Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2958-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
1-2958-1013/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2958-1013/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00024-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas:

1) 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo 1 metams bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (2019 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas atmestas),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) buhalterinę apskaitą, o būtent, jis, būdamas faktinis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. veikdamas Vilniaus mieste, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, to paties įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu internetinės parduotuvės platformoje (duomenys neskelbtini) pardavęs prekių ir gavęs 53013,54 Eur pajamų, laikotarpyje 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu internetinės parduotuvės platformoje (duomenys neskelbtini) pardavęs prekių ir gavęs 45229,45 Eur pajamų, laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. kovo 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu internetinės parduotuvės platformoje (duomenys neskelbtini) pardavęs prekių ir gavęs 55538,57 Eur pajamų jų neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, neišrašė reikiamų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 ir 2 dalių nuostatas „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ nesaugojo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrų, o gavęs pinigines lėšas į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ,,Swedbank“ AB banke, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,PAYSERA“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą“, „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) jas išgrynino, po ko R. K. kontroliuodamas juridinius asmenis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), pažeisdamas PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostatas, nepateikė prašymų įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą 45000 Eur ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvienos įmonės gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą „<...>Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta.<...>“ dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. nuo 63844,21 Eur pardavimo pajamų neapskaitė ir nedeklaravo 11080,40 Eur pardavimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nuo 45229,45 Eur pardavimo pajamų neapskaitė ir nedeklaravo 7849,74 Eur pardavimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. nuo 11057,52 Eur pardavimo pajamų neapskaitė ir nedeklaravo 1919,08 Eur pardavimo PVM. Tokiu būdu, sunaikinus įmonių pirminius apskaitos dokumentus, neišrašius pirminių apskaitos dokumentų, neįtraukus jų į buhalterinę apskaitą bei neišsaugojus dokumentų, negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 19 d., UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio.

Bylos duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. savo kaltę pripažino visiškai (t. 2, b. l. 73). Parodė, kad 2015 m., tikslių datų neprisimena, jis sumanė dirbti pagal individualios veiklos sąlygas, užsiimti įvairių prekių pirkimu bei pardavimu elektroninėje erdvėje. Jis išsiėmė individualios veiklos pažymą, tuo pat metu išsinuomojo internetinę parduotuvę, po ko įsigijo domeną (duomenys neskelbtini) ir pradėjo prekiauti įvairiomis prekėmis. Prekės buvo įvairiausios, nuo namų apyvokos prekių iki žaislų. Vykdant veiklą visos iš prekių pardavimo gautos piniginės lėšos toliau buvo naudojamos įsigyti kitas prekes. Jis neturėjo jokių sandėlių laikyti prekes. Tiesiog gavus užsakymus jis nuvažiuodavo į Gariūnų turgavietę, kur įsigydavo užsakymo įvykdymui skirtą prekę, po ko ją pristatydavo užsakovui. Kartais prekes jis nupirkdavo Lenkijoje esančiose turgavietėse. Vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą pajamos bei išlaidos pradėjo artėti iki ribos, kuomet jis jau turėjo įsiregistruoti PVM mokėtoju, todėl veiklą tęsti ketino įmonės vardu. Tikslių datų neprisimena, tačiau po kokių 8 mėnesių, jis per internetinę paiešką susirado skelbimą, kuris siūlė įsigyti UAB (duomenys neskelbtini). Savo vardu jis nenorėjo įsigyti akcijų, kadangi tuo metu nebuvo galima prekiauti savo vardu, kadangi būdamas įmonės akcininku jis vis tiek taptų PVM mokėtoju. Nenorėdamas savo vardu įsigyti įmonės akcijų, jis paprašė savo pažįstamo A. Š., kad bendrovė būtų užrašyta pastarojo vardu. Su A. Š. jis pažįstamas nuo 2014 m. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis su juo susipažino jis neprisimena. Koks buvo apmokėjimas už tai, kad A. Š. pabus įmonės akcininku ir direktoriumi, jis neprisimena. Už kokią tiksliai sumą jis įsigijo UAB (duomenys neskelbtini), jis tiksliai neprisimena, galėjo būti apie 200 eurų. Po to jie su A. Š. nuvyko į AB „Swedbank“, kur A. Š. atidarė įmonės sąskaitą. Vėliau atsidarė sąskaitą Paysera. Ar buvo nuvykę į Paysera atstovybę, ar visa tai atliko internetu, neprisimena. Po to, kai įmonė atsidarė sąskaitas, A. Š. jokioje įmonės veikloje nedalyvavo. Įsigijus įmonę, įmonės rekvizitus jis įrašė į (duomenys neskelbtini) tinklapį ir toliau prekiavo kaip ir prekiavo pagal individualią veiklą. Priiminėjo užsakymus, vykdavo pirkti prekes į Gariūnų turgavietę Vilniuje, po to, gavus pinigines lėšas iš užsakovų, per kurjerių tarnybas, paštomatus, ar paštu pristatydavo prekes užsakovams. Pinigus už prekes klientai siųsdavo į UAB (duomenys neskelbtini) Payseros ir AB „Swedbank“ sąskaitas. Po to jis nuimdavo pinigus bei juos naudojo tolimesnei prekybai, tai yra pirko ir pardavinėjo prekes. Kiek tiksliai per tą laiką jis pardavė, pasakyti negali, kadangi neprisimena, tačiau nori pasakyti, kad nupirktų prekių ir parduotų prekių kainos skyrėsi labai mažai, kartais būdavo atvejų, kad tekdavo grąžinti pinigus už nekokybiškas prekes. Per laikotarpį, kuomet jis prekiavo UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jokios apskaitos jis nevedė. Nebuvo ir buhalterio. Pirminių apskaitos dokumentų, tokių kaip sąskaitų faktūrų ar kitų pardavimo dokumentų neišrašinėjo, registrų nevedė, jokių deklaracijų neteikė. Prekių įsigijimo dokumentai taip pat nebuvo išrašomi, tiksliau jis neprašydavo pardavėjų išrašyti sąskaitų faktūrų. Kaip ir su atveju, kuomet dirbo pagal individualią veiklą, UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo siekti ribą, kuomet turėjo įmonę įregistruoti PVM mokėtoju, todėl nusprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jam nereikalinga ir veiklą reiks tęsti su kita įmone. 2017 metais, tikslaus laiko neprisimena, taip pat kaip ir su UAB (duomenys neskelbtini) jis per skelbimus susirado įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcijas užrašė A. Š. vardu, tai yra įformino, kad A. Š. yra šios įmonės akcininkas ir direktorius. Taip pat kaip ir atveju su UAB (duomenys neskelbtini), A. Š. nuvyko į banką AB „Swedbank“, bei Paysera, kur atidarė įmonės banko sąskaitą ir Payseros sąskaitas. Po ko vėl vykdė tokią pat veiklą. Kaip ir atveju su UAB (duomenys neskelbtini), nei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo išrašomi, nei registrai UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo tvarkomi. Nebuvo teikiamos ir deklaracijos. Taip pat kaip ir atveju su UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) apyvarta pradėjo siekti ribą, kuomet reikėjo bendrovę įregistruoti PVM mokėtoju, todėl kaip ir atveju su UAB (duomenys neskelbtini), jis nusprendė su šia įmone daugiau veiklos nevykdyti, todėl nusprendė įsigyti kitą įmonę. Įmonę UAB (duomenys neskelbtini) jis įsigijo iš kitos įmonės, kokios dabar neprisimena. Šią įmonę įsigijo jau savo vardu ir tapo jos direktoriumi. Veikė taip pat kaip ir su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vykdė per interneto parduotuvės platformą (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo 2018 m. spalio mėn. Buvo atidarytos sąskaitos. Po to veiklą kaip ir atvejais su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vykdė tokiu pat principu. Kaip ir atveju su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), nei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų neišrašinėjo, registrai UAB (duomenys neskelbtini) tai pat nebuvo tvarkomi. Nebuvo teikiamos ir deklaracijos. Visos įmonių pajamos buvo per bankus, tik vienas kitas sandoris buvo grynais. Klientai galėdavo atsiskaityti ir grynaisiais pinigais tais atvejais, kuomet prekes pristatydavo kurjeriai. Tuomet kurjerių tarnyba pervesdavo pinigus į įmonių banko sąskaitas. Kuomet jis nustojo vykdyti veiklą UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu, jis nusprendė šių įmonių nebenaudoti ir jas parduoti. Per kažkokį skelbimą ar skelbimus jis susirado žmones, kurie superka tokias įmones ir po ko įformino, jog šios įmonės parduotos G. R.. Jis asmeniškai nedalyvavo parduodant UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Dokumentus pasirašinėjo A. Š.. Jis A. Š. pasakė kur nueiti ir pasirašyti dokumentus. Pačių įmonės pirkėjų jis nematė. Visi užsakymai buvo fiksuojami (duomenys neskelbtini), tačiau kai kurie užsakymai nebuvo įvykdyti ar atsisakyta vykdyti, buvo atvejų, kuomet buvo grąžintos piniginės lėšos už nekokybiškas prekes. Skirtumas tarp įsigytų prekių ir parduotų prekių buvo mažas. Dėl nusikalstamos veikos jis prisipažįsta dalinai, dėl to, kad netvarkė įmonių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijos, neorganizavo jų apskaitos tvarkymo, įmonių pinigų nesisavino, visi pinigai buvo skirti kitų prekių įsigijimui. Dėl nusikalstamos veikos gailisi. Jo žmona V. K. nedalyvavo jo veikloje, apie įmonių veiklą apskritai nieko nežinojo. Ji galėjo, jo prašymu, keletą kartų nuimti iš įmonių banko sąskaitų pinigus, kuriuos iškart atiduodavo jam. Ji negalėjo žinoti, kad jis veiklą vykdo įmonių vardu, kadangi įmonių buhalterijos apskritai nebuvo. Prekių pirkimai bei pardavimai buvo fiksuojami (duomenys neskelbtini), kurios domeną buvo įsigijęs pradėjus vykdyti veiklą dirbant pagal individualią veiklą. Per laikotarpį, kuomet veikė (duomenys neskelbtini), jo žmona galėjo jam perduoti kažkokią informaciją apie reikalingas prekes, tačiau tai buvo ypatingai reti atvejai (2 t., b. l. 66-69, 73-74).

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas įtariamuoju A. Š. (jo atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą) parodė, kad žino tik UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), o apie UAB (duomenys neskelbtini) visai nėra girdėjęs. Su R. K. susipažino, kai dirbo ratų montavime viename garaže. R. K. atvažiavo kaip klientas ir jie taip susipažino. Vėliau R. K. pasiūlė dirbti pas jį ratų montavime, R. K. nuomojosi patalpas su įranga Vilniuje, (duomenys neskelbtini) rajone, garažuose. Jam dirbant R. K. pasiūlė užsidirbti lengvų pinigų, paaiškino, kad jo vardu bus užrašyta įmonė, pavadinimo tiksliai neprisimena, turbūt tai buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuri turi skolų kurjeriams. R. K. patikino, kad problemų jam dėl įmonės jokių nekils, sakė, jeigu kažkas skambins, sugalvoti kokį nors pasiteisinimą. Už tai R. K. jam pasiūlė apie 500 litų galbūt šiek tiek daugiau, tiksliai neprisimena, kuriuos jam ir sumokėjo. Tuo metu jam reikėjo pinigų, todėl jis nesitikėjo, kad čia kažkas nusikalstamo, tiesiog galvojo, kad turės daugiau skolų, nes ir taip turėjo. Kai jis sutiko, pasirašė kažkokius dokumentus, jų net neskaitė, tarp jų berods buvo ir kažkas dėl jo kaip direktoriaus paskyrimo. Su R. K. nuvyko į registrų centrą viską įforminti, taip pat dar buvo ir banke, nes reikėjo atidaryti kažkokią įmonės sąskaitą. Dėl antros įmonės – UAB (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, kad vėliau R. K. pasiūlė jo vardu užrašyti dar vieną įmonę, sakė, kad pats negali savo vardu registruoti įmones, todėl paprašė jo, o jis sutiko ir pasirašė dar ant dokumentų, kurių neskaitė. Dar R. K. sakė, kad su šia įmone vykdys internetinę prekybą. Už šią paslaugą jis negavo nieko, tik kartais duodavo arba paskolindavo smulkias pinigų sumas. Jis niekada neturėjo UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų apskritai, nei prisijungimų prie įmonių bankų sąskaitų, nei kortelių nieko, kas susiję su šiomis įmonėmis. Jo vardu jos tik buvo užregistruotos. Jokių piniginių lėšų negrynino, kaip kad nurodyta pranešime apie įtarimą, jis niekada nepasisavino, nurodytų įmonių pinigų nėra matęs, nors formaliai buvo savininkas ir direktorius. Kai pirmą kartą sutarė, kad jo vardu bus užrašyta pirmoji įmonė, R. K. minėjo, kad pasitaikius pirmai progai tą įmonę nuo jo nurašys kam nors kitam. 2018 m. kovo mėn. jis išvažiavo į Angliją dirbti, ten būdamas sulaukė R. K. skambučio ir R. K. pasakė, kad nori nuo jo nurašyti abi jo vardu registruotas įmones, jis pasakė, kad nežino, kada grįš. Vėliau R. K. paskambino dar kartą ir pasakė, kad įmonės buvo parduotos ir jam jau nebepriklauso, todėl jis švarus ir tiek. Visa tai buvo, kai jis buvo Anglijoje, todėl net fiziškai negalėjo pasirašyti jokių dokumentų dėl įmonės perrašymo kito asmens vardu (2 t., b. l. 24-25, 29-30).

