- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- N1-105-354/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-631-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Kaltinamasis
- A. L., I. A.
- Civilinis atsakovas
- R. L.
- Advokatai
- Alfonsas Daukantas
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiajam J. P. ir jo atstovei pagal įstatymą L. J.,
kaltinamiesiems A. L., I. A.,
nepilnamečio kaltinamojo A. L. atstovui pagal įstatymą ir civiliniam atsakovui R. L.,
ekspertui Henrikui Daujotui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d.,
I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos II kurso moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. L. ir I. A. 2010 m. spalio 14 d. apie 21.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiojo J. P. pinigus, pro neužrakintas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių rajone, priklausančio J. P., duris įsibrovė į buto vidų, kur panaudojo smurtą prieš J. P. – nustūmė nukentėjusįjį, šiam nugriuvus ant grindų, sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į veido ir galvos sritį, taip pat spyrė ne mažiau 2 kartų į nugaros sritį, tuo padarydami J. P. galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimą, dešinio smilkinkaulio, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžius, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės lūžius, nežymų kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinės momeninės ir pakaušinės skilčių srityse, muštines žaizdas kairiame momenyje ir nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. P. ir pasikėsino jį apiplėšti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes į butą įėjo pašaliniai asmenys.
Įrodymai
Apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje A. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. spalio 14 d. apie 21.30 val. kartu su I. A. buvo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, Kuršėnuose. Abu buvo išgėrę alaus, jis jautėsi apsvaigęs. Norėdami dar nusipirkti alkoholio, jie sugalvojo pagrobti pinigų iš tame pačiame name gyvenančio J. P., kuris turėjo būti gavęs pensiją. Jie konkrečiai nesitarė, kokiu būdu atims pinigus, tačiau planavo, kad vienas laikys J. P., o kitas pagrobs pinigus. Jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini) buto, kuriame vienas gyvena J. P., pasibeldė, J. P. atidarė duris ir uždarė. Tuomet jie nieko nekalbėjo. Po to jie nuėjo pas J. P. antrą kartą ir įėjo į butą. J. P. stovėjo koridoriuje. Jis J. P. pastūmė. Griūdamas J. P. susitrenkė galvą į lovos ar į stalo kraštą, nuvirto ant grindų ir nesikėlė. I. A. tuo metu buvo dar laiptinėje ir prie nukentėjusiojo pastūmimo neprisidėjo. Eidami į butą jie nesitarė, kad stums nukentėjusįjį. Jis matė, kad J. P. iš galvos bėgo kraujas. Tada jis nuėjo į virtuvę ieškoti pinigų. Neradęs pinigų, grįžo į kambarį. J. P. gulėjo ant žemės. I. A. jam pasakė, kad du kartus sudavė kumščiu J. P.. Jis matė ant I. A. rankos kraują ir suprato, kad I. A. trenkė nukentėjusiajam į galvą, nes J. P. buvo kruvina tik galva. Jis pats spyrė J. P. du kartus į nugarą klausdamas, kur pinigai. J. P. atsakė, kad pinigų neturi. Tada jis su I. A. pinigų ieškojo spintoje, bet ir ten pinigų nerado. Tuomet į butą įėjo pažįstamos pardavėjos ir bandė juos sulaikyti koridoriuje, kvietė policiją. Jis ištrūko ir išbėgo iš to buto, o už kokios pusės minutės iš paskos išbėgo ir I. A.. Jie iš J. P. nieko nepaėmė. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs, labai gailisi, kad taip atsitiko. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Žalos neatlygino, nes neturi pinigų, gyvena su tėvu ir seserimi, kuri turi du vaikus, mama mirusi. Jam yra dar viena byla, nes girtas perdūrė draugą. Šis įvykis buvo po to, kai ėjo pas J. P..
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, naudodamas manekeną parodė, kur ir kokiu būdu jis nustūmė nukentėjusįjį, kuria kūno dalimi nukentėjusysis atsitrenkė į stalo kampą ir kur nugriuvo. A. L. taip pat parodė, kur ir kaip spyrė nukentėjusiajam į nugarą, kur ieškojo pinigų (1 t., 98–106 b. l.).
Apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje I. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. spalio 14 d. apie 21.30 val. kartu su A. L., būdami išgėrę 2 litrus 5 laipsnių stiprumo alaus, stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. A. L. užsiminė, kad vienas žmogus, gyvenantis tame name, turėjo būti gavęs pensiją. Tada jie sugalvojo nueiti pas tą žmogų pinigų. Jie nesitarė, kaip pagrobs pinigus. Nuėję prie J. P. durų, jie pasibeldė, nukentėjusysis atidarė duris, paklausė, ko jie nori, ir vėl užtrenkė duris. Po kiek laiko jie vėl nuėjo prie nukentėjusiojo durų. Nukentėjusiajam pradarius duris, A. L. įstūmė J. P. į kambarį. Jis ėjo iš paskos, matė, kaip nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė dešiniąja galvos puse į stalo kampą ir nukrito kambaryje šalia lovos, pasirodė kraujas. Tada A. L. nuėjo ieškoti pinigų į virtuvę, o jis ieškojo pinigų tame pačiame kambaryje. Jis sudavė J. P. du smūgius kumščiu į kairįjį žandą, klausdamas: „Kur pinigai?“. Nukentėjusysis jam atsakė, kad neturi pinigų. Jo ranka buvo kruvina. Apie tai, kad sudavė nukentėjusiajam, pasakė iš virtuvės grįžusiam A. L., ir šis porą kartų spyrė nukentėjusiajam į nugaros sritį. Spirdamas A. L. klausė nukentėjusiojo: „Kur pinigai“. Toliau jiems ieškant pinigų, į butą įėjo trys pardavėjos. Viena iš pardavėjų pasakė, kad reikia kviesti policiją, ir bandė juos sulaikyti, bet jie pabėgo. Jie nieko nepaėmė, tik sumušė nukentėjusįjį ir sujaukė butą. Jis buvo pas nukentėjusįjį, atlygino žalą, atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Padarė labai didelę klaidą ir nori visų atsiprašyti. Su ieškiniu ligonių kasai sutinka. Tai, kad buvo išgėręs, turėjo šiek tiek įtakos šiam nusikaltimui. Jis su A. L. nesitarė, kad įėję į butą stums J. P.. Jis nukentėjusiajam sudavė porą smūgių dešiniu kumščiu į kairį žandą, į nukentėjusiojo dešinę pusę nesmūgiavo. Gyvena su tėvais, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, sportuoja sporto klube. Kitų baudžiamųjų bylų neturi.
Parodymų patikrinimo vietoje metu I. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, naudodamas manekeną parodė, kuria kūno dalimi nukentėjusysis atsitrenkė į stalą ir kur nugriuvo po A. L. pastūmimo. I. A. taip pat parodė, į kurią vietą jis sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam, kaip A. L. spyrė nukentėjusiajam į nugarą, kur ieškojo pinigų (1 t., 134-142 b. l.).
Nukentėjusysis J. P. parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį A. L., nes su juo gyveno viename name. Apie įvykį nepamena nieko. Prieš įvykį jautėsi gerai. Jam buvo padaryti sužalojimai, po kurių skauda kojos. Kas išsiaiškino kaltininkus, nežino. Pas jį buvo atėjęs kaltinamasis I. A., atsiprašė, atlygino žalą, ir jis pastarajam atleido. Civilinio ieškinio nepareiškia. Kaltinamųjų nereikėtų sodinti į kalėjimą.
Civilinis atsakovas, nepilnamečio kaltinamojo A. L. atstovas pagal įstatymą R. L. parodė, kad apie įvykį nieko negali pasakyti. Sūnus namuose jo klauso, padeda seseriai auginti vaikus. Sūnus kartais išgeria, bet girtas nepasirodo. Būtinoms išlaidoms pinigų pakanka. Jų namuose negirtaujama. Iki šiol nieko neatlygino nukentėjusiajam, nes trūko pinigų. Su ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka, su nukentėjusiuoju susitars. Pas nukentėjusįjį atsiprašyti nebuvo nuėję. Dabar sūnus elgiasi gerai, būna namuose, negirtauja. Galėtų užtikrinti, kad sūnus daugiau nenusikals.
