- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- I-6349-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00303-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Ernestas Spruogis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.5Bylos dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokų
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir draudiminiu įvykiu pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – Fondo valdybos Vilniaus skyrius) 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 6-15-1780; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (11.1)I-10053; 3) pripažinti 2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjai įvykusį nelaimingą įvykį pakeliui į darbą draudiminiu įvykiu.
Pareiškėja nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. nelaimingo įvykio pakeliui į darbą metu jai trūko rankos piršto raištis, tačiau Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 6-15-1780 šis įvykis nebuvo pripažintas draudiminiu, nustačius, kad pareiškėja nebuvo išvykusi iš savo sodybos teritorijos. Fondo valdyba 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (11.1)1-10053 teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti. Pareiškėja mano, kad nurodyti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pažymi, kad skundžiamuose sprendimuose nemotyvuojama, kodėl įvykęs nelaimingas atsitikimas nelaikytinas pakeliui tarp darbovietės ir namų, kadangi įvykis įvyko nuosavo namo valdoje, prie šarvuotų lauko durų. Pareiškėjos darbo pradžia yra 8 val., nelaimingas atsitikimas įvyko 7.45 val., Kiemas, kuriame yra pareiškėjos namas, jai priklauso bendrosios nuosavybės teise su kitu asmeniu. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, už gyvenamojo būsto ribų. Pareiškėja nurodo, kad teisės aktai asmens gyvenamąją vietą sieja su tam tikra teritorijos dalimi ir nenustato gyvenamosios vietos ribos. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir NADPLSDĮ) bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nėra apibrėžtas momentas, nuo kurio prasideda vykimo į darbą procesas, tačiau jis negali būti siaurinamas apdraustojo nenaudai. Nurodyti teisės aktai nelaimingą atsitikimą sieja su jau prasidėjusiu ir nesibaigusiu procesu – vykimu į darbą ar iš jo, todėl nuostatos, apibrėžiančios gyvenamąją vietą ir procesą - vykimą pakeliui į darbą, pareiškėjos nuomone, turi būti aiškinamos sistemiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašo ji atmesti (b. l. 19-21). Atsakovas nurodo, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingi atsitikimai, įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos. Atsakovas nelaiko 2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjos nelaimingo atsitikimo draudiminiu įvykiu, kadangi jis įvyko nuosavo namo valdoje prie šarvuotų lauko durų, t. y. dar neišvykus iš pareiškėjos gyvenamosios vietos. Atsakovas mano, kad nuosavo namo valda, kurioje pareiškėjai įvyko nelaimingas atsitikimas, yra neatsiejamai su pareiškėjos gyvenamuoju pastatu susijusi teritorija, veikiama pareiškėjos interesų ir jos valdoma, todėl pareiškėjai neišvykus už savo gyvenamosios vietos ribų, jos nelaimingas atsitikimas nebuvo pripažintas įvykusiu pakeliui į darbą.
Atsakovas pažymi, kad nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą pripažinimas draudiminiais įvykiais priskirtas išimtinai Fondo valdybos teritorinių skyrių kompetencijai, todėl šį skundo reikalavimą laiko nepagrįstu.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 46-47). Fondo valdyba laikosi nuomonės, kad kelias į darbą iš gyvenamosios vietos prasideda pasibaigus privačiai namų valdai, tuo tarpu, pareiškėjos nelaimingas atsitikimas įvyko ne kelyje tarp gyvenamosios vietos ir darbovietės, o privačioje valdoje, prie nuosavo namo šarvuotų lauko durų, t. y. kelias į darbą dar nebuvo prasidėjęs, todėl šis nelaimingas atsitikimas pagrįstai buvo nepripažintas draudiminiu įvykiu.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis atmestina.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 6-15-178 ir Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (11.1)I-10053, kuriais 2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjai įvykęs nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (b. l. 23, 30-31).
Pagal (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo mėn. darbo grafiką, 2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjos darbo laikas turėjo prasidėti 8 val. (b. l. 34-35).
(duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 23 d. sirgo (b. l. 27-28).
Pareiškėjos darbovietei (duomenys neskelbtini) buvo išduota VĮ Šilutės ligoninė 2014 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. (1.1.16)S-654 apie traumos sunkumą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 23 d. 20.10 val. buvo atgabenta į VĮ Šilutės ligoninę, jai nustatytas kairės plaštakos IV-o piršto tiesiamosios sausgyslės plyšimas (b. l. 44).
