- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-68-598/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, VSDFV Kauno skyriui
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai D. T., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. M., VSDFV Kauno skyriaus atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, VSDFV Kauno skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja tikslu gauti atitinkamas socialines lengvatas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., miręs 2008-01-07, yra jos sūnaus N. T. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Pareiškėja paaiškino, kad nuo 1999 m. draugaujant su J. L. ir palaikant šeiminius santykius, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. T.. Kai gimė sūnus, jie gyveno Šiauliuose, J. L. sūnų lankė, prisipažino esąs jo tėvas, tačiau nerodė iniciatyvos, kad vaikas būtų užregistruotas jo pavarde. Kadangi jų tarpusavio santykiai buvo pašliję ji ir nereikalavo pripažinti tėvystę. Sūnaus gimimo liudijime jo tėvas nenurodytas, vaikas užregistruotas ieškovės pavarde. Kai sūnui sukako trys metai, apie 2006 m. ji išvyko gyventi į Jonavos rajoną ir nuo to laiko J. L. sūnaus nelankė, jų bendravimas ir draugystė nutrūko. J. L. mirė 2008 m. sausio 7 d. Šiauliuose. Po jo mirties turtą paveldėjo broliai dvyniai iš motinos pirmos santuokos R. M. ir V. M., kuris yra miręs. Su J. L. tėvais ji nebendravo, jo tėvas paliko J. L. dar vaikystėje. Motiną ji yra mačiusi, bet su ja taip pat nebendravo, jos mirties data nėra žinoma. Jis dalyvaudavo jos giminės bendrose šventėse. J. L. mirė nevedęs, vaikų, išskyrus jos sūnų N. T., neturėjo.
Suinteresuotas asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko, jo buvimo vieta yra nežinomas, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VSDFV Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant negautas. Savo atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos pareiškime nepakanka faktinių aplinkybių, patvirtinančių vaiko tėvo J. L. bendrą gyvenimą bei bendro ūkio tvarkymą su vaiko motina D. T. iki vaiko gimimo ar po jo, taip pat, kad J. L. išlaikė sūnų N. T., jį auklėjo, prižiūrėjo. Taip pat nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai reiškia reikalavimą pagal CPK 444 str. 2 d. 1 p.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. Motiejūnienė su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad pareiškėja su nepilnamečiu sūnumi N. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškėjos motina O. T., jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Vaiko gyvenimo ir buities sąlygos yra geros. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) trečioje klasėje. Pareiškėja ir jos motina vienos rūpinasi vaiku, jį išlaiko. Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų atlygį.
Savo pareiškimą pareiškėja grindžia rašytiniais įrodymais: Vaiko gimimo liudijimo, savo asmens dokumento, J. L. mirties įrašo, L. L. mirties įrašo, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą kopijomis, Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro notarės 2012-10-25 raštu Nr.S-102, nuotraukų (7 vnt.) kopijomis bei liudytojų parodymais.
Liudytoja V. G. parodė, kad ji yra pareiškėjos sesuo. Kai pareiškėja gyveno Šiauliuose, ji dažnai pas ją lankydavosi ir matydavo ten J. L.. pareiškėja su juo kartu negyveno, tačiau J. L. dažnai pasilikdavo nakvoti pas jų mamą. Jis dalyvaudavo ir šeimos bendrose šventės, ką gali patvirtinti pateiktos nuotraukos. Kai D. pastojo, jie abu labai džiaugėsi, jis ja rūpinosi ligoninėje. Vaikui gimus niekas nepasikeitė. Jos nuomone, vaikas tėvo pavarde nebuvo užregistruotas dėl močiutės įtakos. Jų giminėje niekada nebuvo abejonių, kad vaikas yra J. L. sūnus.
Liudytoja E. Š. parodė, kad ji yra buvusi pareiškėjos ir jos mamos kaimynė. Jai žinoma, kad D. bendravo su J., kuris kartu negyveno, bet dažnai ateidavo iki ir po vaiko gimimo. Vaikas yra lavai panašus į J.. Kaimynams abejonių nekilo, kad tai yra J. vaikas. Matydavo, kai jie kartu eidavo pasivaikščioti, jis vaiką nešiojo ant rankų, glostydavo ir pan.
