- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- eI-1604-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04497-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- O. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja Baltarusijos Respublikos pilietė O. L. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato L. B. (2018 m. gruodžio 1 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su 2018 m. gruodžio 20 d. skundu, prašydama:
1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas);
1.2. įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Kadangi pareiškėja be pertraukos Lietuvoje gyvena jau penkerius metus, ji 2018 m. liepos 27 d. pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas) bei privalomus dokumentus, t. y. galiojantį Baltarusijos Respublikos išduotą pasą, galiojantį leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimus apie išlaikytus valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, 2016 m. spalio 5 d. teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, rinkliavos sumokėjimo dokumentus ir 2016 m. sausio 29 d. darbo sutartį.
2.2. Užsienietis tam, kad įgytų Europos Sąjungos ilgalaikio gyventojo statusą, iki tol turi būti teisėtai ir be pertraukos pragyvenęs 5 metus Lietuvoje leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindu. Šias ilgalaikio gyventojo statuso įgijimo sąlygas pareiškėja atitinka, t. y. nuo 2013 m. liepos 23 d. iki šiol gyvena Lietuvoje turėdama leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Tai, kad pareiškėja atitinka šias įstatymo nustatytas sąlygas patvirtino ir pats atsakovas savo sprendime. Pareiškėja realiai gyveno Lietuvoje penkerius pastaruosius metus, ji čia dirbo, buvo sukūrusi šeimą, paėmusi banko kreditą ir įsigijusi nekilnojamąjį turtą.
2.3. Nuolatinio gyventojo leidimas pareiškėjai nebuvo išduotas dėl 2 priežasčių: (1) dėl to, kad duomenys, kuriuos pateikė norėdama gauti leidimą gyventi neatitinka tikrovės; (2) dėl to, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja teigia, kad nei viena iš šių sąlygų pareiškėjos atveju neegzistuoja.
2.3.1. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, kurie neatitiktų tikrovės. Pareiškėja kreipdamasi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pateikė privalomus dokumentus, taip pat nurodė, kad ji pastaruosius penkerius metus teisėtai ir nepertraukiamai gyveno Lietuvoje turėdama leidimus laikinai gyventi, ši informacija taip pat atitinka tikrovę.
2.3.2. ES Direktyva Nr. 2003/109/EB aiškiai įtvirtina, kad valstybės narės gali nesuteikti ilgalaikio gyventojo statuso tik viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais ir jokie kiti papildomi atvejai valstybių narių diskrecijai nėra numatyti. Pareiškėjos atveju nėra nustatyta, kad ji keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl nėra jokių Direktyvos Nr. 2003/109/EB nurodytų pagrindų, kodėl pareiškėjai, kuri yra pragyvenusi teisėtai ir nepertraukiamai 5 metus Lietuvoje, turi reguliarias pajamas iš darbo užmokesčio ir yra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu bei tenkina integracijos sąlygas (išlaikiusi valstybinės kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminus), būtų nesuteikiamas ilgalaikio gyventojo statusas ES.
2.4. Kaip neva melagingą duomenų pateikimą Departamentas nurodo tai, kad 2017 m. birželio 5 d. kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) 2016-2020 metų verslo plane buvo nurodyta ne visa veikla, kurią atliko įmonė. Tai, kad įmonė gavo pajamų ir iš kitokios veiklos, ne vien savo pagrindinės veiklos, nėra melaginga informacija. UAB (duomenys neskelbtini) realiai veikia ir teikia buhalterines paslaugas, buhalterinių paslaugų teikimas yra pagrindinė įmonės veikla. Tai, kad įmonės pagrindinės pajamos yra gautos už teikiamas buhalterines paslaugas patvirtina pridedami UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašai už 2016-2018 metus. Teismui pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) klientų sąraše pliuso ženklu pažymėtos įmonės, kurių vadovai ar dalyviai yra užsieniečiai, kurie yra kreipęsi dėl vizos ar leidimo gyventi Lietuvoje. Visos kitos įmonės, kurių yra dauguma, nėra susiję su migraciniais klausimais. Pridedami buhalteriniai duomenys patvirtina kokio dydžio mokesčius valstybei yra sumokėję UAB (duomenys neskelbtini) klientai, o tai rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla turėtų susilaukti valstybės institucijų pritarimo, kaip investicijų skatinimas, o ne pasmerkimo, kaip tariama nelegalios migracijos grėsmė. Šiuo metu veikia ir įmonės internetinis puslapis (duomenys neskelbtini), kur yra nurodytos teikiamos paslaugos.