Pareiškėja Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijai 2014 m. rugsėjo 30 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. 7.45 val. išėjusi iš namų į darbą ir rakindama lauko duris, prispaudė prie staktos kairės rankos plaštaką. Darbo metu skausmas nepraėjo, todėl po darbo pareiškėja kreipėsi į VĮ Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, jai diagnozuotas kairės plaštakos IV piršto sausgyslės nutrūkimas (b. l. 26).
2014 m. rugsėjo 23 d. buvo pradėtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, 2014 m. spalio 6 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktas Nr. 2 dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojos R. J. 2014 m. rugsėjo 23 d. 7.45 val. nelaimingo atsitikimo vykstant iš gyvenamosios vietos į darbą“ (b. l. 24-25).
Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 6-15-1780 nuspręsta pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 23 d. nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes įvykis neatitiko Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei 3 straipsnio 12 dalies 1 punkto reikalavimų (b. l. 22).
Fondo valdyba 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (11.1)I-10053 konstatavo, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjos nelaimingas atsitikimas Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 6-15-1780 pagrįstai buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu (b. l. 3-4).
Ginčo santykius reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai.
Vadovaujantis NADPLSDĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis.
Pagal NADPLSDĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą draudiminiais įvykiais pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę, be kita ko, pakeliui į darbą (NADPLSDĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Vadovaujantis NADPLSDĮ 3 straipsnio 12 punktu, nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo pripažįstamas įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos. Draudiminiais įvykiais nepripažįstami šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų neatitinkantys nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos (NADPLSDĮ 7 straipsnio 1 dalis). Analogiškas reglamentavimas yra įtvirtintas ir Nuostatų 10.2.1 ir 12 punktuose.
Taigi iš nurodyto reglamentavimo akivaizdu, jog tam, kad įvykis būtų pripažintas draudiminiu, jis turi būti įvykęs kelyje į darbą metu. Šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pareiškėjos nelaimingą atsitikimą laikyti draudiminiu įvykiu, yra aktualu nustatyti, ar pareiškėja tuo metu jau buvo išvykusi iš savo gyvenamosios vietos.
Iš byloje pateikto Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą 2014-10-06 akto (b. l. 24-25) matyti, kad nelaimingas atsitikimas pareiškėjai įvyko nuosavo namo valdoje, norint užrakinti nuosavo namo šarvuotas lauko duris. Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir pareiškėjos 2014-09-30 paaiškinime (b. l. 26). Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja jau buvo išėjusi pro nuosavo namo lauko duris, tikslu vykti į darbą, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos kelias į darbą jau buvo prasidėjęs. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai neįtvirtina asmens gyvenamosios vietos sąvokos, ar momento, nuo kurio yra laikoma, kad kelias iš gyvenamosios vietos į darbą jau laikomas prasidėjusiu. Kita vertus, manytina, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas išvykusiu iš savo gyvenamosios vietos, nuo savo gyvenamojo būsto jis turi būti išvykęs, t. y. atsitraukęs per protingą atstumą. Šiuo atveju pareiškėja buvo tik išėjusi pro savo gyvenamojo namo lauko duris, jų dar neužrakinusi, todėl laikyti, kad ji buvo išvykusi iš savo gyvenamosios vietos, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 6-15-1780 ir Fondo valdybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (11.1)I-10053, 2014 m. rugsėjo 23 d. 7.45 val. pareiškėjai įvykęs nelaimingas atsitikimas pagrįstai buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, kaip neatitinkantis NADPLSDĮ 3 straipsnio 12 punkte ir 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų. Skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl naikinti jų nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškia prašo pripažinti 2014 m. rugsėjo 23 d. įvykusį nelaimingą įvykį pakeliui į darbą draudiminiu įvykiu. Tačiau, pagal NADPLSDĮ 6 straipsnio 6 dalį, Nuostatų 31 punktą, sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (pavaduotojas). Tokio sprendimo priėmimas nėra priskirtas teismo kompetencijai. Todėl administracinės bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti 2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjai įvykusį nelaimingą įvykį pakeliui į darbą draudiminiu įvykiu nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos R. J. reikalavimo pripažinti 2014 m. rugsėjo 23 d. įvykusį nelaimingą įvykį pakeliui į darbą draudiminiu įvykiu nutraukti.
Likusią pareiškėjos R. J. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.