Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Žuvininkystės tarnybos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) E. P. 2019 m. lapkričio 13 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. už tai, kad 2019 m. kovo 7 d., apie 8 val., Lietuvos Respublikos laiku, Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus inspektoriai neplaninio reido (duomenys neskelbtini) metu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) žvejybos baro aptiko verslinės žvejybos įrankius (gaudyklę bei statomus tinklaičius), kurie pagal jų ženklinimą priklauso UAB „M.“. Nutarimą surašęs asmuo nurodė, kad, vadovaujantis Žuvininkystės tarnybos 2016 m. gruodžio 12 d. Perleidžiamų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. VI-165 (2016 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-27), ūkio subjektui suteikta teisė vykdyti verslinę žvejybą (duomenys neskelbtini) bare. (duomenys neskelbtini) Žvejybos barų ribos pagal pasaulinę geografinę sistemą WGS 84, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-551 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 3D-428 redakcija). Pagal 2019 m. kovo 7 d. atlikto administracinio nusižengimo tyrimo medžiagą – ūkio subjektas vykdė verslinę žvejybą ne jam priskirtame bare. Konstatavus minėtų teisės aktų pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 295 straipsnio 3 dalį M. K. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. M. K. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo nesutiko su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 295 straipsnio 3 dalį ir priimtu nutarimu. Skunde buvo nurodyta, jog iš priimto nutarimo yra neaišku, kokie M. K. veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusižengimo požymius. Žvejybą įmonė „M.“ vykdė tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) baro, kurio teritorijoje šiai įmonei yra leidę žvejoti tiek Žuvininkystės tarnyba, tiek ir VĮ (duomenys neskelbtini) direkcija. Kadangi, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) baro liko (duomenys neskelbtini) vandens ruožai, nepriskirti įsakymu prie žvejybos barų, todėl ten nėra taikomos atitinkamos žvejybos reguliavimo priemonės. Skunde, M. K. veikai neturint administracinio nusižengimo požymių, buvo prašoma jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundas tenkintas: Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. K. už nusižengimą, numatytą ANK 295 straipsnio 3 dalyje, paskirta nuobauda – įspėjimas, panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Nutarime konstatuota, jog, įrodinėjant M. K. kaltę, remtis vien Žuvininkystės tarnybos nutarime pažymėtomis teisės aktų formuluotėmis būtų neobjektyvu. Kadangi daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų M. K. kaltę, nėra, pastarojo išreikšta gynybinė pozicija lieka nepaneigta. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog M. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) T. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarimą ir palikti galioti Žuvininkystės tarnybos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Žuvininkystės tarnyba dar 2018 metais teikė paklausimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvejybos barų ribų pakeitimo, kad žvejojantys ūkio subjektai galėtų vykdyti verslinę žvejybą prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsakyme aiškiai nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nepritaria (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvejybos barų ribų pakeitimui, nes siūlomos naujos žvejybos barų ribos patektų į (duomenys neskelbtini) navigacinės apsaugos zonas, kurios nustatytos, siekiant užtikrinti saugią laivybą, ir tai neatitiktų saugios laivybos užtikrinimui (duomenys neskelbtini) nustatytų saugumo reikalavimų bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusios infrastruktūros) bendrojo plano planavimo darbų programos. Todėl nenustatyta galimybių praplėsti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvejybos barų ribų.

4.2. Apeliaciniame skunde papildomai pažymima, kad VĮ (duomenys neskelbtini) direkcija 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo: „siūlomos naujos žvejybos barų akvatorijų ribos patenka į (duomenys neskelbtini) privalomu nurodymu patvirtintas laivybos kanalo navigacinės apsaugos zonas, kuriose draudžiama verslinė žvejyba, nustatytas siekiant užtikrinti saugią laivybą (duomenys neskelbtini). Šiuose ruožuose yra pastatyti povandeniniai hidrologiniai įrenginiai, matuojantys srovių stiprumą ir bangų aukštį, bei navigaciniai ženklai, ant kurių sumontuota vėjo stiprumo matavimo įranga, teikianti tiesiogiai informaciją (duomenys neskelbtini) tarnybai. Šios įrangos galimas pažeidimas dėl žvejybos veiklos pakenktų (duomenys neskelbtini) saugumui“.