2.5. Nors UTPĮ neapibrėžia sąvokos, kas yra tikrovės neatitinkantys duomenys, tačiau akivaizdu, kad tai yra tokie duomenys, kuriuos žinant (t. y. kad jie egzistuoja ar neegzistuoja) asmeniui negalėtų būti išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje (pvz., nurodymas, kad įmonė vykdo veiklą, kai realiai neveikia, ar kad įmonėje dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, gaunantys 2 vidutinius darbo užmokesčius, kai realiai nedirba, ir pan.). Tuo tarpu kai nėra pateikiama informacija, kuri neturi įtakos sprendimo priėmimui, tai nėra laikytina tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu. Pavyzdžiui, gali būti, kad įmonė plėsdama savo veiklą, pasamdo dar keturis darbuotojus, tačiau tai, kad įmonėje dokumentų pateikimo metu buvo 4 darbuotojai, o vėliau yra 8 darbuotojai, nereiškia, jog buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Atitinkamai ir tai, kad įmonė gavo pajamų ir už kitą veiklą (paslaugas), nei pagrindinė jos veikla nurodyta verslo plane, nėra laikytina tikrovės neatitinkančiais duomenimis.
2.6. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.74 straipsnio 1 dalimi, privatiems juridiniams asmenims galima užsiimti bet kokia teisės aktų neuždrausta veikla (nebent tai yra licencijuojama veikla ir jai papildomai reikia gauti licenciją (CK 2.77 straipsnis). Taigi, privatus juridinis asmuo gali užsiimti bet kokia, teisės aktais nedraudžiama, komercine ūkine veikla. Pavyzdžiui, jeigu įmonė užsiima prekyba, jai nėra draudžiama išnuomoti kitiems subjektams jos turimas ar įsigytas patalpas, arba jei įmonė užsiima mažmenine prekyba, tai nereiškia, kad ji negali taip pat užsiimti ir prekių tiekimo tarpininkavimo paslaugomis ir pan. Todėl papildomų pajamų gavimas, vykdant teisės aktų nedraudžiamą veiklą, nėra laikytinas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu. Jei tai, kad į įmonė gauna papildomų pajamų iš kitos veiklos, nei buvo nurodyta pagrindinė įmonės veikla jos verslo plane, sąlygotų leidimo gyventi įmonės vadovui panaikinimą, tai būtų laikoma administraciniu metodu, kuriuo ribojama įmonės veikla. Kadangi pagal CK 2.80 straipsnio 1 dalį, valstybės ar vietos savivaldos institucijoms draudžiama įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą, todėl Departamentas negali riboti juridinių asmenų veiklos, drausdamas užsiimti kita veikla nei nurodyta verslo plane. Be to, jokie teisės aktai nenumato, kad įmonės, ketindamos užsiimti įmonių steigimu, su tuo susijusių konsultacijų teikimu, ar konsultuojančios trečiųjų šalių piliečius, ar padedančios jiems pateikti dokumentus, turi tai deklaruoti kokiame nors registre.
2.7. Įmonių steigimas ir įsteigtos įmonės pardavimas, trečiųjų šalių piliečių konsultavimas, paaiškinimas, kokiu pagrindu galima gauti leidimą gyventi Lietuvoje ar vizą, kokius dokumentus reikia surinkti, ar pagalbos teikimas pateikiant dokumentus migracijos tarnyboms, nėra neteisėta veikla ir, atitinkamai, nėra laikytina nelegalios migracijos grėsme. Įprastu atveju įmonė, kuri užsiima įmonių steigimu ir jas vėliau parduoda arba trečiųjų šalių piliečių konsultavimu, ar šios įmonės dalyvis ar vadovas nebūtų baudžiami ir galėtų tokią veiklą tęsti toliau, tačiau vien faktas, kad tokią veiklą vykdė įmonė, kurios vadovė yra užsienietė, jau tampa netinkama veikla, kurios pagrindu asmeniui naikinamas leidimas laikinai gyventi. Tokia griežta poveikio priemonė, turinti ypatingai rimtas pasekmes tolimesniam asmens gyvenimui, turi būti taikoma proporcingai. Šiuo atveju taikoma priemonė ne tik nėra pagrįsta įstatymu, nes vykdoma veikla yra teisėta ir nėra draudžiama, bet ir akivaizdžiai neproporcinga. Lietuvos politikoje nuolat akcentuojama, jog yra siekiama pritraukti užsienio investicijas, taigi tokiems užsienio subjektams gali reikėti ir konsultacijų įmonių steigimo klausimais, ir įmonių steigimo paslaugų bei konsultacijų migracijos klausimais, todėl tai ne tik, kad nėra neteisėta veikla, bet ji yra ir ekonomiškai naudinga. Jeigu tokių paslaugų teikimas būtų draudžiamas, užsienio investicijos Lietuvoje taptų tiesiog neįmanomos.
