Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2014-08-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-08-29 apie 18.17 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas vidutinis 2,52 prom. girtumas), neturėdamas teisės ją vairuoti. Šia veika V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.

Teismo posėdyje V. R. su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku automobilio nevairavo. Automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso H. M.. Įvykio dieną važiavo į Klaipėdą kartu su H. M. ir V. B., Henrikas ketino aplankyti ligoninėje besigydančią sutuoktinę. Automobilį vairavo V. B.. Šalia jo sėdėjo H. M., jis, V. R., sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Klaipėdoje sustojo norėdami paklausti kelio iki ligoninės. V. B. iš automobilio išlipo, paliko praviras vairuotojo pusės dureles. Jis, V. R., norėjo sureguliuoti muzikinį grotuvą, todėl atsisėdo į priekinę vairuotojo vietą. Pravažiuojantys asmenys pagalvojo, kad automobilį vairavo būtent jis, V. R., todėl iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas H. M. parodė, kad 2015-08-29 iš Mažeikių jam priklausančiu automobiliu Peugeot 406 važiavo į Klaipėdą aplankyti ligoninėje besigydančios sugyventinės. Važiavo kartu su V. B. ir V. R.. Kadangi jis pats, H. M., prieš tai dieną buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, automobilį vairavo jo kaimynas V. B.. Jis, H. M., sėdėjo šalia V. B., o V. R. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Klaipėdoje jie pasiklydo, todėl sustojo norėdami paklausti kelio. Jiems toliau važiuojant buvo sustabdyti policijos pareigūnų. V. B. nustatytas 0,00 prom. girtumas. Teigia, kad V. R. automobilio nevairavo.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2015-08-29 kartu su H. M. ir V. R. iš Mažeikių važiavo į Klaipėdą aplankyti ligoninėje besigydančios draugės. H. M. priklausantį automobilį vairavo jis, V. B.. Klaipėdoje jie pasiklydo, todėl sustojo paklausti kelio. V. R. sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Jis su H. M. išėjo pasiklausti kelio, o V. R. tuo metu miegojo ant galinės sėdynės. Jiems grįžus prie automobilio V. R. jau reguliavo muzikinį grotuvą. Prie jų priėjo kažkokie jaunuoliai ir pasakė, kad jie visi yra girti. Tie vaikinai juos važiuojančius sekė, o netrukus juos sustabdė policijos pareigūnai. Teigia, kad V. R. automobilio nevairavo. Jis, V. B., pūtė į alkotesterį, jam nustatytas 0,00 prom. girtumas.

Liudytojas K. V., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Patrulių kuopos l.e. 1-ojo būrio vado pareigas, parodė, kad 2015-08-29 dirbant kartu su patrule L. J. gavo pranešimą, kad pareigūnams reikalinga pagalba. Nuvykus nurodytu adresu rado pareigūnus, kurie perdavė asmenį, kuris neblaivus vairavo transporto priemonę. V. R. nepripažino vairavęs automobilį. Jis teigė, kad atsisėdo į vairuotojo vietą norėdamas sureguliuoti muzikos garsą. Su V. R. buvo dar du asmenys. Pirmieji į įvykio vietą atvyko pareigūnai V. C. ir J. T..

Analogiškus paaiškinimus K. V. nurodė 2015-08-29 tarnybiniame pranešime (b.l. 10).

Liudytojas I. P. parodė, kad 2015-08-29 Dragūnų rajone pastebėjo stovintį automobilį, už kurio vairo sėdėjo V. R., kuris galimai buvo neblaivus. V. R. tik sėdėjo už vairo, mašina buvo užvesta, bet nevažiavo. Su V. R. kartu buvo dar du vyrai, vienas jų vyresnis. Brolis K. P. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi vyrų pastatytas automobilis užkirto jiems kelią. Jis, I. P., paklausė V. R., ar jis vairavo automobilį. V. R. teigė, kad automobilio nevairavo. Automobilį nuo kelio patraukė vyresnio amžiaus vyriškis, V. B., jis vairavo automobilį. Pamatę, kad automobilio įlenktas sparnas, pamanė, kad įvyko avarija. V. R. iš pradžių tik sėdėjo už vairo, bet nevažiavo. Vairavo automobilį vyresnio amžiaus vyras.