Apklausta liudytoja nukentėjusiojo J. P. atstovė pagal įstatymą L. J. parodė, kad iki įvykio pažinojo kaltinamąjį A. L., o nukentėjusysis yra jos tėvas. 2010 m. spalio 14 d. apie 24 val. policija jai pranešė, kad tėvas ligoninėje, kad pastarajam perskelta galva. Rytą ligoninėje tėvas jos neatpažino, nematė dešine akimi, nieko neprisiminė ir apie įvykį nieko nepapasakojo. Tėvo buto durų sklendė buvo išlaužta iš vidaus, bute viskas išvartyta, sulaužyta lova, sekcijos durelės išlaužtos, kruvina patalynė numesta ant grindų, medinės taburetės sėdimosios dalies kampas nulaužtas. Ji pati bandė ieškoti kaltininkų. A. L. (duomenys neskelbtini) visiems gyrėsi, kad „senį primušė“. Prieš daug metų A. L. su dabar jau kalinčiu draugu buvo išlaužę J. P. buto duris, pavogę radiją, mobilųjį telefoną, bet tada jie niekur nesikreipė. Todėl po šio įvykio jai iš karto kilo mintis, kad ir vėl gali būti kaltas A. L.. 2010 m. spalio 10 d. J. P. buvo gavęs pensiją ir ją paliko jos namuose. Įvykio dieną J. P. galėjo būti išgėręs. Dabar J. P. sveikata po truputį gerėja, bet jis labai sunkiai vaikšto. Atmintis sunkiai atsigavo, įvykio visiškai nepamena. I. A. žalą atlygino, atsiprašė. Jie I. A. atleidžia. Dėl bausmių – tai ir gaila jų, ir ne, mano, kad gal reikėtų jiems atlikti realias laisvės atėmimo bausmes.
Liudytoja V. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. L., kuris dažnai lankosi jų parduotuvėje. Nukentėjusysis gyvena priešais parduotuvę ir ten dažnai lankosi. 2010 m. spalio mėnesį, dienos nepamena, į darbo pabaigą, galėjo būti apie 21.30 val., būdama parduotuvėje su pardavėjomis S. K. ir I. I. girdėjo kaimyno (nukentėjusiojo) bute triukšmą. Baigusios darbą, 22 val. jos išėjo iš parduotuvės ir koridoriuje pamatė rūkantį A. L.. Lauke per langą jos pamatė, kad senuko bute kažkas vaikšto, kažko ieško, todėl nutarė grįžti ir nueiti į senuko butą. Senuko buto durų staktos buvo išlaužtos. Įėjusios į butą jos pamatė išmėtytus daiktus, rūbus, o kruvinas senukas gulėjo ant grindų. Kaltinamieji tuo metu stovėjo. Jos pasakė, kad kvies policiją, ir viena iš pardavėjų bandė sulaikyti kažkurį kaltinamąjį už rankos, bet kaltinamieji pabėgo. Nukentėjusysis gulėjo ant grindų, ant dešinio šono, nejudėjo, tačiau matėsi, kad jis kvėpuoja. Nukentėjusiojo galva buvo kruvina, o veidas nedaug kruvinas. Ji policijai nurodė, kad pažino vieną iš nusikaltėlių. A. L. po įvykio savo draugams gyrėsi, kad senukui ant galvos šoko, kad jis yra nepilnametis ir jam nieko nebus. A. L. į parduotuvę ateina išgėręs, jam draugai nuperka alkoholio.
Liudytoja L. I. parodė analogiškai, kaip ir liudytoja V. D..
Liudytoja I. A. parodė, kad 2010 metų spalio mėnesį, po įvykio, po paros, jos sūnus I. A. pasisakė, kad jis su A. L. įėjo į nukentėjusiojo butą, kad A. L. pastūmė senuką, ir pastarasis nukrito ant grindų, minėjo, kad juos matė pardavėjos. Sūnaus teigimu, A. L. pasakė, kad senukas turės išgerti. Įvykio vakarą grįžus sūnui į namus ji nieko įtartino nepastebėjo, sūnus nebuvo girtas. Po to jie buvo pas nukentėjusįjį ir ligoninėje, ir namuose. Nukentėjusiojo ir jo dukros atsiprašė. Sūnus labai gailisi dėl savo poelgio, be vaistų neužmiega, su policija daugiau jokių reikalų nebuvo turėjęs, ji pati dėl sūnaus elgesio jokių problemų neturi. Sūnaus sveikata vaikystėje buvo prasta, ir dabar jis turi sveikatos sutrikimų.
Įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Šiaulių rajonas, rasti išmėtyti daiktai, paimtas patalynės užtiesalas su rudos spalvos dėmėmis (1 t., 17–23 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 86/11(04) nurodyta, jog J. P. padaryti sužalojimai: galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimas, dešinio smilkinkaulio, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžiai, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės lūžiai, nežymus kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinės momeninės ir pakaušinės skilčių srityse, muštinės žaizdos kairiame momenyje ir nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais paveikus galvą ir veidą. Sužalojimai galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminių traumų metu. J. P. dėl galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 30–31 b. l.).
Teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą dėl nukentėjusiojo J. P. sužalojimo ir paaiškino, kad J. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimo. Muštinė žaizda kairio momens srityje padaryta vienu trauminiu poveikiu, muštinė žaizda nosies nugarėlėje padaryta kitu trauminiu poveikiu, o trečiuoju trauminiu poveikiu padaryti bendrai visi sužalojimai dešinėje galvos ir veido pusėje: galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimas, dešinio smilkinkaulio, dešinio momenkaulio, pakauškaulio lūžiai, dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės lūžiai. Viskas dešinėje pusėje. Smūgiai vertinami kaip vienas į kairį momenį, kitas – nosies nugarėlę ir trečias – dešinę galvos ir veido pusę, tai visi tie masyvūs sužalojimai. Sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nuo poveikio į dešinę galvos pusę, ne mažiau kaip vienu smūgiu. Smūgiai į nosies nugarėlę ir kairį momenį vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir pagal lokalizaciją jie yra visai kitoje galvos pusėje. Žaizdos momenyje, nosies nugarėlėje galėjo atsirasti tiek tiesioginių, tiek griuviminių traumų metu. Sužalojimai dešinėje galvos pusėje, atsižvelgiant, koks masyvus yra sužalojimas, griuviminei traumai nėra būdingi, ir tas galvos smegenų sumušimas yra būtent toje pusėje, kur yra lūžę kaulai, o ne kontrsmūgio pusėje. Tai yra būdinga tiesioginiam poveikiui. Atsitrenkiant į kampą būtų konkretesnė sužalojimo vieta, tikėtina, kad būtų buvusi kažkokia žaizda. Į kampą trenkiantis būtų išoriškai gili žaizda ir būtų konkrečiai lūžęs kažkoks kaulas. Krintant galima susilaužyti žandikaulį, skruostikaulį, bet, jei jau yra kaukolės kaulų lūžiai, einantys plokštuma, apimančia dalį veido ir galvos dešinę pusę, tokios traumos krintant neatsiranda. Ar vieno smūgio pakako, negali pasakyti, nes tai priklauso nuo to, kuo buvo suduoti smūgiai. Kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, negali pasakyti, visaip galėjo būti. Kaltinamųjų paaiškinimai, kad vienas kaltinamasis pastūmė ir nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė į stalo kampą ir po to pradėjo bėgti kraujas, rodo, kad tada buvo padaryta žaizda kairiame momenyje, nes daugiau žaizdų pačiame pakaušyje nėra, tik kairiame momenyje, ir atitinka tai, kas nurodyta išvadoje. Jei pradėjo bėgti kraujas, vadinasi, buvo padaryta žaizda, o žaizda buvo rasta tik kairiame momenyje. Tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikimą. Kaltinamasis sako, kad sudavė į kairę veido pusę, tačiau kairėje veido pusėje neužfiksuota jokių sužalojimų. Nosies nugarėlėje rasta žaizdelė, kuri labiau ties viduriu, bet visi masyvūs sužalojimai yra dešinėje pusėje.
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji A. L. ir I. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įsibrovė į patalpą, dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo J. P. ir pasikėsino pagrobti pastarojo turtą – pinigus.