2.8. Aplinkybė, kad kai kurie įmones įsigiję ar gavę konsultacijas užsieniečiai, realiai veiklos nevykdo ar piktnaudžiauja migracinėmis procedūromis, nereiškia kad įmonę pardavęs ar konsultaciją suteikęs asmuo irgi piktnaudžiauja šiomis procedūromis. Tai, kad asmuo užsiima neteisėta veikla, sudaro sąlygas nelegaliai migracijai, galima pripažinti tik tuo atveju, jei toks asmuo žinojo, kad trečiosios šalies pilietis siekia neteisėtai gauti leidimą gyventi Lietuvoje ar vizą ir jam padeda to siekti. Taigi, darant išvadą, jog asmuo prisideda prie nelegalios migracijos, turi būti nustatyta subjektyvioji veikos pusė – kad toks asmuo žinojo, jog trečiosios šalies pilietis neteisėtai siekia gauti leidimą ar vizą ir jam padėjo tai atlikti. Tais atvejais, kai asmuo nežinojo apie tikruosius trečiosios šalies piliečio ketinimus, jis negali būti atsakingas už jo veiksmus, nes pats savaime įmonių steigimas ar konsultacijų migraciniais klausimais teikimas, nėra neteisėta veikla ir ji niekaip nesukelia nelegalios migracijos. Šiuo atveju nei UAB (duomenys neskelbtini), nei O. L., nežinojo ir negalėjo žinoti, kad užsieniečiai, kuriems pardavė įsteigtas įmones, nevykdys veiklos ar migracijos tarnybos pateiks tikrovės neatitinkančius dokumentus, todėl nesant subjektyviosios pusės negalima teigti, kad pareiškėja atlieka neteisėtą veiklą ir kelia nelegalios migracijos grėsmę.
2.9. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė gero administravimo principą. Atsakovas turėjo tinkamai atlikti individualų ir objektyvų pareiškėjai išduoto leidimo panaikinimo aplinkybių tyrimą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, nesiaiškino realių visų reikšmingų faktinių aplinkybių dėl įmonės veiklos, nesudarė galimybės pareiškėjai pateikti paaiškinimų ir, esant būtinybei, papildomų duomenų. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu atsakovui suteiktos pareigos įgyvendinimu. Toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą, kurį pripažįsta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, o taip pat tokį principą įtvirtina Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis.
II
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos su Prašymu pateiktus dokumentus, Sprendime konstatavo, kad pareiškėja neatitinka UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo (pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas), bei užsienietė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
2. Nagrinėjant pareiškėjos Prašymą ir kartu pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad užsienietė formaliai pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdama leidimą laikinai gyventi, tačiau pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovės, veiklą. Užsienietės vykdoma veikla sietina su tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems gauti leidimus laikinai gyventi ar nacionalines vizas teisėtos veiklos pagrindu. Pareiškėja, su jos vadovaujamos Bendrovės įsteigtų įmonių ar kitų, Departamentui žinomų asmenų, siejamų su tarpininkavimu užsieniečiams, įsteigtų įmonių, vadovais sudarydavo buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, kurių sudarymo aplinkybės kėlė įtarimų, kad šios sutartys buvo sudaromos nesiekiant sukurti realių teisinių santykių, o tik siekiant sudaryti sąlygas užsieniečiams formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi ar nacionalinei vizai gauti ir gavus vieną iš minėtų dokumentų, legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis šių dokumentų teikiamais privalumais. Nustatytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja siekė ir siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, siekiant įteisinti savo ir savo klientų buvimą Šengeno valstybėse, gaunant iš šios veiklos lėšų. Užsienietės nelegalios migracijos grėsmė pagrįsta pačios užsienietės faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Pareiškėjos, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorės, elgesys praeityje leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl realios ir akivaizdžios šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmės ateityje.
