Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Pikšrienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui A. B., išvadą teikiančiai institucijai dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pripažinti atsakovą A. B. ieškovės sūnaus E. S., g. (duomenys neskelbtini), tėvu;

- priteisti iš atsakovo išlaikymą E. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

- priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą E. S. už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą dienos, 361 Eur;

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad yra E. S., g. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas palaikė artimus ryšius su ieškove, tačiau jiems susipykus ir nutraukus santykius, jis nežinojo, kad ieškovė laukiasi kūdikio. Apie vaiko gimimą atsakovas sužinojo tik jam gimus, todėl jam tai buvo staigmena. Atsakovas sutinka teikti taikos sutartyje nurodyto dydžio išlaikymą, tačiau tam pajamų šiuo metu neturi, mokosi automechaniko specialybės, gyvena (duomenys neskelbtini), gauna 150 Eur išmoką, gyvenamąjį būstą ir maitinimą užtikrina socialinių paslaugų namai. Atsakovas kito turto, pajamų neturi ir nėra artimųjų, kurie galėtų padėti atsakovui finansiškai.

Šalys teismo posėdžio metu sudarė taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti, o bylą nutraukti.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu ir teismo posėdžio metu, kad pritaria ieškovės pareikštam ieškiniui bei šalių suderintoms taikos sutarties sąlygoms.

Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovei K. S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S.. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2018 m. birželio mėnesį, artimai bendravo, ieškovė pradėjo lauktis kūdikio ir pagimdė sūnų E. S.. Šalys teismo posėdžio metu nepareiškė prašymo skirti byloje DNR ekspertizę. Teismas išaiškino šalims DNR ekspertizės neskyrimo bei tėvystės pripažinimo teismui priimant sprendimą pasekmes, numatytas CK 3.149 straipsnio 2 dalyje, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu nuginčyti negalima. Ieškovė pareiškė, kad vaiko tėvas yra atsakovas ir ji neturi jokių abejonių dėl tėvystės. Atsakovas su ieškovės paaiškinimais pilnai sutiko. Šalių paaiškinimai leidžia pripažinti, kad atsakovas A. B. yra E. S. tėvas, todėl A. B. tėvystė E. S. nustatytina.

Prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas.

Šalys ginčą išsprendė taikiai. Taikos sutartis įstatymui neprieštarauja, sutartyje nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis parinktas atsižvelgiant į vaiko poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl taikos sutartis tvirtintina. Kadangi ginčo tarp šalių nėra, byla nutrauktina. Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 7,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 1), 192 Eur mokėtinas byloje žyminis mokestis ir 91 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b.l. 31). Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (b.l. 3-4), todėl iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovas yra jauno amžiaus, pajamų, turto neturi, mokosi automechaniko specialybės, gyvena (duomenys neskelbtini), gauna 150 Eur išmoką, gyvenamąjį būstą ir maitinimą užtikrina socialinių paslaugų namai. Artimųjų, kurie galėtų padėti atsakovui finansiškai, nėra. Byla baigiama taikos sutartimi. Atsakovas prašo mažinti iš jo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį. Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes darytina išvada, kad priverstinis išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei mažintinos maksimaliai, iš atsakovo priteistina pusė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumos 3,80 Eur, 22,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 20 Eur žyminio mokesčio dalis, atitinkanti įstatyme numatytą mažiausio dydžio žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimą dydį (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 140, 270, 392 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 295 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Pripažinti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), E. S., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o E. S., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiku.

K. S. ir A. B. prašymą tenkinti.

Patvirtinti sekančio turinio taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini):

1. A. B. pripažįsta, kad E. S., g. (duomenys neskelbtini), yra jos vaikas ir neprieštarauja, kad tėvystė būtų pripažinta teismo sprendimu.

2. A. B. teikia išlaikymą sūnui E. S., g. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teisme padavimo dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarkas atsižvelgiant į infliaciją.

3. A. B. sumoka išlaikymo įsiskolinimą 361 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą) už laikotarpį nuo vaiko gimimo dienos iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

4. A. B. išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo sumas moka į ieškovės K. S. atsikaitomąją sąskaitą banke AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini).

5. A. B. su vaiku bendrauja ir lanko jį jo pasirinktu laiku, atsižvelgdamas į vaiko sveikatą ir jo interesus.

Civilinę bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 23,80 Eur (dvidešimt tris eurus 80 centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660, ir 22,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Šalims yra žinomos bylos nutraukimo ir taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnyje, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.