Liudytojas K. P. parodė, kad jie su broliu I. Mažajame Kaimelyje važiavo gatve, kurios pavadinimo nežino. Įvažiavus į tą gatvę pamatė automobilį, kuris stovėjo ant skiriamosios ašinės linijos, palaukė kol jis išmanevruos, ir kai automobilis pajudėjo į priešingą pusę ir suskersavo, pamanė, kad vairuotojas gali būti girtas. Mašina riedėjo, nes ten buvo pakalnė. O kiti asmenys išlipę stovėjo šalia mašinos, vienas atsirėmęs į automobilį, jie klausinėjo kelio. Mašinoje, vairuotojo sėdynėje, sėdėjo vienas asmuo, mėlyna maikute. Kai jie su broliu pravažiavo juos, jie visi įsėdo į automobilį. Jis su broliu nuvažiavo iki gatvės galo, pasiėmė ką jiems reikėjo, apsisuko, ir grįždami pamatė, kad tas automobilis jau buvo pakeitęs važiavimo kryptį, jau už vairo sėdėjo kitas vyras. Atvažiavusiems policijos pareigūnams jis parodė tą vyruką, kuris ankščiau sėdėjo vairuotojo sėdynėje su mėlyna maikute. Ar automobilio variklis tuo metu buvo įjungtas, nežino. Policijai pranešė todėl, kad pamatė, kad vairuotojo pusėje yra stiprus apgadinimas, todėl pagalvojo, kad buvo eismo įvykis. Tie vyrai važiavo su įjungtomis avarinėmis šviesomis, manevravo, blaškėsi, galimai nežinojo kelio. Gali patvirtinti, kad V. R. iš pradžių sėdėjo už vairo, o ar variklis buvo įjungtas, negali pasakyti.

Liudytoja J. T., dirbanti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausioji patrule, parodė, kad rugpjūčio 29 dieną apie 18 val. gavo iškvietimą, kad galimai neblaivūs asmenys vairuoja automobilį. Atvykus apie įvykį pranešę du broliai sakė, kad matė, kad už vairo sėdėjo vaikinas su mėlyna maikute, o kai jie, pareigūnai, atvažiavo, jau buvo apsikeitę vietomis. Jiems, pareigūnams, privažiavus visi jau buvo iš automobilio išlipę. Visi trys pūtė į alkotesterį, vienintelis blaivas buvo pagyvenęs vyras. V. R. sakė, kad jis nevairavo. Atvažiavusiam kelių policijos ekipažui buvo perduotas V. R. ir visi surinkti dokumentai. Atrodo, kad automobilis buvo apgadintas, tiksliai neatsimena. Broliai sakė, kad sėdėjo už vairo vaikinas su mėlyna maikute, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai jie apsisukinėjo, po to jie galimai susikeitė vietomis. Broliai P. buvo užblokavę kelią tam automobiliui.

Klaipėdos AVPK vyriausioji patrulė J. T. 2015-08-29 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015-08-29 dirbant kartu su specialistu V. C. 17.45val. buvo gautas pranešimas, kad Kretingos g. link LCCV universiteto juda sidabrinės spalvos Peugeot automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Vykstant link Kretingos g. gautas patikslinimas, kad minėtas automobilis įsuko į Liepojos g. ir pranešėjas automobilį sustabdė. Atvykus į įvykio vietą I. P. ir K. P. teigė, kad automobilį vairavo asmuo, vilkintis mėlynais marškinėliais, kuris vėliau pasikeitė vietomis su kitu vyriškiu. Vyras, vilkintis mėlynos spalvos marškinėliais, tai V. R., kuris neigė vairavęs automobilį (b.l. 9).

V. R. 2015-08-29 18.17 val. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 11).

V. R. 2015-08-29 18.17 val. nustatytas 2,52 prom. girtumas (b.l. 13).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. savo kaltę neigia, paaiškino, kad įvykio dieną jis kartu su draugais H. M. ir V. B. vyko į Klaipėdą aplankyti ligoninėje besigydančios draugės. Klaipėdoje jie pasiklydo, todėl H. M. ir V. B. sustoję iš automobilio išlipo pasiklausti kelio, o jis tuo metu atsisėdo į priekinę vairuotojo sėdynę norėdamas sureguliuoti muzikos garsą. Analogiškus parodymus davė ir teisme apklausti H. M. ir V. B., parodė, kad įvykio metu automobilį vairavo V. B., kadangi tik jis buvo blaivas. Pažymėtina, kad apie įvykį policijos pareigūnams pranešę I. P. ir K. P. nepatvirtino, kad V. R. vairavo automobilį. Liudytojas I. P. parodė, kad matė V. R. sėdintį už automobilio vairo, tačiau automobilis tuo metu nejudėjo. Jiems paprašius automobilį patraukti nuo kelio, automobilį vairavo vyresnio amžiaus vyriškis, galimai V. B.. Liudytojas K. P. parodė, kad V. R. iš pradžių sėdėjo už vairo, o ar variklis buvo įjungtas, negali pasakyti, tik mašina riedėjo į pakalnę. Kaip matyti, šių liudytojų parodymai nėra tapatūs. Apklausta teisme policijos pareigūnė J. T., atvykusi į įvykio vietą, taip pat negalėjo patvirtinti, kad automobilį vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes pareigūnams atvykus visi trys vyrai buvo išlipę iš mašinos, o apie įvykį pranešę du broliai nurodė, kad automobilį vairavo neblaivus V. R., tačiau V. R. savo kaltę neigė, teigdamas, kad automobilį vairavo V. B..

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog 2015-08-29 apie 18.17 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R.. Kaip minėta, asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą galima tik nustačius jo neabejotiną kaltę ir įvertinus tai patvirtinančius įrodymus, o visos abejonės ir neatitikimai turi būti vertinamos išskirtinai pažeidėjo naudai. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad V. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 str., nagrinėjamu atveju neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu, vadovaujantis LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, teismas

n u ta r i a:

V. R. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.