3. Departamentas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjos valdoma UAB (duomenys neskelbtini) yra įsteigusi įmonių, kurių dalyviais tapo užsieniečiai, taip pat yra įsteigusi įmonių, kurios steigia kitas įmones, o jų dalyviais iš esmės tampa užsienio valstybių piliečiai. Bendrovė teikia paslaugas iš esmės tik užsienio valstybių piliečių valdomoms įmonėms. Dalis Bendrovės klientų yra žinomi Departamentui, nes jų dalyviai trečiųjų šalių piliečiai, yra turintys ar turėję leidimus laikinai gyventi arba siekė gauti nacionalines vizas. iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, kad verslo plane minima verslo partnerė (verslo plane tai įvardijama kaip „bendradarbiavimas su teisines paslaugas teikiančia įmone“) yra būtent UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikla Departamentui yra gerai žinoma, nes užsieniečiams nuolat yra kuriamos įmonės, kurių pagrindu jie pateikia prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi ar nacionalines vizas, o, kaip paaiškėja, dažnu atveju niekaip nėra įsitraukę į įmonės, kurios pagrindu kreipiasi, valdymą, siekia tik formaliai atitikti teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar (ir) visoje Šengeno erdvėje. Pareiškėjos veikla taip pat yra žinoma Departamentui, nes ji tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo, teisėtos veiklos vykdymo ar darbo Lietuvos Respublikoje.
4. Aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsiima ne vien buhalterinių paslaugų teikimu, bet ir įmonių steigimu už sutartą mokestį trečiųjų šalių piliečiams, pardavinėja adresus, kuriais bus galima registruoti įsteigtas įmones, įrodo duomenys, matomi iš Bendrovės banko sąskaitos išrašo: 2015 m. spalio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliko 26,00 Eur pervedimą į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, mokėjimo pagrindo laukelyje nurodyta „už adresą“, tuo pačiu pagrindu 2015 m. lapkričio 3 d. pervesta 23,00 Eur, 2015 m. lapkričio 17 d. – 20,00 Eur, 2015 m. gruodžio 7 d. – 17,00 Eur, 2016 m. sausio 12 d. – 28,00 Eur, 2016 m. sausio 27 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 42,00 € ir nurodė, kad moka „už 3 adresus“ ir pan. UAB (duomenys neskelbtini) interneto svetainė randasi adresu (duomenys neskelbtini), o nuėjus į šios įmonės titulinį puslapį skelbiama, kad nuo 0,39 € yra parduodami registracijos adresai. Tai dar kartą įrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiesiogiai užsiima tarpininkavimo paslaugų teikimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuoti savo buvimą teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, o verslo plane pateikti paaiškinimai, kad įmonė teikia tik buhalterines paslaugas, neatitinka faktinės tikrovės.
5. Pareiškėja Departamentui yra pateikusi 2017 m. kovo 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. [BH-64], sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) (pagal šią sutartį – paslaugų teikėjas) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. yra pervadinta į UAB (duomenys neskelbtini) (pagal šią sutartį – klientas). Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) Departamentui yra žinoma kaip daugiau nei 40-ies įmonių dalyvė, steigėja, o daugumos jų, registruotų adresu: (duomenys neskelbtini), dalyviais tapo trečiųjų šalių piliečiai. Tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) yra didžiulis jungtinis verslas, kurio pagrindinė idėja yra teikti tarpininkavimo paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje kaip įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, akcininkams ar (ir) vadovams.
6. Ne pavieniais atvejais UAB (duomenys neskelbtini) steigia įmones ne verslui ir teisėtai veiklai Lietuvos Respublikoje vykdyti, o vien tam, kad trečiųjų šalių piliečiai turėtų formalų pagrindą kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir tokiu būdu legalizuotų savo buvimą Šengeno šalyse. Tai Departamentas yra konstatavęs ne vieno užsieniečio atžvilgiu, o įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose yra patvirtinta, kad Departamentas pagrįstai nustatė trečiųjų šalių piliečių nelegalios migracijos riziką bei jų siekį piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Departamento vertinimu, Bendrovė ir su ja susiję asmenys bei įmonės (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) jau ne vienerius metus veikia kryptingai, steigdami įmones, kurių valdymas formaliai būna perleidžiamas užsieniečiams, kad jie galėtų kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi gavimo, tokiu būdu skatindami trečiųjų šalių piliečių nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno valstybes. Todėl leidimas laikinai gyventi pareiškėjai reikalingas tam, kad ji ir toliau galėtų nevaržomai keliauti po Šengeno erdvės valstybes, ieškoti klientų, kurie siekia formaliai legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Tai rodo minėtos užsienietės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.
