Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Linai Šukytei,

2014 m. balandžio 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (11.1E)I-2014-R95-I-11738 panaikinimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. PR1-184 bei 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828 panaikinimo, 6 906,49 Lt nepriemokos bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos buvimo motinystės atostogose laikotarpiu galioję teisės aktai numatė motinystės pašalpų perskaičiavimą vaikui sukakus vieneriems metams, tačiau jos atveju motinystės pašalpa buvo perskaičiuota ne tik vaikui sukakus vieneriems metams, bet ir nuo 2010 metų sausio mėnesio. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką bei nurodytus argumentus mano, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. ir 2010 m. liepos 22 d. bei Fondo valdybos 2014 m. kovo 10 d. sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti ir priteista susidariusi 6 919,27 Lt nepriemoka, kuri buvo neišmokėta papildomai sumažinus motinystės (tėvystės) pašalpą, kad ši neviršytų šių maksimalių 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio.

Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos 2014 m. sausio 19 d. patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-539-386/2014, 2014 m. kovo 7 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėja neginčijo VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų dėl sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos bei atmetė kaip nepagrįstą skundo dalį, kuria buvo prašoma išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už 2010 m. sausio – rugpjūčio mėnesių laikotarpį.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą suskaičiuoti ir sumokėti delspinigius nurodo, kad tarp atsakovo ir pareiškėjos neegzistuoja civilinė prievolė, todėl net jei atsakovas ir būtų įpareigotas suskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką (skolą), tenkinti reikalavimą dėl delspinigių nebūtų pagrindo.

Atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 60 punkte nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių pareiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą, kai yra atsisakoma skirti pašalpą. Tačiau Nuostatuose nėra įtvirtinta pareiga siųsti sprendimus, kuriais pašalpos yra skiriamos ar perskaičiuojamos. Pažymi, kad jau 2010 m. vasario (ir vėliau) ar rugpjūčio mėnesiais gavusi motinystės (tėvystės) pašalpą, pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti, jog motinystės (tėvystės) pašalpa yra mažesnė ir turėjo teisę kreiptis dėl sumažintos pašalpos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundo padavimo teismui terminas skaičiuojamas ne tik nuo skundžiamo akto įteikimo momento, bet ir nuo to momento, kai asmuo turėjo sužinoti esminius administracinio akto elementus. Matydama, kad pareiškėjai mokama motinystės (tėvystės) pašalpa dėl nežinomų priežasčių sumažėjo, ji turėjo visas galimybes kreiptis tiek į VSDFV Klaipėdos skyrių, tiek į Fondo valdybą ar teismą. Taip pat pabrėžia, jog skundo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tik išmintiniais atvejais, nustačius objektyvias, nuo asmens valios nepriklausančias aplinkybes, apribojusias jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Tokios aplinkybės kaip asmens neapsisprendimas, patiklumas ir neryžtingumas, neteisingas teisinės situacijos suvokimas, nelaikomos svarbiomis ir pateisinančiomis įstatyme nustatyto terminų praleidimo.

Nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarimu konstatavo, kad motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimas nuo 2010 m. sausio 1 d. nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko (b. l. 41). Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (minėta, toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828, kuriais pareiškėjai buvo perskaičiuotas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, panaikinimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (minėta, toliau – ir Fondo valdyba) 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (11.1E)I-2014-R95-I-11738, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, panaikinimo. Panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 6 906,49 Lt nepriemoką bei delspinigius už pavėluotai pervestas lėšas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. SMTM-7072 (b. l. 11-12), vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18(1), 18(3), 19, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 14 ir 16 straipsniais ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 48, 58 punktais, pareiškėjai paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d., pašalpą paskaičiuodamas taip: 1) 404,34 x 100 % x 20,75 = 8 390,06 Lt (mokama iki vaikui sukaks 1 metai); 2) 404,34 x 85 % x 20,75 = 7 131,55 Lt (mokama iki vaikui sukaks 2 metai). Taigi minėtu sprendimu iki vaikui sukaks vieneri metai pareiškėjai paskirta kas mėnesį 8 125,29 Lt pašalpa (neatskaičius mokesčių) bei 6 906,49 Lt pašalpa (neatskaičius mokesčių) iki vaikui sukaks dveji metai. Skundžiamu VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. PR1-184 (b. l. 13-14) pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (minėta, toliau – ir Laikinasis įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58, 74 punktais ir nuo 2010 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtintu nauju einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu bei Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi. Minėtu sprendimu pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks dveji metai nuo 2010 m. sausio 1 d. paskaičiuota po 5 430,41 Lt per mėnesį (su mokesčiais), o išmokama 4 312,53 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius). VSDFV Klaipėdos skyrius 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PR1-828 (b. l. 15) pareiškėjai dar kartą perskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą ir, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58, 74 punktais bei taikant Vyriausybės patvirtintą nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojantį einamųjų draudžiamųjų pajamų dydį, pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks dveji metai nuo 2010 m. liepos 1 d. paskaičiuota po 3 510 Lt per mėnesį (su mokesčiais), o išmokama 2 795,40 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius).

Pareiškėja nurodo, jog 2013 m. spalio 6 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl susidariusio įsiskolinimo dėl motinystės pašalpos nepriemokos grąžinimo. VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. spalio 17 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 16-17). Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, jį buvo apskundusi Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-539-386/2014 panaikino minėtą VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą, o pareiškėjos skundo dalį, kuria buvo prašoma VSDFV Klaipėdos skyrių įpareigoti suskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką (skolą) už 2010 m. sausio – rugpjūčio mėnesių laikotarpį bei delspinigius, atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 26-32). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėja dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828 apskundimo nepasinaudojo ikiteismine tvarka, todėl teismas iš esmės nesprendė klausimo dėl minėtų VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ir ginčo tapatumo

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktikoje yra nurodęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-51/2014, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-196/2014).

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjant pareiškėjos skundą administracinėje byloje Nr. Nr. I-539-386/2014 ir dar nepriėmus sprendimo, pareiškėja 2014 m. vasario 11 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybos skyrių, prašydama panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. PR1-828 dėl perskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos bei sumokėti susidariusią nepriemoką (b. l. 33). Pareiškėja minėtoje byloje buvo pareiškusi prašymą administracinę bylą sustabdyti iki Fondo valdyba išnagrinės jos skundą, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014 m. vasario 11 d. skundą, 2014 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (11.1E)I-2014-R95-I-11738 „Dėl Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimų“ skundo netenkino (b. l. 34). Sprendime nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 247 redakcija), 30 punktą, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, skundas nenagrinėjamas. Sprendime nurodyta, kad skundą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos priteisimo pareiškėja buvo pateikusi 2013 m. lapkričio 6 d. ir jai buvo atsakyta Fondo valdybos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (11.1) I-8229. Taip pat pažymėta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta peržiūrėti sprendimus dėl perskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos bei nepriemokos priteisimo. Nors Fondo valdyba 2014 m. kovo 10 d. sprendime Nr. (11.1E)I-2014-R95-I-11738 ir nurodė, kad pareiškėjos skundas nenagrinėjamas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Fondo valdyba tokiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kadangi Fondo valdyba sprendime nurodė, kad Fondo valdybos pozicija išdėstyta 2013 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. (11.1) I-8229. Toks Fondo valdybos sprendimas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Fondo valdyba dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828 išnagrinėjo skundą ikiteismine tvarka, todėl pareiškėja įgijo teisę skųsti teismui minėtus VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus.

Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad tiek išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-539/386/2014, tiek šioje byloje ginčo dalykas yra tapatus, t. y. motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka už 2010 metų sausio – rugpjūčio mėnesius, todėl mano, kad ši byla, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi būti nutraukta. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais trečiojo suinteresuoto asmens argumentais nesutinka, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje I-539-386/2014 nenagrinėjo ginčo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828, kuriais pareiškėjai buvo perskaičiuotas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pareiškėja nebuvo kreipusis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime (Valstybės žinios, 2013, Nr. 25-1222) konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (minėta, toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jais reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 1.1 punktas, kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt, nepripažintini prieštaraujančiais Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2013 m. kovo 8 d. Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Ši teisės norma VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendime PR1-184 nėra taikoma, t. y. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. PR1-184 buvo priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 74 punktu, kuriuos Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime pripažino neprieštaraujančiais Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. PR1-184 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. PR1-828 buvo priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 10 straipsniu, kuris Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius tik priimdamas skundžiamą 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. PR1-828 taikė teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai, nuostatas. Pažymėtina, jog dėl šio VSDFV Klaipėdos skyrius 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828, kuriuo neteisėtai sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa, pareiškėja ginčą iškėlė jau po Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo, pripažinusio atitinkamas Laikinojo įstatymo nuostatas, kurios buvo taikomos pareiškėjai perskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą, prieštaravusias Konstitucijai, paskelbimo.

Atsižvelgiant į aptartą faktinę situaciją, nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti, ar paminėto Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo galia gali būti taikoma ginčo santykiams, kurie (kaip jau buvo minėta aukščiau) susiklostė nuo 2010 m. liepos 1 d. (kai pareiškėjai buvo pritaikytos teisės aktų nuostatos, kurios prieštaravo Konstitucijai) iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. (kai pareiškėjos sūnui sukako dveji metai ir dėl to pasibaigė pareiškėjos teisė į paminėtą pašalpą). Aiškindama šią aplinkybę, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad teisės aktai, kurie Konstitucinio Teismo sprendimu pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi nuo Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Kaip jau buvo pažymėta, teisiniai santykiai, dėl kurių kilo šis administracinis ginčas, pasibaigė 2010 m. rugpjūčio 21 d., kai pasibaigė pareiškėjos teisė į pašalpą, paskirtą jos sūnaus priežiūrai. Akivaizdu, kad nuo šios dienos pasibaigė pareiškėjos šioje byloje skundžiamą pašalpos sumažinimą nustačiusio paminėto atsakovo 2010 m. liepos 22 d. sprendimo veikimo galia. Tai reiškia, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme šis atsakovo sprendimas turi būti laikomas įvykdytu sprendimu, kuriam Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo galia negali būti taikoma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-790/2014).

Pasisakydama dėl pareiškėjos teisės apskųsti atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. PR1-828, teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio atsakovo (VSDFV teritorinio skyriaus) sprendimų apskundimo tvarka buvo ir yra nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje, kurio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. X-1396 ir 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcijos) nustatyta, jog skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Administracinių teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tokio pobūdžio terminai paduoti skundą Fondo valdybai (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija) yra skaičiuojami nuo dienos, kurią šių ir panašių periodinių išmokų gavėjas gavo pirmą sumažinto dydžio išmoką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-790/2014). Nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad apie nuo 2008 m. lapkričio 4 d. pradėtos mokėti pašalpos dydžio sumažinimą pareiškėja galėjo (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu turėjo) sužinoti jau 2010 m. vasario mėnesį (dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. PR1-184), o apie antrąjį motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimą (dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828) – 2010 m. rugpjūčio mėnesį t. y. kai po pašalpos sumažinimo gavo pirmą periodinę išmoką. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. PR1-828 į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją kreipėsi tik 2014 m. vasario 11 d., t. y. ženkliai praleisdama aptariamą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimai, kuriais jai buvo sumažintas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, buvo įteikti tik 2014 m. vasario mėnesį. Nors lėšos ir buvo pervedamos į banko sąskaitą, tačiau teigia nesupratusi, kad jai 2010 m. sausio ir liepos mėnesį buvo sumažinta motinystės pašalpa, kadangi esantys sąskaitoje pinigai nuolatos cirkuliavo (iš šios sąskaitos buvo atsiskaitoma už įvairias paslaugas, dengiama paskola). Vertindama tai, teisėjų kolegija pažymi, jog objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pašalpos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Taigi, pareiškėjos argumentai, kad ji nesidomėjo savo sąskaita, nežinojo kokio dydžio išmoką gauną, todėl negalėjo sužinoti, kad jos teisės galimai yra pažeistos, yra subjektyvios priežastys, kurios negali būti laikomos svarbiomis. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių faktinį ir procesinį pagrindus pripažinti šio termino praleidimo priežastis svarbiomis jo atnaujinimo prasme. Todėl pareiškėjos prašymas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. PR1-828 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ laikytinas nepagrįstu.

Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. PR1-828, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (11.1E)I-2014-R95-I-11738 panaikinimo, nepriemokos bei delspinigių už pavėluotai pervestas lėšas priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.