Spręsdamas kaltinamųjų A. L. ir I. A. kaltės klausimą teismas remiasi pačių kaltinamųjų visišku prisipažinimu padarius šias nusikalstamas veikas. Apklausų bei parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamųjų A. L. ir I. A. nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės sutampa su tiesiogiai dalį įvykio mačiusių liudytojų V. D. ir L. I. parodymais, specialisto išvadomis apie J. P. padarytus sužalojimus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Netiesiogiai kaltinamųjų A. L. ir I. A. kaltę padarius jiems inkriminuojamas veikas patvirtina ir liudytojų I. A. bei L. J. parodymai. Įvertinęs ir išanalizavęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų parodymų ir kitų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų esminių prieštaravimų nenustatyta, duomenų, paneigiančių kaltinamųjų A. L. ir I. A. kaltę pasikėsinus padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojus nukentėjusįjį J. P., byloje nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad turėdami tyčią pagrobti nukentėjusiojo J. P. turtą kaltinamieji A. L. ir I. A., kaip priemonę savo tikslui pasiekti, prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, kurio padarinys – sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Todėl kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 p.). Kaltinamieji A. L. ir I. A. pasikėsino apiplėšti nukentėjusįjį J. P. ir pastarąjį sunkiai sužalojo veikdami kaip bendravykdytojai, t. y., turėdami bendrą tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, abu vartojo smurtą prieš pastarąjį. Todėl neturi reikšmės, kurio konkrečiai veiksmais nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri abiems bendrininkams.
Kaltinamieji A. L. ir I. A. nukentėjusiojo turto neužvaldė, nes jiems sutrukdė į nukentėjusiojo butą atėjusios parduotuvės darbuotojos, kurioms sukėlė įtarimų pro langą pamatyti asmenys, verčiantys daiktus nukentėjusiojo bute. Taigi kaltinamieji buvo priversti bėgti iš įvykio vietos ir nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Aplinkybę, kad svetimą turtą kaltinamieji pasikėsino pagrobti įsibraunant į patalpą, patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, kad jie pateko į nukentėjusiojo butą jau turėdami išankstinį tikslą pagrobti nukentėjusiojo pinigus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. L. ir I. A. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 22 str. 1 d. 180 str. 2 d.
Teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiajam žaizdos momenyje ir nosies nugarėlėje galėjo atsirasti tiek tiesioginių, tiek griuviminių traumų metu, o sužalojimai dešinėje galvos ir veido pusėje padaryti ne mažiau kaip vienu smūgiu. Kaltinamasis I. A. nurodė, kad sudavė J. P. kumščiu du smūgius. Todėl kaltinime nurodytų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius mažinamas nuo trijų iki dviejų.
Bausmių skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamieji A. L. ir I. A. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, atskleidė padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Todėl teismas tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. A. atlygino visą nukentėjusiajam J. P. padarytą žalą (2 t., 23 b. l.), ir nukentėjusysis J. P. teisme paaiškino, kad civilinio ieškinio nereiškia. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo I. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir savanorišką žalos atlyginimą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Kaltinamųjų A. L. ir I. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai, jų pačių teigimu, turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamasis A. L. nusikalto būdamas nepilnamečiu, todėl, skirdamas bausmes šiam kaltinamajam, teismas vadovaujasi ne tik minėtomis bausmės skyrimo nuostatomis, bet atsižvelgia ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, išdėstytus BK XI skyriuje, kurio 91 str. 1 d. reglamentuojama, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. BK 91 str. 3 d. nustatyta, kad, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, o pagal BK 90 str. 5 d. nuostatą nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų.
Teismas, nustatydamas kaltinamiesiems A. L. ir I. A. bausmių rūšis bei dydžius, įvertina jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį.
Kaltinamieji A. L. ir I. A. padarė du – vieną labai sunkų ir vieną sunkų (BK 11 str. 5, 6 d.) idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius tyčinius nusikaltimus, iš jų vienas (sunkus) nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
Vertindamas kaltinamųjų asmenybes, teismas atsižvelgia į tai, kad A. L. ir I. A. anksčiau nebuvo teisti (1 t., 147, 162 b. l.), duomenų apie jų nubaudimą administracine tvarka byloje nėra.
Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) mokyklos administracija I. A. charakterizuoja kaip pažangų, nekonfliktuojantį nei su grupės draugais, nei su mokytojais mokinį, kuris po pamokų lanko sporto klubą (2 t., 26 b. l.). Iš Kuršėnų policijos nuovados tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad I. A. kaimynų charakterizuojamas teigiamai kaip draugiškas ir paslaugus kaimynas (2 t., 25 b. l.).
Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos administracija A. L. charakteristikoje nurodo, kad A. L. mokosi patenkinamai, nedalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose, nelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pamokų lankomumas patenkinamas, tėvas domisi sūnaus pažangumu ir lankomumu (1 t., 199 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos rašte teigiama, kad A. L. dėl mokinio taisyklių pažeidimų yra įrašytas į mokyklos rizikos grupės vaikų sąrašą, iš Kuršėnų policijos nuovados nuo 2008 m. gauta keletas pranešimų dėl A. L. elgesio – 2008-06-20 sumušė kitą nepilnametį, 2008-04-22 išdaužė langą, 2010-02-25 būdamas neblaivus sugadino kaimynų duris. Be to, nurodoma, kad 2010-03-15 A. L. tėvas R. L. svarstytas Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko globos organizavimo komisijos posėdyje dėl nepakankamos sūnaus priežiūros (2 t., 11 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus viršininko rašte nurodoma, kad 2011-03-03 A. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl vagystės fakto pagal BK 178 str. 1 d. (1 t., 149 b. l.).
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas vadovaujasi ir BK 61 str. nuostatomis – atsižvelgia į byloje nustatytas dvi kaltinamojo I. A. ir vieną kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į nustatytas dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamųjų A. L. ir I. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, kaltinamųjų amžių nusikalstamų veikų padarymo metu (A. L. – 15 m., I. A. – 18 m.), nukentėjusiojo J. P. nuomonę neskirti griežtų bausmių, teismas abiems kaltinamiesiems už padarytus nusikaltimus, už kuriuos numatytos tik laisvės atėmimo bausmės, skiria bausmes: I. A. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą minimalią laisvės atėmimo bausmę, o už sunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei; A. L., nors jis nusikalto būdamas nepilnamečiu, tokio pat dydžio bausmes, kaip ir pilnamečiui kaltinamajam I. A., kadangi A. L. buvo nusikaltimų iniciatorius ir aktyvesnis jų dalyvis.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., kaltinamiesiems A. L. ir I. A. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., teismas subendrina apėmimo būdu, kadangi šios veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
BK 92 str. 1 d. nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam A. L. klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas jau anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe. Kartu, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę A. L., teismas vertina ir šios priemonės taikymo tikslingumą atsižvelgiant į šio kaltinamojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei po jos.
Kaip jau minėta, kaltinamasis A. L. anksčiau nebuvo teistas, tačiau charakterizuojamas neigiamai, yra įrašytas į rizikos grupės vaikų sąrašą, dėl jo netinkamo elgesio tėvui pradėtos administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos, jam pačiam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl vagystės fakto, ir tai rodo, jog iki šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo A. L. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios. Be to, jis buvo iniciatorius nusikaltimų, kurių metu senyvo amžiaus nukentėjusysis J. P. buvo sunkiai sužalotas, ir iki šiol jam stebimi neigiami sužalojimo padariniai, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (1 t., 34 b. l.). Todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. L. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. nėra teisinio pagrindo taikyti jam BK 92 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi nukentėjusiojo nuo kaltinamųjų padaryto tyčinio nusikaltimo J. P. gydymas kainavo 14143,97 Lt (1 t., 36–40). Tenkinant civilinį ieškinį iš kaltinamųjų A. L. ir I. A. J. P. gydymo išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. po 7071,98 Lt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 str. 2 d. reglamentuoja atvejį, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar pajamų, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Tokiu atveju jo tėvai ar kiti materialiai už jį atsakingi asmenys turi atlyginti atitinkamą dalį žalos (subsidiarioji atsakomybė). Todėl kaltinamajam A. L. neturint turto ar pajamų žalai atlyginti, žala turi būti išieškoma iš jo atstovo pagal įstatymą civilinio atsakovo R. L..
Daiktinis įrodymas – patalynės užtiesalas, kaip menkavertis ir negalintis būti sunaudotas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 2 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. L. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d.
Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. L. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. L. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 2 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir I. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, I. A. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. lapkričio 17 d.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. A. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. A. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti iš I. A. ir A. L. po 7071,98 Lt J. P. gydymo išlaidų. A. L. neturint turto ir pajamų, išieškoti iš R. L..
Daiktinį įrodymą – patalynės užtiesalą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.