Liudytoja L. P. parodė, kad ji yra buvusi pareiškėjos kaimynė. Ji žino ir matė, kaip pareiškėja pradėjo draugauti su J.. Jokie kiti vaikinai ar vyrai pas ją nesilankydavo. Ir po sūnaus gimimo J. lankydavosi pas D.. Ji matydavo pareiškėjos namuose, kaip J. žaidžia su vaiku, elgėsi su juo kaip su sūnumi. Iš pareiškėjos ji žino, kad vaikas į J. kreipėsi kaip į tėvą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad spėjamas vaiko tėvas mirė iki bylos dėl tėvystės nustatymo teisme iškėlimo, byla nagrinėtina CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 391 str. 1 d., 444 str. 2 d. 9 p.).
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 444 straipsnyje pateiktas juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriuos gali nustatyti teismas, sąrašas nėra baigtinis. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas leidžia teismui, esant CPK 445 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, nustatyti ir kitokius juridinę reikšmę turinčius faktus, iš jų ir tėvystės pripažinimo faktus. Pareiškėja vadovaudamasi CK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau iš pareiškimo turinio ir pareiškime suformuluoto prašymo yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja prašo nustatyti tėvystės pripažinimo faktą, kuris nustatomas remiantis CK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Klaidingas proceso normos nurodymas nesudaro esminių kliūčių išnagrinėti bylą, todėl byla nagrinėtina remiantis CK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu.
Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. sausio 7 d. mirė J. L. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr.41 (b.l. 7). Kaip nurodo pareiškėja, miręs J. L. buvo jos sūnaus N. T. biologinis tėvas, tačiau įstatymo nustatyta tvarka pareiškėja su J. L. nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, o santuoka tarp pareiškėjos ir J. L. nebuvo sudaryta. Nepilnamečio N. T. gimimo liudijime (b.l. 6) grafoje „tėvas“ įrašo apie vaiko tėvą nėra.
Nors įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos ir J. L. bendrą gyvenimą kartu nėra, pareiškėjos paaiškinimu jie kartu negyveno, tačiau liudytojų V. G., E. Š. ir L. P. parodymais nustatyta, kad pareiškėja D. T. ir J. L. kartu artimai bendravo nuo 1999 m. iki 2006 m., kol pareiškėja gyveno Šiaulių mieste. Liudytojai patvirtino, kad J. L. pats pripažino save N. T. biologiniu tėvu, rūpinosi pareiškėja jos nėštumo metu, lankė jų šeimą iki ir po vaiko gimimo, bendravo su sūnumi, ėjo kartu pasivaikščioti, kartu žaidė, kad N. T. bendravo su J. L. kaip su savo tėvu. Liudytoja L. P. patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėja artimai bendravo tik su J. L., kitų vyrų jos gyvenime nebuvo.
Pareiškėjos ir liudytojų parodymus patvirtina ir pateiktos nuotraukų kopijos, kurios atspindi pareiškėjos ir J. L. bendravimo momentus, jų dalyvavimą kartu bendrose pareiškėjos šeimos ir giminės šventėse, J. L. artimą bendravimą su sūnumi .
Mirusio J. L. artimi giminaičiai, kurie gali būti suinteresuoti šio juridinio fakto nustatymu, prieštaravimų dėl prašomo nustatytu juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė. J. L. motina L. L. mirė 2007-09-16 (b.l. 24), duomenų apie jo tėvą nėra. J. L. palikimą po jo mirties priėmė du jo broliai R. M. ir V. M., kuris mirė 2009-02-25 (b.l. 17, 19). R. M. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė, teismui nėra žinoma jo buvimo vieta, procesiniai dokumentai šiam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu.
Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Vaiko kilme grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 str. 2 d.). Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas sukelia atitinkamus teisinius padarinius, iš to kylančias ne tik tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas, bet ir atitinkamas teises santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat ir su valstybe.
Tikslu nustatyti giminystės santykius (teisinį santykį tarp tėvo ir vaiko) bei įgyvendinti su tuo susijusią paveldėjimo teisę bei gauti atitinkamas socialines lengvatas, yra nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. L. a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2008-01-07, yra N. T. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, yra įrodytas pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų V. G., E. Š. ir L. P. parodymais, šeimos nuotraukų kopijomis, jis sukels atitinkamas teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (LR CPK 444 str. 1 d. 9 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 9 p., 391 str. 1 d., 448 str. , teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2008-01-07, yra N. T. gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas giminystės santykių (teisinio santykio tarp tėvo ir vaiko) nustatymo bei su tuo susijusių paveldėjimo teisių ir socialinių lengvatų užtikrinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.