nebuvo mokami jokie priedai. Grynųjų pinigų iš įmonės savininko jokioms reikmėms, ar kaip priedo prie atlyginimo taip pat niekada nėra gavęs (4 t., b.l. 22-23).

Liudytojas V. I. parodė, kad A. K. įmonėje dirbo nuo 2009-07-27 iki 2011-04-22 vairuotoju-ekspeditoriumi. Jam darbo užmokestis buvo mokamas tik į banko kortelę. Atlyginimas į banko kortelę mokamas nuo pat darbo įmonėje pradžios. Jei būdavo kokie nors priedai prie atlyginimo, tai jie taip pat būdavo kartu su atlyginimu pervedami į banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs (3 t., b.l. 196-197).

Liudytojas V. J. parodė, kad jau kokie šešti metai nuo 2007 metų balandžio mėnesio dirba A. K. įmonėje vairuotoju. Jam atlyginimas ir prie jo mokami priedai nuo pat darbo pradžios buvo mokami pavedimu į jo banko kortelę. Grynais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs. Buvo keli atvejai, kai sugedus kur nors kelyje ar kitame mieste reikdavo pirkti detales, mokėti už nakvynę aikštelėje ir panašiai. Tada pristatydavo savininkui A. K. sąskaitą kur ir kaip pinigai buvo panaudoti ir tada savininkas juos grąžindavo, pervesdamas pinigus į jo asmeninę banko kortelę (3 t., b.l. 188-189).

Kaltinamojo A. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., taip pat pagrindžia:

2012 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/118 nustatyta, kad A. K. įmonė įregistruota 1999-02-10 adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės vykdoma veikla – krovininis kelių transportas – atitinka įregistruotą veiklą. Tiriamuoju laikotarpiu A. K. įmonės vardu AB SEB banke buvo atidarytos šešios, o AB Ūkio banke – dvylika sąskaitų, iš jų po vieną atsiskaitomąją sąskaitą, o likusios – kreditinės, paskolinės, paskolos aptarnavimo sąskaitos. Už bendrovės veiklą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingi: įmonės savininkas ir vadovas A. K., UAB „Sabilė pactum“ – nuo 2010-01-04.

Už tiriamąjį laikotarpį A. K. įmonę tikrino Panevėžio apskrities VMI. 2012-03-22 patikrinimo akto Nr. PAR-21 duomenimis, Panevėžio AVMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausioji specialistė V. B. tikrino įmonės 2008-01-01 – 2011-09-30 laikotarpio gyventojų pajamų mokestį (GPM), įmokas į garantinį fondą, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Patikrinimo metu VMI papildomai priskaičiavo 38.536 Lt GPM (27.329 + 11207), 21492,32 Lt VSD įmokų, 3795 Lt PSD įmokų ir 63 Lt įmokų į garantinį fondą.

Tyrimo metu, apklausus A. K. įmonės darbuotojus, jie parodė, kad atlyginimas jiems visada buvo pervedamas į banko korteles – tiek, kiek pinigų pervedė į banko kortelę, tokia ir buvo jų alga, bei kad grynais pinigais atlyginimo bei jokių papildomų priedų jie niekada nėra gavę. Darbuotojas D. T. apklausos metu parodė tiksliai nepamenantis, tačiau, anot jo, gali būti, kad darbo užmokestis buvo mokėtas ir grynaisiais.

Nustatyta, kad A. K. įmonė, tvarkydama buhalterinę apskaitą, nesivadovavo šiais norminių aktų reikalavimais:

1. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 4 straipsnio (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) reikalavimais, nes:

1) 2009-01-01 – 2009-06-30 laikotarpiu ūkinių operacijų registravimo žurnale daryti taisymai, registruojant operacijas atskirais atvejais netaikytas dvejybinis įrašas, nesubalansuotos mėnesinės kasos, banko sąskaitų, įmonės skolų, atskaitingų asmenų, pirkėjų skolų apyvartos;

2) 2009-2011 m. išmokant darbo užmokestį buvo iškraipomi duomenys – atlyginimai buvo mokami per banką (iš viso išmokėti 251.152,72 Lt), o mokėjimai forminami per kasą (iš viso fiksuotos 209.222,20 Lt išmokos);

3) 2010-2011 m. išmokant darbo užmokestį buvo iškraipomi duomenys – į apskaitą neįtrauktas įmonės darbuotojams išmokėtas 56.535,74 Lt darbo užmokestis.

