- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-1437-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23038-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30005-534/2013 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei S. J. dėl uzufrukto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą dėl uzufrukto teisės naudotis butu (duomenys neskelbtini), nustatymo iki gyvos galvos. Paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini), privatizuotas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė jos tėvo Z. J. ir motinos S. J.. (duomenys neskelbtini) metais, mirus tėvui, ji atsisakė palikimo motinos naudai, nes ji garantavo, kad ji ir jos šeima galės naudotis butu. Dabar atsakovė reikalauja išsikelti iš buto, nors butą ieškovė suremontavo savo lėšomis.
Atsiliepimas
Atsakovė S. J. prašo ieškinį atmesti, nes butas yra jos nuosavybė, kito turto neturi. Nurodo, kad metus laiko gyvena pas seserį, nes ieškovė užėmusi butą neleidžia jai normaliai gyventi, girtuokliauja, buto neišlaiko, siekia teisme atsakovę pripažinti neveiksnia. Nurodo, kad ieškovė po santuokos gyveno pas vyrą, o jam mirus, persikėlė gyventi pas ją. Anot atsakovės, tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), yra atsakovės S. J. nuosavybė. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktuose paveldėjimo dokumentuose nėra duomenų, kad miręs ieškovės tėvas būtų testamentine išskirtine ieškovei suteikęs teisę gyventi bute. Byloje yra ieškovės pareiškimas, kad atsisako nuo palikimo. Ieškovė paveldėjimo teisinių santykių pagrindu negali reikalauti nustatyti jai uzufruktą, nes nėra jokių įrodymų, kad miręs pareiškėjos tėvas Z. J. būtų išreiškęs valią dėl ieškovės J. V. teisės gyventi bute ar motina palikimo priėmimo metu būtų išreiškusi tokią valią, ieškovei atsisakant palikimo dalies. Faktinės aplinkybės, kad ieškovė mokėjo už butą, suremontavo butą, atsakovė leido ieškovei neterminuotai gyventi bute nesuponuoja ieškovei uzufrukto teisės į butą (duomenys neskelbtini) atsiradimą. Šalių ir liudytojų T. S., D. V. nurodytos aplinkybės, kad atsakovė ieškovei leido neterminuotai gyventi bute, ieškovė padarė buto remontą, moka mokesčius už komunalines paslaugas, nekeičia susiklosčiusių panaudos teisinių santykių turinio. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad šalis sieja panaudos teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
Ieškovė J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiškino civilinės ir materialinės teisės normas. Paaiškino, kad prieš kreipdamasi į notarą dėl palikimo, likusio po tėvo Z. J. mirties, su atsakove sutarė, kad ieškovė atsisako savo palikimo dalies atsakovės naudai, o atsakovė suteikia teisę ieškovei ir jos šeimai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos. Taip pat atsakovė suteikė žodinę garantiją, kad paveldimas butas ateityje bus perleistas ieškovei kaip vienintelei atsakovės įpėdinei. Atkreipia dėmesį, kad po tėvo mirties ieškovės pradėjo turtą valdyti bei rūpintis juo kaip savo. Taigi teismas nevertino to, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl turto naudojimosi iki gyvos galvos. Tą teismo posėdyje pripažino ir pati atsakovė. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl to, kad toks atsakovės elgesys pasireiškė tik paūmėjus jos psichinei ligai. Taip pat pažymi, kad ieškovė laimėjusi loterijoje 2006 m. bute padarė kapitalinį remontą, bei pastoviai mokėjo visus komunalinius mokesčius. Apie buvusį šalių susitarimą aiškiai paliudijo ir liudytojos T. S. bei D. V.. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti energijos tiekimą į jai priklausantį butą. Paaiškino, kad atsakovei nutraukus į butą elektros tiekimą, ieškovei ir jos mažamečiui sūnui keliami dideli nepatogumai ir pažeidžiamos jų teisės gyventi normalioje aplinkoje.
Atsiliepimas
Atsakovė S. J. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog priešingai nei teigia apeliantė, ji nepamoka buto komunalinių mokesčių, todėl AB LESTO ir nutraukė elektros tiekimą. Taip pat pažymėjo, kad jokio sutikimo buto remontui nėra davusi, o ieškovės nurodytos sumos už buto remontą yra nepagrįstos. Nurodė, kad nei žodinė, nei rašytinė uzufrukto nustatymo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo pareikštas ieškinys atmestas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. V. kreipėsi į teismą dėl uzufrukto teisės naudotis iki gyvos galvos butu (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise jos motinai atsakovei S. J., nustatymo. Ieškovė gyvena atsakovės bute panaudos sutarties pagrindu.
Įstatyme uzufruktas apibūdintas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). CK 4.147 str. 1 d. nustato, kad uzufruktas nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad įstatymo pagrindu ieškovė negali uzufrukto teise naudotis butu, nes ieškovė tokios subjektinės teisės neturi, teismas sprendimu ieškovei uzufruktą gali nustatyti tik įstatymo pagrindu. Tokio įstatyme numatyto ieškovei subjektyvaus pagrindo pagal byloje pateiktus įrodymus nėra. Kad ieškovė įgytų uzufruktą sandorio pagrindu, reikalinga turto savininko valia (LR CK 1.63 str. ir 1.64 str.). Atsakovė nurodo, kad ji tokios valios nėra išreiškusi. Pagrindo uzufrukto teisei atsirasti (LR CK 4.147 str.) be buto savininkų išreikštos valios nenumato įstatymas (LR CK 1.63 str.,1.64 str.,4.148 str.). Faktinės aplinkybės, kad ieškovė mokėjo už butą, suremontavo butą, atsakovė leido ieškovei neterminuotai gyventi bute nesuponuoja ieškovei uzufrukto teisės į butą (duomenys neskelbtini), atsiradimą.
Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustačius įstatyme, t.y. CK 4.147 str. 1 d. numatytų pagrindų ieškovei uzufrukto teisei į butą atsirasti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės nuosavybės teisės į butą be jos valios išraiškos negali būti apribotos (LR CK 4.37 str., 4.39 str., 4.93 str.). Taigi, priešingai, negu teigia ieškovė, teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.
Apeliacinio skundo teiginiai, kad prieš kreipdamasi į notarą dėl palikimo, likusio po tėvo Z. J. mirties, su atsakove sutarė, kad ieškovė atsisako savo palikimo dalies atsakovės naudai, o atsakovė suteikia teisę ieškovei ir jos šeimai naudotis ginčo butu, patvirtina tik tą aplinkybę, kad atsakovė davė leidimą naudotis jos nuosavybe panaudos teisinių santykių pagrindu, tai patvirtino ir liudytojų T. S., ir D. V. parodymai. Ieškovės padarytas buto remontas, mokami mokesčiai nekeičia teisinių santykių su atsakove ir neįrodo atsakovės, kaip daikto savininkės sutikimo ieškovei naudotis butu uzufrukto teise. Panaudos prievoliniai teisiniai santykiai be išreikštos daikto savininko valios išvestinės daiktinės teisės- uzufrukto teisės naudotis butu, nesukuria.
Apeliaciniame skunde nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai (civilinių bylų Nr. Nr. 259/2003, 225/2006, 584/2007) netaikomi šioje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 1p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.