4.3. Galiausiai apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarime remtasi tik VĮ (duomenys neskelbtini) direkcijos (duomenys neskelbtini) pateiktu raštu, nurodančiu, kad neprieštarauja, jog verslinę žvejybą prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdytų UAB „M.“ ir UAB „P.“, tačiau nesiremta VĮ (duomenys neskelbtini) direkcijos 2018 m. gegužės 14 d. generalinio direktoriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai buvo konstatuota, kad tai yra navigacinės apsaugos zonos ir verslinė žvejyba šiuose rajonuose yra draudžiama.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. atstovas advokatas Raimondas Simonavičius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarimą nepakeistą ir Žuvininkystės tarnybos apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat nurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėta, kad, teikdama apeliacinį skundą, Žuvininkystės tarnyba net nenurodė, kokios teisės normos, nagrinėjant bylą, buvo pažeistos, kodėl Institucija laiko, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus.

5.1. Be to, atsiliepime teigiama, kad M. K. 2019 m. lapkričio 13 d. surašytas nutarimas akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų, jo paaiškinimai apie tai, kad turi leidimą žvejoti, buvo įvertinti netinkamai, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kuriuo buvo išsamiai ištirtos visos byloje esančios aplinkybės, tinkamai pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinti byloje esantys įrodymai ir priimtas teisingas procesinis sprendimas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, netinkamai įvertinęs nagrinėjamu atveju aktualias taikytinas teisės normas. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju M. K. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 295 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

8. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti, tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. Šioje byloje M. K. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 295 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už verslinės žvejybos jūrų vandenyse tvarkos pažeidimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai subjektyviosios pusės įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad M. K. nagrinėjamoje situacijoje sąmoningai, turėdamas išankstinę tyčią, padarė verslinės žvejybos tvarkos pažeidimą, numatytą ANK 295 straipsnio 3 dalyje.

10. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta žuvų išteklių naudotojų teisė: „užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis“, o 8 straipsnio 2 punkte reglamentuota žuvų išteklių naudotojų pareiga: „laikytis žvejybą ir žuvų išteklių išsaugojimą reglamentuojančių tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir žvejybos leidimuose nustatytų sąlygų“. To paties įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Iš esmės duomenys, kurių pagrindu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ir grindžiama M. K. kaltė – išimtinai tik Žuvininkystės tarnybos pateikta medžiaga, apimanti 2019 m. kovo 7 d. patikrinimo aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra susidariusi situacija, kai dėl (duomenys neskelbtini) bendrojo plano planavimo darbų programos, saugumo reikalavimų laivybai nepritariama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvejybos barų ribų pakeitimui.

11. Apeliaciniame skunde yra pagrįstai nurodyta, jog Žuvininkystės tarnyba dar 2018 metais teikė paklausimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvejybos barų ribų pakeitimo, kad žvejojantys ūkio subjektai galėtų vykdyti verslinę žvejybą prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 30), bet Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsakyme aiškiai nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nepritaria (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvejybos barų ribų pakeitimui, nes siūlomos naujos žvejybos barų ribos patektų į (duomenys neskelbtini) navigacinės apsaugos zonas, kurios nustatytos, siekiant užtikrinti saugią laivybą, ir tai neatitiktų saugios laivybos užtikrinimui (duomenys neskelbtini) nustatytų saugumo reikalavimų bei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusios infrastruktūros) bendrojo plano planavimo darbų programos (b. l. 32, 33).

12. Taigi akivaizdu, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime rėmėsi išimtinai vien tik VĮ (duomenys neskelbtini) direkcijos (duomenys neskelbtini) raštu. Pirmosios instancijos teismo nutarime buvo įvertinta ir aplinkybė, jog VĮ (duomenys neskelbtini) direkcija 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad „siūlomos naujos žvejybos barų akvatorijų ribos patenka į (duomenys neskelbtini) privalomu nurodymu patvirtintas laivybos kanalo navigacinės apsaugos zonas, kuriose draudžiama verslinė žvejyba, nustatytas siekiant užtikrinti saugią laivybą (duomenys neskelbtini). Šiuose ruožuose yra pastatyti povandeniniai hidrologiniai įrenginiai, matuojantys srovių stiprumą ir bangų aukštį, bei navigaciniai ženklai, ant kurių sumontuota vėjo stiprumo matavimo įranga, teikianti tiesiogiai informaciją (duomenys neskelbtini) tarnybai. Šios įrangos galimas pažeidimas dėl žvejybos veiklos pakenktų (duomenys neskelbtini) saugumui“ (b. l. 12, 34). Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus reikšmingus duomenis, tačiau, akivaizdu, jog tarp pačių institucijų yra kilusi diskusija, kaip turėtų būti vertinama susidariusi situacija, nebuvo laikytąsi vieningos pozicijos.

