- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- ATP-197-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00794-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. 2014-06-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-03-22 4.21 val. vairuodamas automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko tinkamo saugaus greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir atsitrenkė į remontuojamo tilto atitvarus. Eismo įvykio metu žmonės sužaloti nebuvo, apgadinta transporto priemonė ir remontuojamo tilto kelio atitvarai. Iš įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino, nors įvykio vietoje asmenų, kuriems padaryta turtinė žala, nebuvo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 234 p. reikalavimus, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-01-27 nutarimu D. R. administracinę bylą nutraukė, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Atsižvelgęs į ištirtų faktinių duomenų visetą, teismas padarė išvadą, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. R. vairuodamas automobilį „Audi A8“ atsitrenkė į remontuojamo kelio atitvarus ir nepranešęs apie eismo įvykį pasišalino iš jo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų bei nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams pašalinti. Nurodo, kad iš 2014-05-26 tarnybinio pranešimo dėl asmens atpažinimo bei iš fotolentelių liudytojas M. M. iš pateiktų keturių asmenų nuotraukų nuotraukose atpažino D. R. kaip asmenį, 2014-03-22 4.20 val. ant remontuojamo tilto ties Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryža vairavusį automobilį „Audi A8“ ir sukėlusį eismo įvykį. M. M. teisme nebuvo apklaustas, nes gyvena ir dirba užsienyje. Teismas vertindamas D. R. atpažinimą nurodė, kad neaišku, pagal kokias žymes ar ypatybes buvo atpažintas D. R., ir toks atpažinimas negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, tačiau, apeliantas pažymi, kad tas faktas, jog asmuo yra atpažintas iš pateiktų keturių fotonuotraukų, nebuvo įvertintas. Taip pat apeliantas nurodo, kad teisme buvo apklausti liudytojai V. B. ir L. Ž., tiesiogiai matę eismo įvykį, kurie nurodė, kad automobilį vairavo ne D. R., o V. B., tačiau, apelianto nuomone, pats V. B., būdamas liudytoju ir teigdamas, kad jis vairavo automobilį, sukėlusį eismo įvykį, gali būti suinteresuotas, kad D. R. nebūtų pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir jam nekiltų teisinės pasekmės: administracinė ir tarnybinė atsakomybė darbe, nes D. R. dirba (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad įvykio vietoje, ant važiuojamosios dalies, netoli automobilio „Audi A8“, buvo žymė, panaši į kraują, keli raudoni lašai, panašūs į kraują, buvo matomi netoli betoninių blokų, ant automobilio galinių durelių kairės pusės vidinės apdailos. Teismas iš pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertų specialistų išvados nustatė, kad ėminių DNR profilis nesutampa su D. R. DNR profiliu. Apeliantas nurodo, kad tai patvirtina, jog D. R. įvykio metu nepatyrė sužalojimų, bet tai nėra įrodymas, jog D. R. eismo įvykio metu nebuvo automobilyje ir kad jis to automobilio nevairavo. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad D. R. davė nenuoseklius paaiškinimus. Praėjus 4 dienoms po įvykio jis nurodo, kad jis su dviem merginomis M. ir G. buvo nuvykęs tą naktį prie jūros, o po devynių mėnesių po įvykio jau nurodė, kad buvo su gerai pažįstama Ž. T., kuri turėjo patvirtinti D. R. versiją, kad D. R. eismo įvykio metu buvo su ja prie jūros. Apelianto nuomone, tai yra tik tokia D. R. gynybinė pozicija, kai po kelių mėnesių keičiasi liudytojų duomenys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. R. prašo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog D. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis sukėlė eismo įvykį bei iš jo pasišalino nepranešęs policijai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn trauktino asmens skundą, padarė išvadą, jog teisminio nagrinėjimo metu byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad automobilį vairavo D. R..
Kaip matyti iš Kelių policijos biuro apeliacinio skundo, apeliantas prašo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, asmens kaltę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik išsiaiškinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti administracinės teisenos uždaviniai. Administracinių teisės pažeidimų įrodinėjimo ribos paprastai suprantamos kaip tam tikra įrodymų visuma (apimtis), pakankama tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai. Todėl įrodinėjimo procese būtina surinkti optimalų kiekį informacijos, kad nebūtų nepagrįstai susiaurintos arba išplėstos įrodinėjimo ribos. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog teismas surinko bei išsamiai ir visapusiškai įvertinto visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Skundžiamame nutarime teismas nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, todėl vien dėl to, kad teismo padarytos išvados neatitinka apelianto pozicijos, nėra jokio pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog D. R. vairavo automobilį „Audi A8“, sukėlė eismo įvykį bei iš jo pasišalino nepranešęs policijai.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-03-22 4.21 val. Naujosios Uosto ir Danės g. sankryžoje, Klaipėdoje, ant remontuojamo „Pilies“ tilto, įvyko eismo įvykis. Policijos pareigūnai, nuvykę į eismo įvykį, ant tilto rado stovintį apgadintą automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo atsitrenkęs į laikinus gelžbetoninius atitvarus, metalinę tvorą ir kelio ženklą. Įvykio vietoje vairuotojo nebuvo. Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą buvo nustatyta, jog automobilio valdytoja-savininkė yra V. M.. Pastaroji paaiškinime policijai nurodė, kad automobilis buvo pirktas 2013 m. vasarą, automobilis 2014-03-21 stovėjo Šilutėje prie serviso „(duomenys neskelbtini)“, automobilio raktelius buvo atidavusi D. R., kuris yra serviso savininko sūnus, kad jis parduotų automobilį. Kas vairavo automobilį eismo įvykio metu, ji nežino.
Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes buvo apklaustas D. R., kuris nuo pat pradžių neigė eismo įvykio metu vairavęs automobilį.
D. R. tiek rašytiniame paaiškinime policijai, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-03-21 V. M. jam perdavė automobilį „Audi A8“, kad jį parduotų, pasakė, kad gali juo naudotis. Apie 23.30 val. jis Šilutėje degalinėje „Statoil“ užsipylė degalų, tada apie 23.50 val. paėmė draugą J. M. ir išvažiavo į Klaipėdą, nuėjo į naktinį klubą „Dr. Who“. Automobilyje jis buvo palikęs savo asmens dokumentus, darbo pažymėjimą, telefoną. Apie 3 val. J. M. prašė, kad jis duotų automobilio raktelius, jis buvo išgėręs, bet sakė, kad niekur nevažiuos, tada jis padavė J. M. automobilio raktelius. Klube jis bendravo su keletu merginų, su kuriomis apie 4 val. išvažiavo prie jūros, automobilį vairavo viena iš merginų. Prie klubo jį parvežė apie 6 val., ten automobilio „Audi A8“ nebuvo. Kitą dieną iš spaudos bei draugų sužinojo apie eismo įvykį Klaipėdoje. Jis dėl to įvykio bendravo su J. M., šis sakė, kad susitiko su kažkokiu pažįstamu V. B., su kuriuo norėjo nuvažiuoti į kitą klubą.
J. M. rašytiniame paaiškinime policijai bei teismo posėdyje iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir D. R. bei parodė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo V. B.. Pats V. B. taip pat pripažino, kad jis 2014-03-22 vairavo automobilį „Audi A8“ ir sukėlė eismo įvykį bei iš jo pasišalino nepranešęs policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog tikėti V. B. parodymais negalima, jog jis yra suinteresuotas, kad D. R. nekiltų pasekmių, tačiau tokie apelianto teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kodėl V. B. turėtų prisiimti atsakomybę ir būtų suinteresuotas, kad D. R. išvengtų atsakomybės.
Kaip matyti iš bylos duomenų, siekiant pašalinti byloje kilusius prieštaravimus bei visapusiškai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo apklausti ir liudytojai E. A. bei L. Ž., kurie tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje, tačiau nė vienas iš jų negalėjo patvirtinti, jog automobilį vairavo D. R..
Teismo posėdyje taip pat buvo apklausta liudytoja Ž. T., kuri parodė, kad 2014 m. kovo mėnesį (dienos nepamena) su drauge I. G. buvo Klaipėdoje naktiniame klube, kur susitiko su D. R.. Apie 2–3 val. nakties, jai vairuojant automobilį „Toyota Avensis“, jie visi nuvyko prie jūros. Ten pabuvę iki 6 ryto grįžo prie klubo. D. R. paliko prie šalia klubo stovinčių taksi automobilių. Šiuo atveju pažymėtina, kad D. R. 2014-03-25 paaiškinime nurodė, jog merginų, su kuriomis važiavo prie jūros, vardai – M. ir G., tačiau 2014-07-10 teismo posėdyje nurodė, kad viena iš merginų, su kuria važiavo prie jūros, buvo Ž. T., ir parodė, jog nenurodė pastarosios duomenų, nes nenorėjo, kad ji būtų įtraukta į apklausas. Toks administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymų pakeitimas galėtų būtų vertintinas kaip gynybinė pozicija, kaip siekis išvengti atsakomybės, tačiau iš esmės nėra paneigta nei tokia jo versija, kad jis nenorėjo, jog jo draugė būtų įtraukta į situacijos aiškinimąsi, nei liudytojos Ž. T. parodymai. Kaip minėta, liudytoja teismo posėdyje patvirtino, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, ji su D. R. ir I. G. iš klubo buvo išvažiavę prie jūros. Be to, liudytoja parodymus davė įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl abejoti jos parodymais nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja su D. R. pažįstama seniai, tačiau vien tai negali būti pagrindas daryti išvadą, kad ji suinteresuota bylos baigtimi bei jos duoti parodymai melagingi.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio vietoje nuo automobilio, nuo važiuojamosios kelio dalies buvo paimti kraujo ėminiai, tačiau atlikus DNR tyrimus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 350/14 (01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą nuoplovoje Nr. 1 nuo važiuojamosios kelio dalies gautas DNR profilis nesutampa su D. R. DNR profiliu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundu teiginiais, kad tokie duomenys negali neginčytinai patvirtinti, jog D. R. nevairavo automobilio, tačiau atsižvelgiant į anksčiau minėtų liudytojų parodymus tai nėra ir neginčytinas įrodymas, jog D. R. vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nebuvo sužeistas, ir pasišalino iš įvykio vietos.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad eismo įvykį taip pat matė ir M. M., kurio paaiškinimas, apelianto nuomone, neginčytinai patvirtina, kad automobilį vairavo D. R.. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojo M. M. teismo posėdyje apklausti nepavyko, nors, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas ėmėsi priemonių, kad šis liudytojas taip pat būtų apklaustas teismo posėdyje. Buvo priimta ne viena teismo nutartis dėl minimo liudytojo atvesdinimo, tačiau liudytojo nepavyko teismo posėdyje apklausti dėl to, jog jis išvykęs dirbti į užsienį. Iš bylos duomenų matyti, jog M. M. 2014-04-11 davė paaiškinimą policijai raštu, kuriame nurodė, jog tiksliai nepažįsta asmens, vairavusio automobilio „Audi A8“ ir sukėlusio eismo įvykį, tačiau iš pateiktų fotolentelių atpažino D. R. kaip asmenį, eismo įvykio metu vairavusį automobilį „Audi A8“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors byloje yra duomenų, kad M. M. iš nuotraukos atpažino D. R. kaip asmenį, įvykio metu vairavusį automobilį, tačiau darė išvadą, jog tai negali būti laikoma neginčijamu įrodymu, kuris neparemtas jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes, kaip jau minėta, nei liudytojai J. M., Ž. T., E. A., L. Ž., V. B., nei kita rašytinė medžiaga nepatvirtina, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent D. R.. Be to, byloje netgi yra pagrįstų prielaidų, jog automobilį eismo įvykio metu galėjo vairuoti V. B.. Taigi remiantis tik vieninteliu M. M. atpažinimu, kad automobilį galėjo vairuoti D. R., nėra pakankamo pagrindo D. R. patraukti administracinėn atsakomybėn.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktika administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad teismas ėmėsi visų priemonių pašalinti iškilusiems prieštaravimams, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.