7. Pažymi, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto juridinės struktūros analizė leidžia teigti, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms – jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus (1) ir turėjo leidimą laikinai gyventi (2). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Migracijos departamentas atsisakė, ne tik todėl, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė, bet ji neatitinka ir Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo (pareiškėjos leidimas laikinai gyventi yra panaikintas).
8. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Kriterijų aprašas), nustatyti šie kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė: užsienietė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); nustatyta, kad Bendrovė susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones (6.4 papunktis); pareiškėja prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (6.11 papunktis); nustatyta, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsienietės atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl užsienietės atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio užsiimti teisėta, skaidria veikla (7 punktas).
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėja O. L. ir jos atstovas advokatas L. B. iš esmės rėmėsi pareiškėjos skundu ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė E. K. iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėja Baltarusijos Respublikos pilietė, tuo pagrindu, kad pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2018 m. liepos 27 d. asmeniškai pateikė VAVPK Migracijos valdybai prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje bendra tvarka. Prašyme, be kita ko, nurodė, kad viena iš faktinių gyvenamųjų vietų per pastaruosius 10 metų yra adresu (duomenys neskelbtini), taip pat, kad nuo 2016 m. iki prašymo pateikimo dienos eina UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas. Su Prašymu pareiškėja, be kita ko, pateikė paso kopiją, valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą, pažymėjimą, patvirtinantį, kad išlaikytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų įstatymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo, darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Pareiškėja ir UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 29 d. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu pareiškėja priimta eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas.
3. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).
4. Pareiškėja pateikė buhalterinių paslaugų sutarčių registravimo žurnalą, kuris patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) 2015-2018 m. laikotarpiu su klientais sudarytas buhalterinių paslaugų sutartis.
5. UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė pranešime nurodė, kad bendra mokesčių suma, apmokėta UAB (duomenys neskelbtini) klientų už 2016-2017 m., įskaitant Sodros mokesčius ir pelno mokestį, sudaro (duomenys neskelbtini) Eur.
6. Departamentas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo Baltarusijos Respublikos pilietei O. L.“ panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. liepos 25 d., ir, vadovaujantis UTPĮ 53 straipsnio 1 dalimi, nusprendė neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi. Sprendime, be kita ko nurodyta:
6.1. Nagrinėjant pareiškėjos Prašymą ir kartu pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba išdavė O. L. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. liepos 25 d. Departamentui turint pagrįstų įtarimų, kad O. L. prisideda prie nelegalios migracijos procesų, buvo vykdoma užsieniečių kontrolė, kurios metu buvo dar kartą vertinami Departamento disponuojami duomenys apie O. L. bei jos valdomą UAB (duomenys neskelbtini). O. L. kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo, be kita ko, pateikusi UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą 2016-2020 metams (dokumentas be datos), kuriame nurodyta, kad Bendrovės pagrindinė veikla – „teikti buhalterinės apskaitos paslaugas bendrovėms, įmonėms, organizacijoms. Taip pat suteikti kokybišką konsultaciją potencialiems įmonės klientams bei naujai besisteigiančioms įmonėms, kurioms reikalinga buhalterines paslaugas teikiančios įmonės profesionali pagalba, pradedantiems nuo „nulio“. Bendrovės verslo plano antrajame skirsnyje „Rinkodara (Marketingas)“ pateikta informacija apie tai, kad Lietuvoje sudėtinga įsitvirtinti jaunai buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei ir dirbti tik su Lietuvos Respublikos įsteigtomis lietuviškomis įmonėmis, todėl nuo pat pradžių buvo priimtas sprendimas siūlyti teikti buhalterines paslaugas naujai įsteigtoms įmonėms, kurias steigia užsienio piliečiai. Departamento turimais duomenimis, Bendrovė buvo ne mažiau kaip vienuolikos įmonių dalyvė (steigėja).