13. Iš bylos medžiagoje esančių dokumentų kopijų – 2018 m. lapkričio 21 d. Žuvininkystės tarnybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 39), 2018 m. lapkričio 28 d. Žuvininkystės tarnybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 38), 2018 m. lapkričio 22 d. VĮ (duomenys neskelbtini) direkcijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 40) – matyti, kad VĮ (duomenys neskelbtini) direkcija neprieštarauja UAB „M.“ prašymui laikinai vykdyti verslinę žvejybą prašyme nurodytose (duomenys neskelbtini) koordinatėse, prie (duomenys neskelbtini) žvejybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) barų. Taigi, galima daryti išvadą, jog asmuo, vadovaudamasis minėtais dokumentais, neturėjo išankstinės tyčios veikti teisei priešingu būdu ir pažeisti teisės aktų reikalavimus. Esant tarp institucijų pozicijų prieštaravimams, nepavykstant priimti galutinio sprendimo ginčo klausimu ir pateikiant asmeniui skirtingą vertinimą bei vienu atveju suteikiant teisę užsiimti versline žvejyba aptariamose teritorijose pagal konkretų prašymą, o kitu atveju nustatant bendro pobūdžio draudimą, savaime suprantama, jog asmuo remsis jam palankesniui vertinimu, t. y. tuo kuris jam yra naudingesnis ir suteikiantis leidimą. Nepaisant to, būtina pažymėtina, kad, esant skirtingam institucijų situacijos vertinimui, dėl šios priežasties negali nukentėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir tai negali būti traktuojama kaip aplinkybė, pagrindžianti jo kaltę.

14. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti jį padariusiam asmeniui administracinio poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, įrodinėjant M. K. kaltę, remtis vien Žuvininkystės tarnybos nutarime pažymėtomis teisės aktų formuluotėmis būtų neobjektyvu. Be jau aptartų duomenų, daugiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų M. K. kaltę, nėra, todėl pastarojo išreikšta gynybinė pozicija, jog jis turėjo leidimą žvejoti ginčo teritorijoje lieka nepaneigta. Taigi kyla pagrįsta abejonė dėl asmens tyčios ir faktinės situacijos, dėl kurios pagrįstai būtų galima traukti M. K. atsakomybėn, vertinimo.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog Žuvininkystės tarnyba remiasi taip pat ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis. Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimai nustatomi tada, kai kreipiasi įmonės dėl tariamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. VĮ (duomenys neskelbtini) direkcija 2018 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė dėl neprieštaravimo verslinei žvejybai toms įmonės, kurios kreipėsi. Leidimo nesuteikimas kitoms dar nesikreipusioms įmonėms neatima galimybės kreiptis į VĮ (duomenys neskelbtini) direkciją su paklausimu, ar neprieštaraujama dėl verslinės žvejybos nurodytuose rajonuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paklausimą VĮ (duomenys neskelbtini) direkcijai formulavo ne M. K., o pati Žuvininkystės tarnyba, todėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis neturėtų būti taikomas, nes tai nepažeidžia konkurencijos kitų įmonių atžvilgiu.

16. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė M. K. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė, ištyręs ir įvertinęs visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai). Taigi nesama pagrindo dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. atstovas yra išdėstęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančių dokumentų (2020 m. vasario 5 d. sąskaitos faktūros ir 2020 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymo) kopijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. Kadangi procesas šiuo atveju buvo pradėtas Žuvininkystės tarnybos iniciatyva, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir (ar) jo atstovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti patenkintas, tas pats pasakytina ir apie prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarimą nepakeistą ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.