Dėl to A. K. įmonės apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

- 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimais, nes:

1) 2009-2011 m. darbo užmokesčio ir kompensuojamų išmokų išmokėjimai buvo forminami per kasą, nors darbuotojai apklausų metu parodė pinigų iš kasos niekada negavę bei įmonės savininkas A. K. patvirtino, kad atlyginimų grynaisiais pinigais vairuotojams jis niekada nemokėjo, o iš kasos paimtus darbo užmokesčiui mokėti pinigus naudojo įmonės reikmėms. Nustatyta, kad dokumentais buvo įformintos ir nuo kasos nurašytos bei buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos 209.222,20 Lt darbo užmokesčio ir kompensuojamų išmokų išlaidos (iš jų: 2009 m. – 103.237,84 Lt, 2010 m. – 98.647,20 Lt ir 2011 m. – 7337,16 Lt);

2) 2009-2011 m. iš įmonės savininko A. K. asmeninių sąskaitų darbuotojams buvo išmokėtas iš viso 251.152,72 Lt darbo užmokestis (iš jų: 2009m. – 65.128,52 Lt, 2010 m. – 119.122,73 Lt ir 2011 m. – 66.901,47 Lt), tačiau vykdytos ūkinės operacijos – išmokos darbuotojams nebuvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą;

3) 2010 m. ir 2011 m. į apskaitą nebuvo įtrauktas priskaičiuotas 77.088,84 Lt darbo užmokestis, nuo kurio, atskaičius mokesčius, darbuotojams „į rankas“ buvo išmokėti 56.535,74 Lt, iš jų 2010 m. – 10.258,82 Lt ir 2011 m. – 46.276,92 Lt.

-12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) reikalavimais, nes 2010 m. ir 2011 m. į apskaitą neįtrauktas įmonės darbuotojams išmokėtas 56.535,74 Lt darbo užmokestis nepagrįstas apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais.

-13 straipsnio „apskaitos dokumentų rekvizitai“ reikalavimais, nes 2009-2011 m. kasos išlaidose fiksuotų mokėjimų žiniaraščių rekvizitai neatitiko turinio, tai yra darbo užmokesčio išmokos buvo forminamos per įmonės kasą (iš viso fiksuotos 209.222,20 Lt išmokos), nors realiai atlyginimai buvo mokami iš A. K. asmeninių sąskaitų (iš viso išmokėti 251.152,72 Lt).

-16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimais, nes:

1) 2009-07-01 iki 2009-12-31 laikotarpiu įmonės vykdytų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose, todėl nebuvo galima nustatyti ar tyrimui buvo pateikti visi minėto laikotarpio įmonės dokumentai.

2) 2009-01-01 – 2010-02-28 laikotarpiu kasoje fiksuotų kompensuojamų išmokų priskaitymas nebuvo registruojamas apskaitos registruose – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ar kitos formos (pvz. kompensuojamų išmokų) registruose.

2. 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

-16 punkto (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą) ir 28 punkto (neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys gali netaikyti šių taisyklių 16–18 ir 22–27 punktų nuostatų ir kasos operacijas įrašyti į kitus apskaitos registrus) reikalavimais, nes 2009-07-01 – 2009-12-31 laikotarpiu nebuvo tvarkoma kasos apskaita – t.y. kasos pajamos ir išlaidos nebuvo įrašomos į kasos knygą ar kitus apskaitos registrus.

-4 punkto (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį; pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyr. buhalteris (buhalteris) ir kasininkas) reikalavimais, nes 2009-10-01 – 2009-12-31 laikotarpiu pagal penkis mokėjimų žiniaraščius ir vieną kasos pajamų orderio kvitą buvo fiksuotos grynųjų pinigų išmokos, tačiau neišrašyti kasos išlaidų orderiai.

Iš pateiktų buhalterinių dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti A. K. įmonės 2009 - 2011 metų veiklos rezultatų, jos turto ir įsipareigojimų dydžio dėl šių pažeidimų:

1. Nustatyta, kad 2009-07-01 iki 2009-12-31 laikotarpiu įmonės vykdytų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose, dėl ko tvarkant apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimais. Dėl šio pažeidimo nebuvo galima nustatyti ar tyrimui buvo pateikti visi minėto laikotarpio įmonės dokumentai.

2. Nustatyta, kad A. K. įmonės kasoje iš viso fiksuotos 209.222,20 Lt išlaidos darbo užmokesčiui ir kompensacinėms išmokoms, iš jų: 2009 m. – 103.237,84 Lt, 2010 m. – 98.647,20 Lt ir 2011 m. – 7337,16 Lt. Tyrimo metu apklausus dvidešimt vieną A. K. įmonės darbuotoją, dvidešimt iš jų parodė, kad atlyginimai jiems visada buvo pervedami į banko korteles – kiek pinigų pervedė, tokia ir buvo jų alga bei kad atlyginimo bei jokių papildomų priedų grynais pinigais jie niekada nėra gavę.

Be to, pagal gautus iš UAB SEB banko ir UAB Ūkio banko išrašus nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas ne tik iš įmonės, bet ir iš įmonės savininko A. K. asmeninių sąskaitų. Nustatyta, kad iš A. K. asmeninių sąskaitų atlikti darbuotojams pavedimai įmonės apskaitoje neregistruoti, A. K. iš asmeninių sąskaitų darbuotojams iš viso išmokėjo 251.152,72 Lt, iš jų: 2009m. – 65.128,52 Lt, 2010 m. – 119.122,73 Lt ir 2011 m. – 66.901,47 Lt

Dėl minėtų aplinkybių tvarkant A. K. įmonės buhalterinę apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimais, nes:

1) 2009-2011 m. darbo užmokesčio ir kompensuojamų išmokų išmokėjimai buvo forminami per kasą, nors darbuotojai apklausų metu parodė pinigų iš kasos niekada negavę bei įmonės savininkas A. K. patvirtino, kad atlyginimų grynaisiais pinigais vairuotojams jis niekada nemokėjo, o iš kasos paimtus darbo užmokesčiui mokėti pinigus naudojo įmonės reikmėms. Nustatyta, kad dokumentais buvo įformintos ir nuo kasos nurašytos bei buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos 209.222,20 Lt darbo užmokesčio ir kompensuojamų išmokų išlaidos (iš jų: 2009 m. – 103.237,84 Lt, 2010 m. – 98.647,20 Lt ir 2011 m. – 7337,16 Lt);

2) 2009-2011 m. iš įmonės savininko A. K. asmeninių sąskaitų darbuotojams buvo išmokėtas iš viso 251.152,72 Lt darbo užmokestis (iš jų: 2009m. – 65.128,52 Lt, 2010 m. – 119.122,73 Lt ir 2011 m. – 66.901,47 Lt), tačiau vykdytos ūkinės operacijos – išmokos darbuotojams nebuvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą;

-13 straipsnio „apskaitos dokumentų rekvizitai“ reikalavimais, nes 2009-2011 m. kasos išlaidose fiksuotų mokėjimų žiniaraščių rekvizitai neatitiko turinio, tai yra darbo užmokesčio išmokos buvo forminamos per įmonės kasą (iš viso fiksuotos 209.222,20 Lt išmokos), nors realiai atlyginimai buvo mokami iš A. K. asmeninių sąskaitų (iš viso išmokėti 251.152,72 Lt).

-4 straipsnio (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) reikalavimais, nes 2009-2011 m. išmokant darbo užmokestį buvo iškraipomi duomenys – atlyginimai buvo mokami per banką (iš viso išmokėti 251.152,72 Lt), o mokėjimai forminami per kasą (iš viso fiksuotos 209.222,20 Lt išmokos) ir dėl to A. K. įmonės apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

3. Nustatyta, kad 2010 – 2011 m. laikotarpiu A. K. įmonės darbuotojams iš įmonės ir jos savininko A. K. sąskaitų buvo išmokėtas 56.535,74 Lt didesnis darbo užmokestis, nei jis buvo priskaičiuotas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams išmokėtas didesnis darbo užmokestis nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitą ir nepagrįstas apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais. Iš nurodytos sumos 2010 m. išmokėti 10.258,82 Lt ir 2011 m. 46.276,92 Lt. Tyrimo metu išmokėtai neapskaitytai darbo užmokesčio sumai (56536,74 Lt) nustatyta priskaičiuota 77.088,84 Lt darbo užmokesčio suma.

Dėl to A. K. įmonė nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimais, nes 2010 m. ir 2011 m. į apskaitą nebuvo įtrauktas priskaičiuotas 77.088,84 Lt darbo užmokestis, nuo kurio, atskaičius mokesčius, darbuotojams „į rankas“ buvo išmokėti 56.535,74 Lt, iš jų 2010 m. – 10.258,82 Lt ir 2011 m. – 46.276,92 Lt.

-12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) reikalavimais, nes 2010 m. ir 2011 m. į apskaitą neįtrauktas įmonės darbuotojams išmokėtas 56.535,74 Lt darbo užmokestis nepagrįstas apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais;

-4 straipsnio (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) reikalavimais, nes 2010-2011 m. išmokant darbo užmokestį buvo iškraipomi duomenys - į apskaitą neįtrauktas įmonės darbuotojams išmokėtas 56.535,74 Lt darbo užmokestis. Dėl to A. K. įmonės apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Nustatyta, kad per 2010 m. ir 2011 m. laikotarpį įmonės darbuotojams iš įmonės ir jos savininko A. K. asmeninių sąskaitų buvo išmokėtas 56.535,74 Lt didesnis darbo užmokestis, nei priskaičiuota išmokėti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, iš jų 2010 m. – 10.258,82 Lt ir 2011 m. – 46.276,92 Lt. A. K. įmonės darbuotojams išmokėtas didesnis darbo užmokestis nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitą ir nepagrįstas apskaitos dokumentais – darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais. Dėl to A. K. įmonė neteisingai apskaičiavo ir sumokėjo gyventojų pajamų mokestį bei Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus 2010 m. ir 2011 m. metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų bei metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenis. Taip pat A. K. įmonė neteisingai apskaičiavo ir sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas bei VSDFV pateikė neteisingus 2010 m. rugsėjo – gruodžio mėn. bei 2011 m. vasario – lapkričio mėn. mėnesinių pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį duomenis, dėl ko VSDFV informacinėje sistemoje buvo suformuoti neteisingi A. K. įmonės 2010 m. III ir IV ketvirčių bei 2011 m. I, II, III ir IV ketvirčių finansinių ataskaitų (forma F4) duomenys.

Dėl minėtų priežasčių A. K. įmonė pažeidė:

- 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 str. 1 d., 8 str. 1d., 23 str. 1 d. ir 24 str. 1 d. reikalavimus, nes nuo 2010 m. spalio – 2011 m. gruodžio mėnesiais išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 13.628,81 Lt gyventojų pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, iš jų už 2010 m. – 1650,47 Lt ir už 2011 m. – 11.978,34 Lt.

- 2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 str. 1 d., 5 str. 1 ir 6 d., 7 str. 1 d., ir 9 str. 1 d. reikalavimus, nes nuo išmokų, priskirtų išmokoms susijusioms su darbo santykiais, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 26.194,79 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš jų už 2010 m. – 3471,95 Lt ir už 2011 m. – 22.722,84 Lt.

- 2002-12-03 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str. reikalavimus, nes nuo išmokų, priskirtų išmokoms susijusioms su darbo santykiais, neapskaičiavo ir nesumokėjo 4625,33 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš jų už 2010 m. – 613,06 Lt ir už 2011 m. – 4012,27 Lt.

- 2000-09-12 LR Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 p. reikalavimus, nes nuo išmokų, priskirtų išmokoms susijusioms su darbo santykiais, neapskaičiavo ir nesumokėjo 77,09 Lt įmokų į Garantinį fondą, iš jų už 2010 m. –10,22 Lt ir už 2011 m. – 66,87 Lt.

Taip pat nustatyta, kad pagal 2010-12-15 paskolos sutartį Nr. 1 įmonės savininkui A. K. iš kasos išmokėta 135.000 Lt paskola buvo nurašyta į įmonės sąnaudas. Dėl to A. K. įmonė neteisingai apskaičiavo ir sumokėjo 2010 m. pelno mokestį bei Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus 2010 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos duomenis.

Vadovaujantis 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str., A. K. įmonės 2010 metų sąnaudos sumažintos 135.000 Lt bei ta pačia suma padidintas įmonės apmokestinamasis pelnas.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 str. 1 d. nuostatomis, A. K. įmonei nuo papildomai nustatytų apmokestinamųjų pajamų už 2010 metus priskaičiuotas 20.250 Lt pelno mokestis. Iš viso A. K. įmonei papildomai apskaičiuota 64.776,02 Lt mokesčių.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2009 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje įmonė deklaravo 1.194.879 Lt pajamas, tačiau pagal tyrimui pateiktus dokumentus įmonės pajamos sudarė 1.132.345 Lt arba 62.534 Lt pajamos nepagrįstos dokumentais. Taip pat nustatyta, kad 2009 m. sausio – spalio mėn. mėnesinių PVM deklaracijų duomenys neatitinka tyrimui pateiktų dokumentų duomenims. Pagal dokumentus įmonės 2009 m. pardavimo PVM sudarė 219.895 Lt, tačiau PVM deklaracijose už 2009 m. deklaruota 221.131 Lt arba 1236 Lt pardavimo PVM nepagrįstas dokumentais. Iš Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2012-11-19 Nr. (42.59ĮP)-6-6608 pranešimo matyti, kad pagal iki 2012-11-16 pateiktas mokesčių deklaracijas ir kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus bei mokesčių apskaitos duomenis, A. K. įmonė 2011-12-31 valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams buvo skolinga 7327,82 Lt, o 2012-11-16 skolinga 32.600,05 Lt. Taip pat VMI informavo, kad įmokos pagal sudarytą mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką yra sumokėtos. 2012-05-31 raštu Nr.(42.59ĮP)-6-3305 Panevėžio AVMI pateikė tyrimui devynis priminimus dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo, iš jų šešis 2009 m. įmonei siųstus paštu ir vieną 2011 m. bei du 2012 m. įmonei siųstus per elektroninio deklaravimo sistemą. Iš pateiktų buhalterinių dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti A. K. įmonės 2009 - 2011 metų veiklos rezultatų, jos turto ir įsipareigojimų dydžio dėl aukščiau nustatytų pažeidimų (4 t, b.l. 37-49).

Iš pateiktų A. K. įmonės pelno mokesčio ir metinių A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 2009-2011 m deklaracijų, pateiktų Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nustatyta, kad įmonė nedeklaravo metinių išmokų ir pelno mokesčio (1 t., b.l. 88;125-146).

Iš pateiktų A. K. įmonės VSDF pateiktų ataskaitų apie deklaruotas ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas už darbuotojus 2009-2012 m., pateiktų VSDF Panevėžio skyriui, nustatyta, kad įmonė nedeklaravo įmokų ir nemokėjo (2 t., b.l.-2;38-56).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų SEB banko išrašų apie A. K. įmonės sąskaitas nustatyta, kad buvo atliekami mokėjimo pavedimai įmonės darbuotojams (2 t., b.l. 71-200; 4 t., b.l.-1-102).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2012-10-19 rašto Nr. 3-40931 nustatyta, kad A. K. įmonė 2012-01-01 dienai einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas sumokėjo, tačiau įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 8429,32 Lt baudų, kurios priskaičiuotos po VMI atlikto patikrinimo. Taip pat 2012-06-25 su A. K. įmone sudaryta 25.287,32 Lt įmokų įsiskolinimo VSDF biudžetui sumokėjimo atidėjimo sutartis, pagal kurią įmonė VSD įmokų įsiskolinimą turi sumokėti iki 2013-12-21, pagal pasirašytą įmokų įsiskolinimo mokėjimų grafiką (2 t., b.l. 2;57;62).

Iš Mokestinės paskolos sutarties, sudarytos 2012-07-09 tarp VMI ir A. K. įmonės nustatyta, kad šalys sutarė išdėstyti mokesčių sumokėjimą iki 2013-05-10 (1 t.,b.l.- 157-160).

Iš 2013m. vasario 25 d. Panevėžio AVMI pranešimo nustatyta, kad inspekcija civilinio ieškinio nereiškia, padaryta žala valstybei A. K. įmonės atlyginta ar dėl jo atlyginimo dalies susitarta (4 t. , b.l. 123).

Iš 2013-02-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pranešimo nustatyta, kad A. K. įmonė priskaičiuotas įmokas sumokėjo, o dėl dalies yra sutarta, todėl civilinio ieškinio nereiškia (4 t., b.l. 126).

Iš juridinio asmens pažymos nustatyta, kad A. K. yra individualios įmonės (kodas 148267754) savininkas (1 t., b.l.-34-35).

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatyta, kad kaltinamojo A. K. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta, nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančios aplinkybės tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitarė dėl padarytos žalos su Panevėžio apskrities VMI ir VSDFV Panevėžio skyriumi atlyginimo, dalį jau atlygino (LR BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.).

Kaltinamasis A. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašo skirti mažesnę baudą, nei siūlo prokuroras – 20 MGL, nes atlygino žalą VMI ir Sodrai, augina sūnų ir dukrą, jiems reikalinga finansinė parama, įmonė nėra didelė ir gaunamos pajamos taip pat nėra didelės (4 t., b.l.172-173). Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), kita – prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 4 d.), kaltinamasis A. K. psichikos sveikatos centre nesigydė ir į priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, neteistas (4 t., b.l.139-150;164-169), į teisingumo ir protingumo kriterijus. Prokuroro siūloma skirti bausmė atitinka bausmės paskirtį, tikslus, todėl kaltinamajam A. K., jam sutinkant, už nusikalstamas veikas skirtina bausmė – bauda, galutinę bausmę subendrinant dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. (BK 47 str., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ilgą laikotarpį, kuriuo kaltinamasis A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kaltinamajam skirtina prokuroro siūlomo dydžio bauda.

Kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė neskirta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., ir jam paskirti:

už LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;už LR BK 220 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su priimtu sprendimu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodine tvarka. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta Teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu jis šia teise nepasinaudoja, Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs Teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka yra neskundžiamas.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas