Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-12280-871/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-20
Bylos Nr.
2-12280-871/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Beinoravičienė
Atsakovas
UAB „Dentara“
Trečiasis asmuo
B.K.
Advokatai
Andžej Stankevič, Mantas Radžiūnas, Andžej Stankevičsu
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,sekretoriaujant Robertai Mikonytei,

dalyvaujant ieškovo 121-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui Aleksandrui Murmai,

ieškovo atstovui advokato padėjėjui Mantui Radžiūnui,atsakovo UAB „Dentara“ atstovui advokatui Andžej Stankevič,trečiojo asmens B.K. atstovui advokatui Andžej Stankevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 121-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Dentara“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje be savarankiškų reikalavimų B.K., išvadą teikiančios institucijos - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Šalies argumentai

Ieškovas 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 1-6), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 129,50 Eur skolos, 115,69 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo įsteigtas administruoti ir prižiūrėti pastatą, esantį Vilniuje adresu Architektų g. 184. Įgyvendindamas ieškovui patikėtas funkcijas bei siekdamas užtikrinti tinkamą pastato eksploatavimą ieškovas apskaičiuoja ir paskirsto pastate patalpas valdančių asmenų mokėtinas sumas, įskaitant sumas, mokėtinas už asmeninės nuosavybės bei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų patalpų šildymą. Atsakovas pastate valdo negyvenamosios paskirties patalpas - vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpas, esančias Vilniuje adresu (duomenys neskelbtini), kurių naudingas plotas yra 105,44 kv. m. Patalpos atsakovo yra valdomos ne nuosavybės, o nuomos teisėmis. Tarp ieškovo ir atsakovo 2004-12-16 buvo sudaryta Paslaugų teikimo ilgalaikė sutartis Nr. 121-0412, kuria ieškovas įsipareigojo vykdyti savo, kaip pastato bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai ir laiku apmokėti atsakovo valdomoms Patalpoms tenkančią išlaidų dalį bei atsiskaityti už kitas Ieškovo teikiamas paslaugas. Sutarties 2.2.3. p. Šalys susitarė, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitys pagal ieškovo pateiktas sąskaitas. Nuo 2013-12-09 atsakovas ėmė nebevykdyti šio savo įsipareigojimo ir atsakovo įsiskolinimas Ieškovui tik didėjo. Ieškovas yra apskaičiavęs ir į Atsakovui pateiktas sąskaitas faktūras įtraukęs Atsakovo mokėtinas sumas, už valdomoms Patalpoms priskirtinas komunalines paslaugas, šaltą vandenį, karštą vandenį, šilumos cirkuliaciją („gyvatuką") bei šildymui priskirtiną šilumos kiekį. Atsakovas šių sąskaitų faktūrų pilnai neapmokėjo, nors, vadovaujantis Sutarties 3.3. p., ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos per 10 (dešimt) dienų nuo jų gavimo. Aplinkybę, kad Atsakovas yra gavęs visas Ieškovo sąskaitas faktūras patvirtina ir pridedamose sąskaitose faktūrose esantys Atsakovo atstovo parašai. Ieškinio surašymo dieną Atsakovo pagrindinis įsiskolinimas už neapmokėtas Ieškovo sąskaitas faktūras sudaro 1 129,50 Eur. Sutarties 3.3. p. Šalys yra susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio už pavėlavimą vykdyti pinigines prievoles. Ieškovas geranoriškai sumažina reikalaujamų delspinigių dydį ir reikalauja iš atsakovo priteisti tik 0,06 proc. dydžio delspinigių. Ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti delspinigių už 184 dienas (delspinigiai skaičiuojami nuo 2015-08-17 iki 2016-02-17), kas sudaro 115,69 Eur. Patalpas pastate valdantiems asmenims paskirstant už suvartotą šilumos energiją mokėtinas sumas, taikomas Šilumos paskirstymo mėtotas Nr. 4.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Dentara“ ir trečiasis asmuo byloje be savarankiškų reikalavimų B.K. pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b.l. 97-102), kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2004-12-16 ieškovas 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri administruoja gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir Kurliandčiko komercinis biuras, vėliau pertvarkytas į UAB „Dentara“, sudarė paslaugų teikimo ilgalaikę sutartį Nr. 121-0412. Pagal Sutarties 1.1.3 punktą Ieškovas įsipareigojo teikti šilumos energiją į atsakovo nuomojamas patalpas, esančias Architektų g. 184-4, Vilniuje ir užtikrinti patalpų šildymą šilumos energija ne žemiau 16° C. Sutarties prasme ieškovas yra energijos tiekėjas, o atsakovas - subabonentas. Atsakovas yra teisėtas patalpų nuomininkas, nuomos sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo (toliau - Higienos norma) 8 punktu, gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų ribinė oro temperatūra yra 18-22° C. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo Sutarties nuostatų, ieškovas privalo užtikrinti Patalpų šildymą iki ribinės 18° C temperatūros. Ieškovas atjungė atsakovui šildymo įrangą dalyje patalpų, kuri plane pažymėta Nr. 4-10. Atjungtoje dalyje šildymą šiuo metu vykdo pats atsakovas, naudodamas elektros prietaisus. Elektros prietaisų naudojimas šildymui yra priežastis, dėl kurios šildymo sezono metu reikšmingai didėja atsakovo mokėjimai už elektros energiją. Dėl šių didėjančių išlaidų atsakingas ieškovas, kadangi nevykdo savo prievolės užtikrinti Patalpų šildymą iki ribinės 18° C temperatūros. Ieškovas nevykdo ir niekada nevykdė savo pareigų pagal Sutartį, kadangi patalpos kartais neįšyla net iki 16° C net papildomai naudojant paties atsakovo elektros šildymo įrenginius. Kadangi ieškovas nevykdo Sutarties, ieškinys negali būti patenkintas pilna dalimi. Ieškinio pagrįsta dalis neturėtų viršyti 40 kv. m./105,44 dalių (visas plotas, kuriam skaičiuojamas šildymas), papildomai atėmus padidėjusias išlaidas šildymui elektra.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė dubliką (2 t., b.l. 38-41), kuriame nurodė, kad atsakovas įrodinėja, kad jis patyrė diskomfortą dėl oro temperatūros Atsakovo naudojamose patalpose - negyvenamosios paskirties patalpos - vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpos, esančias Vilniuje adresu Architektų g. 184-4. Tai yra iš esmės vienintelis atsakovo argumentas, kuriuo atsakovas siekia iš dalies pateisinti neatsiskaitymą su Ieškovu. Ieškovas nedalyvavo vykdant patalpų rekonstrukciją bei neišnuomojo šių patalpų atsakovui. Tuo atveju, jeigu atsakovas turi kokių nors pretenzijų dėl patalpų, kurias nuomojasi iš Trečiojo asmens, tokias pretenzijas atsakovas turėtų pareikšti būtent trečiajam asmeniui, o ne ieškovui. Atsakovas argumentuodamas tuo, kad Atsakovo valdomose Patalpose jau 12 metų žiemą būna labai šalta, ėmėsi savavališkai pažeidinėti kitų asmenų teises ir tokius neteisėtus veiksmus traktuoja kaip savo tariamai pažeistų teisių gynybą. Atsakovo pasiteisinimai dėl neva per žemos patalpose vyravusios temperatūros ne tik, kad negali turėti reikšmės šiai civilinei bylai, tačiau iš viso net negali būti vertinami kaip turintys kokį nors pagrįstumą. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog jis naudojasi centralizuotu šilumos tiekimu ir nėra atsijungęs nuo centralizuotų šilumos tinklų. Tol, kol atsakovas yra centralizuotais šilumos tiekimo tinklais tiekiamos šilumos vartotojas, ieškovas neturi nei galimybių, nei teisių atsakovo naudojamos Patalpos tenkančią šiluminės energijos dalį apskaičiuoti kitokia tvarka negu ta, kuri yra nustatyta norminiais teisės aktais ir Ieškovo yra faktiškai taikoma. Ieškovas tik paskirsto pastate suvartotą šiluminės energijos kiekį ir tai daro vadovaudamasis norminiais teisės aktais. Ieškovas nereikalauja, kad būtų sumokėta už daugiau šiluminės energijos nei, kad faktiškai buvo sunaudota pastate. Tarp šalių nėra ginčo dėl Atsakovo naudojamų patalpų naudingojo ploto, kuris yra akivaizdžiai didesnis nei kitų Pastate esančių butų plotai, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo siekiu mokėti tokio paties dydžio mokesčius kaip ir kiti Pastate gerokai mažesnius butus valdantys asmenys. Vien ta aplinkybė, kad dalį patalpų Atsakovas kartais galimai papildomai šildo elektriniais šildytuvais, negali įtakoti Atsakovo naudojamos patalpoms tenkančios centralizuotais šilumos tiekimo tinklais tiekiamos šiluminės energijos kiekio.

Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė tripliką (2 t., b.l. 46-49), kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šiuo metu šildymo sistema atjungtoje dalyje yra fiziškai sunaikinta - Ieškovas nupjovė šilumos tiekimo vamzdžius, iš patalpų buvo pašalinti šildymo įrenginiai. Ieškovas savavališkai atjungė daliai patalpų centralizuotą šildymą, neturėdamas Patalpų savininko sutikimo ir būtinų dokumentų. Būtent ieškovui, kaip šilumos tiekėjui, o ne atsakovui, kaip jos vartotojui, tenka pareiga užtikrinti, kad Patalpoms būtų tiekiamas pakankamas šilumos kiekis. Atsakovas kaip ir anksčiau tegali daryti išvadą, kad pagrįsta ieškinio dalis neturėtų viršyti 40 kv. m (Atjungta dalis)/105,44 kv. m (visas plotas, kuriam skaičiuojamas šildymas), t.y. 62 %, papildomai atėmus padidėjusias išlaidas šildymui elektra.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė į bylą išvadą (2 t., b.l. 66-68), kurioje nurodė, kad šioje civilinėje byloje nėra Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencijos klausimų, taip pat jai nėra reiškiami reikalavimai. Prašė bylą nagrinėti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė į bylą išvadą (2 t., b.l. 69-72), kurioje nurodė, kad ieškovas nėra licencijuojama energetikos veikla besiverčiantis ir komisijos kontroliuojamas subjektas (šilumos tiekėjas). Komisijos kompetencijai nėra priskirti klausimai dėl subjektų, kurie nėra šilumos tiekėjai, atliekamo šilumos paskirstymo teisingumo, todėl ji dėl šių klausimų nepasisako. Nurodė, kad vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės), 29.2.4 papunkčiu, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Metodas Nr. 4. Šiluma pastate paskirstoma pagal Komisijos patvirtintą metodą Nr. 4. Vadovaujantis Metodo Nr. 4 3.3 papunkčiu. Pastate suvartotas šilumos kiekis šildymui skaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį geriamajam vandeniui pašildyti ir šilumos kiekį cirkuliacijai. Vartotojui priskiriamas šilumos kiekis butui ar kitai patalpai šildyti apskaičiuojamas šilumos kiekį pastatui šildyti dauginant iš paskirstymo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto ar patalpos naudingąjį plotą dalinant iš visų pastato vartotojų naudingųjų plotų sumos, jei butų ar patalpų aukštis vienodas, arba vartotojo buto ar patalpos tūrį dalinant iš visų pastato vartotojų tūrių sumos, jei buto ar patalpos aukštis nevienodas (Metodikos Nr. 4 7 punktas). Vadovaujantis Metode Nr. 4 įtvirtintomis šilumos paskirstymo taisyklėmis, vartotojui priskiriamo šilumos kiekio butui ar kitai patalpai šildyti dydis priklauso nuo buto ar patalpos naudingojo ploto (arba tūrio) dydžio. Metode Nr. 4 nėra įtvirtinta galimybė šilumos kiekį butui ar patalpai šildyti apskaičiuoti kitokiu būdu, įvertinant butui ar patalpai tiekiamos šilumos energijos kokybę arba nustatant faktiškai kiekviename bute ar patalpoje suvartotą šilumos kiekį. Nurodė, kad atsakovas gali reikalauti iš pastato valdytojo arba prižiūrėtojo atlyginti žalą, kilusią dėl netinkamos oro temperatūros užtikrinimo patalpose, arba dėl galimai neteisėtų veiksmų, atjungiant patalpų dalį nuo pastato bendros šildymo sistemos. Prašė bylą nagrinėti išvadą teikiančiai institucijai nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo pirmininkas, ieškovo atstovas advokato padėjėjas palaikė ieškinio reikalavimus, iš esmės jį pagrįsdami ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas Andžej Stankevič su ieškiniu nesutiko, iš esmės pakartojo paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad centralizuoto šildymo būdu šildoma 67,11 proc. atsakovo patalpų, dėl to už ginčo laikotarpį už šilumą mokėtina suma sudaro 1921,04 EUR. Atsakovas pagal sąskaitas sumokėjo 1733,06 EUR, todėl pagrįsta ieškinio dalis gali būti tik 187,98 EUR.

Išvadą teikiančios institucijos kviečiamos į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, išvadose prašė nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant, todėl jų neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės.

Liudytojas S. K. nurodė, kad dirba šilumos ūkio prižiūrėtoju. Atsakovo priestato šildymo prietaisai buvo prijungti prie namo šildymo sistemos atskiru vamzdynu. Liudytojas sutiko moteriškę, kuri dirba Dentara registratore, ji sakė mes nesišildysime su radiatoriumi, nuimk radiatorius ir išmesk. Sutiko poną Kurliandčiką, jis sutiko. Liudytojas nuėmė radiatorius. Už darbą jam sumokėjo registratorė iš kasos.

Liudytoja S.S. nurodė, kad dirba Dentara registratore 17 metų. 8 val. ateina į darbą, ir eina užfiksuoti termometro duomenis.

Liudytoja T.B. nurodė, kad dirba Dentara registratore nuo 2014 metų. Žiemą šalta, pavasarį, rudenį – šalta darbe. Yra 2 kondicionieriai stomatologiniame kabinete. Nuo 2015 m. kiekvieną rytą atėjus į darbą fiksuoja termometro duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini),, veikia 121-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Trečiajam asmeniui B.K. nuosavybės teise priklauso 105,44 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos (vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpos), esančios adresu (duomenys neskelbtini), (1 t., b.l. 72-73). Atsakovas UAB „Dentara“ nuomos teise valdo 105,44 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas (vaistinės ir stomatologijos kabineto patalpas), esančias adresu Architektų g. 184-4, Vilniuje, unikalus Nr. 1098-6000-5014:0049. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ginčo patalpų šildymo būdas, t. y. centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (LR CK 4.262 str.) (1 t., b.l. 72). 2004-12-16 tarp ieškovo 121-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (tiekėja) ir „Kurliandčiko komercinio biuro“, vėliau pertvarkytas į UAB „Dentara“ (vartotojas) pasirašyta Paslaugų teikimo ilgalaikė sutartis Nr. 121-0412, pagal kurią ieškovas įsipareigojo aprūpinti vartotoją geriamuoju šaltu vandeniu, karštu vandeniu, šildymo sezono metu užtikrinti patalpų šildymą šilumos energija ne žemiau 16 laipsnių C, išvežti buitines atliekas, o vartotojas įsipareigojo už šaltą ir karštą vandenį atsiskaityti pagal patalpose sumontuotus apskaitos prietaisų parodymus, mokėti už šildymą, bendrą apšvietimą, namo eksploataciją, avarinių tarnybų paslaugas, teritorijos ir takų tvarkymą (1 t., b.l. 7-8). Pagal sutarties 2.2.3. punktą atsakovas įsipareigojo už visas paslaugas atsikaityti pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą.

Iš byloje esančių įrodymų turinio matyti, kad ieškovas šilumos kiekius karštam vandeniui pašildyti, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir patalpoms šildyti paskirsto vadovaudamasis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19.

Ieškovas yra apskaičiavęs ir į atsakovui pateiktas sąskaitas faktūras įtraukęs atsakovo mokėtinas sumas už valdomoms patalpoms priskirtinas komunalines paslaugas, šaltą vandenį, karštą vandenį, šilumos cirkuliaciją bei šildymui priskirtiną šilumos kiekį bei pateikęs šias sąskaitas atsakovui apmokėti už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. (1 t., b.l. 9-29). Atsakovas šių sąskaitų faktūrų pilnai neapmokėjo ir už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. liko skolingas ieškovui 1129,50 EUR (1 t., b.l. 10-29, 30-44, 58).

Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas

Atsakovas nurodo, kad ieškinys negali būti patenkintas pilna apimtimi, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neteisėtai nuo pastato bendros šildymo sistemos atjungė patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, įrengtą šildymo įrangą, o atjungtą dalį šiuo metu atsakovas šildo elektros prietaisais. Be to, anot atsakovo, ieškovas neužtikrina patalpų šildymo iki 18 laipsnių C temperatūros. Atsakovo nuomone, apskaičiuojant pagrįstą ieškinio dalį turėtų būti eliminuotas 40 m² atjungtos patalpų dalies plotas ir papildomai atimtos padidėjusios atsakovo išlaidos šildymui elektra.

Taigi byloje iš esmės kilęs ginčas dėl ieškovo atsakovui priskirtų apmokėti mokėjimų už šilumos kiekį patalpoms šildyti dydžio laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. ir jų skaičiavimo teisingumo.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kuriais remiantis jis atsisako mokėti ieškovui likusią 1129,50 EUR sumą. Byloje nustatyta, kad ieškovas šilumos kiekius karštam vandeniui pašildyti, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir patalpoms šildyti paskirsto vadovaudamasis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Vadovaujantis Metodo Nr. 4 3.3 papunkčiu Pastate suvartotas šilumos kiekis šildymui skaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį geriamajam vandeniui pašildyti ir šilumos kiekį cirkuliacijai. Vartotojui priskiriamas šilumos kiekis butui ar kitai patalpai šildyti apskaičiuojamas šilumos kiekį pastatui šildyti dauginant iš paskirstymo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto ar patalpos naudingąjį plotą dalinant iš visų pastato vartotojų naudingųjų plotų sumos, jei butų ar patalpų aukštis vienodas, arba vartotojo buto ar patalpos tūrį dalinant iš visų pastato vartotojų tūrių sumos, jei buto ar patalpos aukštis nevienodas (Metodikos Nr. 4 7 punktas). Vadovaujantis Metode Nr. 4 įtvirtintomis šilumos paskirstymo taisyklėmis, vartotojui priskiriamo šilumos kiekio butui ar kitai patalpai šildyti dydis priklauso nuo buto ar patalpos naudingojo ploto (arba tūrio) dydžio. Metode Nr. 4 nėra įtvirtinta galimybė šilumos kiekį butui ar patalpai šildyti apskaičiuoti kitokiu būdu, įvertinant butui ar patalpai tiekiamos šilumos energijos kokybę arba nustatant faktiškai kiekviename bute ar patalpoje suvartotą šilumos kiekį. Tokią išvadą byloje pateikė ir atsakovo prašymu byloje įtraukta išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (2 t., b.l. 69-72). Pažymėtina, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taikymo pagrįstumo, neprašė pakeisti šilumos paskirstymo metodo, tačiau atsakovo vertinimu, jis faktiškai taikytinas tik negyvenamosioms patalpoms be patalpų dalies, plane pažymėtos Nr. 4-10, kurioje, atsakovo teigimu, nuo 2014-02-10 atjungtas šildymas. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas nuo pastato bendros šildymo sistemos atjungė patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, atsakovo įrengtą šildymo įrangą, todėl apskaičiuojant pagrįstą ieškinio dalį turėtų būti eliminuotas 40 m² atjungtos patalpų dalies plotas, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes kaip minėta, vadovaujantis Metode Nr. 4 įtvirtintomis šilumos paskirstymo taisyklėmis, vartotojui priskiriamo šilumos kiekio butui ar kitai patalpai šildyti dydis priklauso tik nuo buto ar patalpos naudingojo ploto (arba tūrio) dydžio. Atsakovas, trečiasis asmuo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė dėl šilumos paskirstymo metodo pakeitimo, nors šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 gali būti taikomas su šilumos paskirstymo metodu Nr. 5, kai dalis patalpų yra atjungta nuo centralizuoto šildymo sistemos, o be to, naujai suderinti ir pasirinkti šilumos paskirstymo metodai gali būti taikomi tik į ateitį ir negalioja retrospektyviai. Nagrinėjamu atveju pagal VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo valdomų patalpų naudingasis plotas yra 105,44 kv. m., pagal CK 4.262 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pagal pastate skirstomą Metodą Nr. 4 ir jo 7 p. šilumos energija atsakovui ginčo laikotarpiu teisingai priskiriama vadovaujantis viešame registre pateiktais duomenimis pagal patalpų naudingąjį plotą. Dėl visų išdėstytų aplinkybių sutiktina su ieškovo argumentais, kad ieškovas neturi nei galimybių, nei teisių atsakovo naudojamoms patalpoms tenkančią šiluminės energijos dalį apskaičiuoti kitokia tvarka negu ta, kuri yra nustatyta teisės aktais ir ieškovo faktiškai yra taikoma. Ieškovas tik paskirsto pastate suvartotą šiluminės energijos kiekį ir tai daro vadovaujantis teisės aktais. Ieškovas nereikalauja, kad būtų sumokėta už daugiau šiluminės energijos nei, kad faktiškai buvo sunaudota pastate, ieškovas taip pat neturi pagrindo atsakovo naudojamoms patalpoms tenkančią sunaudotos šiluminės energijos dalį apskaičiuotą pagal metodą Nr. 4 priskirti kitiems pastate patalpas valdantiems asmenims.

Jei atsakovas turi pretenzijų ieškovui dėl patirtų nuostolių dėl galimai neteisėtų veiksmų, atjungiant patalpų dalį nuo pastato bendros šildymo sistemos, atsakovas turi teisę dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į teismą bendra tvarka su ieškiniu, kadangi šiuo atveju, nebuvo reiškiamas priešieškinis šiuo klausimu (dėl nuostolių atlyginimo), nors atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato).

Atsakovo teigimu, ieškovas neteisėtai nuo pastato bendros šildymo sistemos atjungė patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, atsakovo įrengtą šildymo įrangą. Šis teiginys atmestinas, nes šioje byloje tam teiginiui pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovo teigimu, patalpų Nr. 4-10 šildymo įrengimo teisėtumas patvirtintas 2012-01-30 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-146-545/2012. Pažymėtina, kad po 2012-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-146-545/2012 priėmimo, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai kartu su namo valdytoju (ieškovu) ir prižiūrėtoju atliko patikrinimą, ar namo bute Nr. 4 įrengta šildymo sistema yra teisėta, ir 2013-03-01 surašė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą (1 t., b.l. 113-114), kuriuo nustatyta, jog buto Nr. 4 dalyje šildymo prietaisai (radiatoriai) prijungti prie bendros namo sistemos stovų, o priestato (odontologijos klinikos) šildymo prietaisai prijungti prie namo šildymo sistemos atskiru vamzdynu, nutiestu iš šilumos punkto po priestato grindimis. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2013-03-26 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo skundą dėl galimai neteisėtos šildymo sistemos Architektų g. 184-4 tenkino iš dalies, kadangi buto Nr. 4 ir priestato (odontologijos klinika) patalpų savininkas nepateikė patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų projekto (1 t., b.l. 104-106). Šalys įstatymų nustatyta tvarka šio sprendimo neginčijo. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius rekomendavo buto Nr. 4 priestato (odontologijos klinikos) šildymo sistemos vamzdyne sumontuoti atskirą šilumos prietaisą buto Nr. 4 priestato sunaudojamam šilumos kiekiui nustatyti (1 t., b.l. 105). Byloje nėra duomenų, kad ši rekomendacija būtų įgyvendinta. Kaip matyti iš atsakovo UAB „Dentara“ 2014-01-31 pakartotinio prašymo (1 t., b.l. 197), atsakovo direktorė 2014-01-31 pateikė prašymą bendrijos pirmininkui raštu patvirtinti sutikimą atjungti priestatą nuo centrinio šildymo sistemos, o 2014-02-10 jau pateikė prašymą skaičiuoti sąskaitose tik buto plotą, nes priestatas pilnai atjungtas nuo centrinio šildymo. Liudytojas S. K., prižiūrintis sistemą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad patalpų dalyje, plane pažymėtoje Nr. 4-10, įrengta šildymo įranga buvo atjungta atsakovo sprendimu ir su juo suderinus. Nors atsakovo prašymu kviesta liudytoja S.S. neigė šią aplinkybę, tačiau liudytojo S. K. parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (2014-01-31 Dentara odontologijos klinikos pakartotinis prašymas), todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Akivaizdu, kad šildymo įrangos patalpose Nr. 4-10 atjungimo darbai vyko atsakovo valdomose patalpose, į kurias galima patekti tik atsakovo sutikimu. Todėl teismo neįtikina atsakovo argumentai, kad ieškovas šiuos darbus atliko neteisėtai ar prieš atsakovo valią. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad patalpose Nr. 4-10 šildymo įranga atjungta 2014-02-10, tačiau iki pat ieškinio pateikimo 2016-02-23, atsakovas negynė savo teisių nuo jo nurodomų neteisėtų ieškovo veiksmų, nesikreipė į kompetentingas institucijas, tačiau priešingai, tik prašė už šildymą skaičiuoti tik pagal buto plotą, kaip kitiems namo gyventojams. Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), pagal byloje esančių įrodymų visetą byloje darytina labiau tikėtina negu netikėtina išvada, kad patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, šildymo įranga nuo pastato bendros šildymo sistemos buvo atjungta paties atsakovo prašymu ir jo valia, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovas neteisėtai nuo pastato bendros šildymo sistemos atjungė patalpų dalyje, kuri plane pažymėta Nr. 4-10, atsakovo įrengtą šildymo įrangą, yra atmestini kaip neįrodyti, ieškovo veiksmų neteisėtumui pagrįsti byloje nesurinkta pakankamai įrodymų (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovas nesutiko su skolos dydžiu motyvuodamas ir tuo, kad ieškovas neužtikrina patalpų šildymo iki 18 ° C temperatūros, patalpos kartais neįšyla net iki 16° C net papildomai naudojant paties atsakovo elektros šildymo įrenginius. Atsakovo teigimu, šias aplinkybes patvirtina: Temperatūrų patalpose matavimo ir fiksavimo žurnalas; liudytojų S.S., T.B. parodymai; Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių patikrinimo aktas Nr. 130V8-9, kuriuo nustatyta aplinkybė, kad name nėra atliktas šildymo sistemos hidraulinis balansavimas; Patikrinimo akte esantis atsakovo atstovo pareiškimas, kad Patalpų temperatūra nepakyla aukščiau 12° C; atsakovo 2014 m. sausio 31 d. raštu, kuriame ieškovo atstovas buvo kviečiamas matuoti temperatūrą patalpose, ir įspėtas, kad jam atsisakius, temperatūra bus matuojama jam nedalyvaujant; atsakovo 2014 m. vasario 10 d. raštas, kuriame prašoma apskaičiuoti mokesčius už šildymą atsižvelgiant į atjungtos dalies plotą.

Vadovaujantis Metode Nr. 4 įtvirtintomis šilumos paskirstymo taisyklėmis, vartotojui priskiriamo šilumos kiekio butui ar kitai patalpai šildyti dydis priklauso nuo buto ar patalpos naudingojo ploto (arba tūrio) dydžio. Metode Nr. 4 nėra įtvirtinta galimybė šilumos kiekį butui ar patalpai šildyti apskaičiuoti kitokiu būdu, įvertinant butui ar patalpai tiekiamos šilumos energijos kokybę arba nustatant faktiškai kiekviename bute ar patalpoje suvartotą šilumos kiekį. Tokią išvadą byloje pateikė ir atsakovo prašymu byloje įtraukta išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (2 t., b.l. 69-72). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai dėl ginčo patalpų oro temperatūros neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo skolos dydžio ieškovui, šilumos energijos apskaičiavimo teisingumo, priskyrimo atsakovui, ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Jei atsakovas turi pretenzijų ieškovui dėl patirtų nuostolių dėl netinkamos oro temperatūros užtikrinimo patalpose, atsakovas turi teisę dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į teismą bendra tvarka su ieškiniu, kadangi šiuo atveju, nebuvo reiškiamas priešieškinis šiuo klausimu (dėl nuostolių atlyginimo).

Nors minėta, kad ši atsakovo nurodoma aplinkybė dėl oro temperatūros vertintina kaip nesusijusi su ieškinio dalyku, tačiau teismas pasisako ir dėl atsakovo pateiktų įrodymų dėl ginčo patalpų oro temperatūros. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (Temperatūrų patalpose matavimo ir fiksavimo žurnalas (2 t., b.l. 12-26); Patikrinimo akte esantis atsakovo atstovo pareiškimas, kad patalpų temperatūra nepakyla aukščiau 12° C; atsakovo 2014 m. sausio 31 d. raštas, kuriame ieškovo atstovas buvo kviečiamas matuoti temperatūrą patalpose (1 t., b.l. 197); atsakovo 2014 m. vasario 10 d. raštas, kuriame prašoma apskaičiuoti mokesčius už šildymą atsižvelgiant į atjungtos dalies plotą (1 t., b.l. 198) ir kt.(1 t., b.l. 200, 2 t., b.l. 1, 2,) yra vienašališkai sudaryti paties atsakovo arba juose atspindima vien atsakovo nuomonė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad temperatūros tikrinimo žurnalas vedamas nuo 2015-10-27, nors byloje reiškiamas reikalavimas dėl skolos laikotarpiu nuo 2013-11-01 – 2015-12-31, todėl šis įrodymas negali patvirtinti aplinkybių teisiškai reikšmingų dėl ginčo laikotarpio. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos S.S., T.B. parodymus teikė iš esmės dėl minėto žurnalo, kuris minėta pildytas ne skolos susidarymo laikotarpiu. Be to, liudytojos yra atsakovo darbuotojos, todėl jų parodymai vertintini kaip suinteresuotų asmenų. Dėl išdėstytų argumentų, remiantis vien šiais duomenimis negalima daryti vienintelės ir tikėtinos išvados dėl įrodomojo fakto. Atsakovo teiginiai dėl ginčo patalpų oro temperatūros neatitikimo teisės aktų reikalavimams nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis - Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymu, ekspertizės, specialistų išvadomis ar kitais patikimais, pakankamais objektyviais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo odontologijos klinikoje yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o kaip nurodo pats atsakovas, klinikoje vidutiniškai per dieną apsilanko 14-18 pacientų (1 t., b.l. 195). Tačiau atsakovas nepateikė patikimų duomenų apie sąlygų atsakovo valdomose patalpose, kuriose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, (oro temperatūros) neatitiktį HN 74:2011, 42:2009 reikalavimams - t.y. nepateikė Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovas ginčo laikotarpiu (skolos susidarymo laikotarpiu) neužtikrino patalpų šildymo iki 18 ° C temperatūros, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str., 185 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-12-31 savo įsipareigojimus pagal 2004-12-16 Paslaugų teikimo ilgalaikę sutartį Nr. 121-0412 ieškovui vykdė netinkamai, neatsiskaitė tinkamai su ieškovu už visas paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas (1 t., b.l. 10-29) ir liko skolingas ieškovui 1129,50 EUR. Atsakovo skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (t.1, b.l. 10-29), kuriose nurodytos suteiktos paslaugos, kainos; ieškovo sąskaitų suvestinė (1 t., b.l. 58). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, o argumentus, kuriais atsakovas nesutinka su ieškiniu ir skolos dydžiu, teismas atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).

CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 str. 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo UAB „Dentara“ ieškovo naudai priteistina 1129,50 EUR skolos už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-12-31 (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.256 str.).

Pagal 2004-12-16 Paslaugų teikimo ilgalaikės sutarties Nr. 121-0412 3.3 punktą atsakovas įsipareigojo laiku neapmokėjus sąskaitų už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,2 proc. delspinigius. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 115,69 EUR delspinigių, paskaičiuotų už 184 dienas (nuo 2015-08-17 iki 2016-02-17), taikant sumažintą 0,06 proc. delspinigių dydį. Nors atsakovas delspinigių dydžio neginčijo, tačiau ir teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su priteistinomis netesybomis, t. y. šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, laikotarpį, per kurį atsakovas nėra įvykdęs prievolės, pagrindinės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių dydžio santykį, darytina išvada, kad ieškovo prašomi priteisti 0,06 % delspinigiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nelaikytini aiškiai per didelėmis netesybomis. Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas dėl 115,69 EUR delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 str., 6.258 str.).

CK 6.210 str. 2 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas yra bendrija. Tai, kad privačios nuosavybės teisės savininkai sudaro bendriją, šis juridinis asmuo vertintinas kaip privatus juridinis asmuo, todėl jo atžvilgiu taikytinos CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl palūkanų dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2A-2890-275/2013 ir kt.). Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. nuostatomis, jog skolininkas – juridinis asmuo privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje. Iš atsakovo UAB „Dentara“ ieškovo naudai priteisiant 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 1245,19 EUR priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2016-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 393 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 875 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 37,36 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje susidarė 4,58 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 4,58 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str.).

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dentara“, į. k. 120719965, 1129,50 EUR skolos, 115,69 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1245,19 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 393 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo 121-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, į. k. 124776337, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Dentara“, į. k. 120719965, valstybės naudai 41,94 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Beinoravičienė