6.2. Departamento duomenimis, O. L., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su jos Bendrovės įsteigta UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė, trečiosios šalies pilietė, nacionalinei vizai gauti, kartu su kitais dokumentais, kaip bendrovės veiklą patvirtinantį dokumentą, pateikė ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą faktūrą. UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, kaip ir kitų bendrovių, sietinų su O. L. veikla, vadovai, trečiųjų šalių piliečiai, yra (buvo) įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), ši bendrovė taip pat yra registruota (duomenys neskelbtini). Departamento turimais duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintiems užsieniečiams mokamas ypač mažas – vos kelių eurų – mėnesinis darbo užmokestis. UAB (duomenys neskelbtini) akcininke ir direktorė, teikdama prašymą ir kitus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo teisėtos veiklos UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu, kartu su kitais dokumentais, pateikė ir Vilniuje su UAB (duomenys neskelbtini) sudardą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, tačiau, pagal užsienietės kelionės dokumente esančius Šengeno išorinės sienos kirtimo spaudus, Departamento Imigracijos skyrius nustatė, jog sutarties sudarymo dieną užsienietė nebuvo Šengeno erdvėje. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) išrašė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą už parduotas šios bendrovės akcijas, nors iš užsienietės nacionalinei vizai gauti pateiktų dokumentų buvo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijas iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko užsienietė, kaip fizinis asmuo, o ne UAB (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išrašyta sąskaita. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir su UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), kuri yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini), o dėl jos vienintelio dalyvio ir vadovo, trečiosios šalies piliečio Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti nacionalinę vizą vadovaujantis UTPĮ 19 straipsnio 1 punktu (užsienietis negalėjo pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų). Atsižvelgiant į surinktų faktų apie O. L. valdomos UAB (duomenys neskelbtini) klientus visumą, darytina išvada, kad Bendrovė teikia paslaugas iš esmės tik užsienio valstybių piliečių valdomoms įmonėms.
6.3. Ne tik UAB (duomenys neskelbtini) kaip Bendrovė, bet ir pati O. L. užsiima minėta tarpininkavimo paslaugų teikimo veikla trečiųjų šalių piliečiams, siekiantis legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Užsienietės O. L. veikla yra žinoma Departamentui, nes ji tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo ar darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, užsieniečių vardu migracijos institucijoms teikia dokumentus, taip pat yra žinoma Departamento darbuotojams, kadangi atvyksta į Departamentą konsultacijoms, susijusioms su užsieniečių teisine padėtimi, siekiant išsiaiškinti dėl galiojančių migracijos procedūrų kitiems užsieniečiams taikymo. Nuo 2018 m. lapkričio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra įdarbinti 5 asmenys, du iš jų yra trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus laikinai gyventi: nuo 2016 m. vasario 1 d. dirba direktorė O. L., nuo 2018 m. liepos 2 d. – E. D., turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą tuo pagrindu, kad jis yra aukštos profesinės kvalifikacijos specialistas (informacinių technologijų specialistas Bendrovėje). Bendrovėje nuo 2018 m. kovo 1 d. dirba buhalterė Y. S., turinti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nuo 2018 m. balandžio 11 d. – buhalterės padėjėja J. Š., nuo 2018 m. liepos 24 d. – N. Š. Bendrovės buhalterė J. K., kuri buvo įdarbinta 2018 m. vasario 1 d., buvo atleista 2018 m. lapkričio 16 d. Tai reiškia, kad, nors Bendrovė yra įsteigta 2015 m., joje iš esmės (be Bendrovės direktorės) dirba tik 2018 m. įdarbinti asmenys.
6.4. Departamentas 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti patvirtinančius dokumentus apie tai, kokiuose interneto tinklapiuose, skelbimų portaluose ar kituose šaltiniuose galima rasti informacijos apie Bendrovės veiklą ir užsisakyti teikiamas paslaugas. Reaguodama į šį prašymą, pareiškėja pateikė anglų kalba surašytas šablonines sąlygas dėl „Google AdWords“ reklamos, tačiau iš pateikto dokumento negalima nustatyti, koks interneto tinklapis reklamuojamas. Pareiškėja Departamentui be jokių paaiškinimų tiesiog pateikė lapelį, kuriame nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) interneto svetainė yra adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus šią interneto svetainę, nustatyta, kad tokiu adresu interneto tinklapis neegzistuoja, yra išmetamas pranešimas: „Nepavyko rasti (duomenys neskelbtini) serverio IP adreso“, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tačiau, Departamento duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) veikla atsispindi interneto svetainėje adresu (duomenys neskelbtini). Šioje internetinėje svetainėje pateikti kontaktiniai duomenys sutampa su pareiškėjos Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu telefono numeriu. Taigi, šie vieši duomenys yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos vykdoma veikla yra neatsiejamai susijusi su tarpininkavimo paslaugų teikimu migracijos srityje trečiųjų šalių piliečiams, kurie siekia tik formaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą visoje Šengeno erdvėje.
6.5. Išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus duomenis bei dokumentus, galima konstatuoti, kad O. L. neturi ilgalaikių socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Taip pat ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (O. L. su I. P. yra išsituokusi nuo 2016 m. lapkričio 17 d.). O. L. nuo 2013 m. liepos 23 d. turėjo šiuos leidimus laikinai gyventi: (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2014 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 24 d., (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2016 m. liepos 29 d., (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario 10 d., (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. liepos 26 d., (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2019 m. liepos 26 d.
6.6. Išnagrinėjus nustatytų aplinkybių, susijusių su O. L. gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad užsienietė formaliai pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdama leidimą laikinai gyventi, tačiau minėta užsienietė, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini), vadovės, veiklą. Užsienietės vykdoma veikla sietina su tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems gauti leidimus laikinai gyventi ar nacionalines vizas teisėtos veiklos pagrindu. O. L., su jos vadovaujamos Bendrovės įsteigtų įmonių ar kitų Departamentui žinomų asmenų, siejamų su tarpininkavimu užsieniečiams, įsteigtų įmonių vadovais sudarydavo buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, kurių sudarymo aplinkybės kėlė įtarimų, kad šios sutartys buvo sudaromos nesiekiant sukurti realių teisinių santykių, o tik siekiant sudaryti sąlygas užsieniečiams formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi ar nacionalinei vizai gauti ir gavus vieną iš minėtų dokumentų, legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje ir naudotis šių dokumentų teikiamais privalumais. O. L., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorės, t. y. asmens, kuris organizuoja kasdieninę Bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 10 dalys), elgesys praeityje leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl realios ir akivaizdžios šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmės ateityje.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. L. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. ((duomenys neskelbtini) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą), taip pat įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
2. Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas, kai pareiškėja siekė gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Atsakovas pritaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nes traktavo, kad šio punkto juridinės struktūros analizė leidžia teigti, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas esant dviem sąlygoms – pirma, jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir, antra, turėjo leidimą laikinai gyventi. Atsakovas taip pat išaiškino, kad nepakanka gyventi tik 5 metus Lietuvoje (šią aplinkybę pareiškėja atitinka, dėl jos ginčo nėra), bet būtina taip pat ir teisėtai gyventi Lietuvoje pagal leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. O būtent šios sąlygos pareiškėja, esą, neatitiko, nes leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjai panaikintas todėl, kad ji, esą, prisidėjo prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos. Teismas sutinka su tokia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto traktuote, todėl šioje byloje yra svarbu nustatyti, ar pareiškėja tikrai pagrįstai įvertinta kaip prisidėjusi prie nelegalios migracijos.
3. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, pasak Departamento, šioje byloje nustatyti šie kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė: užsienietė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); nustatyta, kad Bendrovė susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones (6.4 papunktis); pareiškėja prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (6.11 papunktis). Šioje byloje ginčo nėra, kad pareiškėja padėjo savo motinai V. P. (skundžiamame sprendime nurodomi inicialai V. P.) tvarkyti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo, tačiau pareiškėjos motinai, siekusiai įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) ekonomiste, buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes nustatyta, kad V. P. piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis. Taip pat pareiškėja padėjo savo draugei E. S. pateikti dokumentus Migracijos departamentui, kuris nusprendė, kad E. S. taip pat piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Vadinasi, pareiškėja iš tikrųjų prisidėjo prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (Kriterijų aprašo 6.11 papunktis), o tai pagal Kriterijų aprašo 9 punktą yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Vadinasi, vien šiuo aspektu pareiškėja neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto, todėl jai pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Dar daugiau, teismas pabrėžia, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Kriterijų aprašo 6.2 papunktis), kad nustatyta, jog Bendrovė susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi steigdami fiktyvias įmones (6.4 papunktis), nes tai įvertinta skundžiamame sprendime (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6.2 punktą). Vadinasi, pareiškėja neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, todėl jai pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
4. Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad Migracijos departamentas itin išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino teisės nuostatų kontekste, pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o tada atitinkamai atsisakė išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.