Ikiteisminiame tyrime įtariamąja apklausta V. K. (jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parodė, kad jai yra žinoma UAB (duomenys neskelbtini), joje šiuo metu dirba jos vyras R. K., jo pareigų nežino. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jai yra nežinomos, ar jos vyras susijęs su šiomis įmonėmis, pasakyti negali, nes nežino. Dėl A. Š. – šį asmenį žino iš matymo, jis yra jos vyro pažįstamas, kokie reikalai juos sieja, ji nežino, kadangi su šiuo asmeniu nebendrauja. Apie savo vyro darbą (verslą) nieko papasakoti negali, nes tuo visiškai nesidomi, kadangi užsiima tik namų ūkio darbais, nes šiuo metu augina vaiką. Pranešime apie įtarimą išvardintų veiksmų nėra padariusi, niekada nėra dirbusi minėtose įmonėse, nėra tvarkiusi jokių šių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo labiau pasisavinusi kokių nors šioms įmonėms priklausančių piniginių lėšų. Apie šių įmonių veiklą nieko papasakoti negali, nes nieko nežino. Gali tik pasakyti, kad jos vyro darbas yra susijęs su internetine prekyba, tačiau ji visiškai nesikiša į šiuos reikalus. Nori paaiškinti, kad jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra nešiojamas kompiuteris (kurį kratos metu paėmė FNTT pareigūnai), kuris pastoviai pajungtas prie internetinio puslapio (duomenys neskelbtini), todėl tiek ji, tiek vyras, įjungę kompiuterį mato prekių užsakymus iš klientų, tačiau nori pabrėžti, kad dėl šios priežasties užsakymus ji gali matyti, tačiau į pačią veiklą nesikiša ir apie ją nieko papasakoti negali, gali tik pasakyti, kad yra keletą kartų pamačiusi, kad yra atėjęs kokios nors prekės užsakymas bei telefonu apie tai pranešė vyrui. Nori paaiškinti, kad keletą kartų, vyro prašymu, yra išgryninusi pinigus iš bankomato bei atidavusi jam. Tikslių išgrynintų pinigų sumų nepasakys, tačiau jos nebuvo didelės. Vyras tam tikslui duodavo jai bankinę kortelę, tačiau, ar ta kortelė priklausė jam, ar kokiai nors įmonei, pasakyti negali, nes nežino. Taip pat nežino, kokiam bankui priklausė kortelė. Kadangi grynino pinigus tik kelis kartus, todėl šitų aplinkybių neįsidėmėjo. Taip pat vyro neklausė, nei kam priklauso tie pinigai, nei kur jis juos naudojo, kadangi jų šeimoje yra nusistovėjusi tradicija, kad jie vienas į kito veiklą nesikiša. Gali pasakyti, kad vyras paprašydavo jos išgryninti pinigus tik tada, jei jis turėdavo kažkokių svarbių reikalų ir pats negalėdavo to padaryti dėl laiko stokos. Priežasčių, kodėl reikėdavo išgryninti pinigus, jis jai nenurodydavo, o ji ir neklausdavo, nes pasitiki savo vyru. (2 t., b. l. 19-20).

Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. S. buvo apžiūrėtos banko sąskaitų išklotinės, (duomenys neskelbtini) ataskaita, Registrų centro duomenys. Apžiūros metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 11080,40 Eur pardavimo PVM nuo 63844,21 Eur pardavimo pajamų; UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 7849,74 Eur pardavimo PVM nuo 45229,45 Eur pardavimo pajamų; UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 1919,08 Eur pardavimo PVM nuo 11057,52 Eur pardavimo pajamų. Kadangi dokumentų apžiūrai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai (pirkimų PVM sąskaitos faktūros) ir apskaitos registrai apžiūrai nepateikti, todėl nėra galimybės nustatyti pirkimo PVM kuris galėjo būti įtraukiamas į PVM atskaitą. UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai (pardavimų, pirkimų sąskaitos faktūros) ir apskaitos registrai apžiūrai nepateikti, todėl nustatyti, ar bendrovės savo buhalterinėse apskaitose įregistravo per banką vykdytas finansines operacijas, nėra galimybės. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai nebuvo išsaugoti, tai buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“. Dėl to tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklų, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 19 d., o UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, tai buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, to paties įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“. Dėl to tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklų, jų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 19 d., o UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. Patikrinus Registrų centro tinklapyje juridinių asmenų registrą nustatyta, kad: 1) UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. vasario 19 d., tačiau nėra pateikusi metinių finansinių atskaitomybių nei už 2016 m. nei už 2017 m. nei už 2018 m.; 2) UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. lapkričio 26 d., tačiau metinių finansinių atskaitomybių neteikia nuo 2014 m.; 3) UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. rugsėjo 26 d., tačiau už 2018 m. metinės finansinės atskaitomybės nepateikė. Bendrovės neteikdamos metinių finansinių atskaitomybių nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalies „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“ nuostatos (1 t., b. l. 49-57).

2019 m. gegužės 22 d. kratos protokolo duomenimis, kratos pas R. K. gyvenamojoje vietoje metu surasti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) spaudai, dokumentai, prisijungimo prie banko sąskaitų generatoriai (1 t., b. l. 42-45).

Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) R. K. prekių pardavimai. (1 t., b. l. 60-64).

Iš byloje esančių Juridinių asmenų registro išrašų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2018 m. spalio 25 d. buvo R. K. (1 t., b. l. 149-156).

Iš byloje esančių Juridinių asmenų registro išrašų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. birželio 22 d. buvo A. Š. (1 t., b. l. 157-165).

Iš byloje esančių Juridinių asmenų registro išrašų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2018 m. birželio 25 d. buvo A. Š. (1 t., b. l. 166-172).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato baudžiamas baudos, arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Kai viešojo sektoriaus subjekto apskaita tvarkoma centralizuotai, apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato biudžetinė įstaiga, kuri viešojo sektoriaus subjektų apskaitą tvarko centralizuotai. Be kita ko, Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą 45000 Eur ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą konstatuoja, kad R. K. būdamas faktinis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. veikdamas Vilniaus mieste, laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu internetinės parduotuvės platformoje (duomenys neskelbtini) pardavęs prekių ir gavęs 53013,54 Eur pajamų, laikotarpyje 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu internetinės parduotuvės platformoje (duomenys neskelbtini) pardavęs prekių ir gavęs 45229,45 Eur pajamų, laikotarpyje nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. kovo 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu internetinės parduotuvės platformoje (duomenys neskelbtini) pardavęs prekių ir gavęs 55538,57 Eur pajamų, jų neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, neišrašė reikiamų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir nesaugojo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrų, o gavęs pinigines lėšas į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą ,,Swedbank“ AB banke, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,PAYSERA“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) jas išgrynino, po ko R. K., kontroliuodamas juridinius asmenis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė prašymų įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą 45000 Eur ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvienos įmonės gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. nuo 63844,21 Eur pardavimo pajamų neapskaitė ir nedeklaravo 11080,40 Eur pardavimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. nuo 45229,45 Eur pardavimo pajamų neapskaitė ir nedeklaravo 7849,74 Eur pardavimo PVM. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. nuo 11057,52 Eur pardavimo pajamų neapskaitė ir nedeklaravo 1919,08 Eur pardavimo PVM. Tokiu būdu, sunaikinus įmonių pirminius apskaitos dokumentus, neišrašius pirminių apskaitos dokumentų, neįtraukus jų į buhalterinę apskaitą bei neišsaugojus dokumentų, negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 19 d., UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Įvertinus anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ši R. K. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė padarius, šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta, be kita ko, jo paties prisipažinimu, A. Š., V. K. parodymais, apžiūros protokolo duomenis, kratos protokolo duomenimis, Juridinių asmenų registro išrašais, kita byloje esančia medžiaga.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis R. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, dydžiu, tačiau prašė baudą išdėstyti dalimis per du metus (2 t., b. l. 78-80).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas susijęs su finansų sistema), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. K. – jauno amžiaus, vedęs, dirbantis, teistas (2 t., b. l. 41), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 42-44). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam R. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, skirtina 150 MGL bauda, kuri, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 100 MGL dydžio bauda (BK 64¹ str.). Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 22 d. 10.12 val. iki 2019 m. gegužės 22 d. 15.01 val. (vieną dieną) (b. l. 49, 54). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad R. K. prašė leisti baudą mokėti dalimis per du metus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei kaltinamojo išreikštą poziciją dėl baudos mokėjimo, įvertinęs paskirtos baudos sumą, tačiau byloje nesant duomenų apie realią kaltinamojo turtinę padėtį išskyrus tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, sprendžia, kad R. K. nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, kuris nagrinėjamu atveju yra pakankamas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 20849,22 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 131-147). Ieškinio dydis grindžiamas valstybės negautomis pajamomis dėl UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėto pardavimo PVM. Kaip matyti iš kaltinamojo R. K. byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašto (įsipareigojimo), jis su minėtu civiliniu ieškiniu sutinka, padarytos žalos dydį patvirtina ir įsipareigoja šią žalą atlyginti (2 t., b. l. 75). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kad tarp kaltinamojo veikos ir civiliniam ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, taip pat tai, kad kaltinamasis ieškinio reikalavimą pripažino, sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteistina iš kaltinamojo R. K. 20849,22 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kompaktiniais diskai (8 vienetai) saugomi atskirame voke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

2) kratos metu iš kaltinamojo paimti UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dokumentai, spaudai ir banko kodų generatoriai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini šių įmonių teisėtiems atstovams.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t. y. 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti R. K. 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. K. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 22 d. 10.12 val. iki 2019 m. gegužės 22 d. 15.01 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir R. K. skirti galutinę bausmę – 98 (devyniasdešimt aštuonių) MGL, t. y. 4900 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), 20849,22 Eur (dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir dvidešimt du euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktui, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kompaktinius diskus (8 vienetus), saugomus atskirame voke, palikti saugoti prie bylos;

2) 2019 m. gegužės 22 d. kratos metu iš R. K. paimtus UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dokumentus, spaudus ir banko kodų generatorius, saugomus atskirame voke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti šių įmonių teisėtiems atstovams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė