- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-457-316-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00563-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- G. T.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 5 d., apie 00.20 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenamojo namo patalpose, sudavė vieną kartą sprigtą miegančiai savo sugyventinei O. L. į galvą, uždėjęs pagalvę ant veido, dusino ir smaugė nukentėjusiąją O. L., po ko nukentėjusiajai O. L. atsikėlus iš lovos, trenkė vieną kartą mediniu pagaliu O. L. per kairįjį petį, nuo smūgio nukentėjusiajai O. L. nugriuvus ant grindų, sugriebė viena ranka už plaukų ir juos pešė, o kita ranka sudavė du kartus delnu nukentėjusiajai O. L. per veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. L. poodinę kraujosruvą kairiame skruoste ir kairiojo peties sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo nuosprendį sušvelninti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes yra nuteistas per griežtai. Skunde nurodoma, kad nesudavė O. L., tai gali įrodyti metalo detektoriumi, nukentėjusioji apie jo veiksmus melavo, liudytojos I. Ir R. L. negalėjo matyti įvykio, nes jų kambaryje nebuvo, teismas nepagrįstai rėmėsi jų parodymais, nes jie galėjo būti neteisingi dėl mamos įtakos.
Teismo posėdyje nuteistasis G. T. ir jo gynėja advokatė N. Lanzbergienė prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras J. Trumpulis prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai G. T. pripažino kaltu padarius nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai O. L.. Nors nuteistasis G. T. neigia naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją tokia apimtimi, kokia nurodyta kaltinamajame akte, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiosios O. L. parodymais, liudytojų G. L., I. L., R. L. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, parodymo atpažinti protokolu, specialisto išvadomis. Nukentėjusioji O. L. nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiama teisme tvirtino, kad įvykio dieną ji, G. T., jos buvęs vyras G. L. išgėrinėjo, ji, nenorėdama, kad G. T. girtas vairuotų, paslėpė dokumentus, bet G. T. vis tiek išvažiavo. Kai ji jau buvo užsnūdusi, pajuto sprigtą į galvą, po ko G. T. uždėjo jai ant galvos pagalvę ir pradėjo dusinti, sakydamas „už dyką į kalėjimą nesėsiu“, paskui jis nukentėjusiąją paleido. Vėliau ji pajutusi smūgį į petį, pamatė G. T. rankose lazdą. Kai ji suklupo, G. T. ją pakėlė už plaukų, išrovė plaukų kuokštą, sudavė delnu per veidą du kartus. Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino liudytoja I. L., kuri, duodama parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, teigė, kad nuteistasis įvykio vakarą pykosi su jos mama, nes mama neleido jam važiuoti, liudytoja matė, kaip jis spaudė mamai galvą su pagalve, sakė „negyvensi“, matė, kaip jis lovos koja tvojo jai per petį (197, 198 b. l.). Liudytoja R. L. parodė mačiusi, kaip G. T. tvojo mamai lazda per petį, po to kėlė mamą už plaukų, trenkė kelis kartus ranka per veidą (197 b. l.). Liudytojas G. L. patvirtino apie įvykio dieną tarp O. L. ir G. T. kilusį konfliktą, paties įvykio liudytojas nematė, apie sužalojimus sužinojo iš O., kuri būdama ligoninėje paskambino ir pasakė, kad gavo su lazda (196, 197 b. l.).
Nukentėjusioji O. L., liudytojai G. L., I. L., R. L. nuosekliai, vienodai aiškino įvykio aplinkybes, todėl teismui netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais nebuvo jokio pagrindo. Teismas G. T. kaltės klausimą dėl O. L. atžvilgiu padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo sprendė remdamasis aptartų įrodymų visuma, kuri ir leido padaryti teisingą išvadą, jog uždėjęs pagalvę, dusindamas ir smaugdamas nukentėjusiąją, suduodamas jai mediniu pagaliu per kairįjį petį, du kartus ranka per vedą, padarė nukentėjusiajai O. L. poodinę kraujosruvą kairiame skruoste ir kairiojo peties sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo versija, kad jis tik sudavė sprigtą ir delnais pliaukštelėjo sugyventinei per veidą ją žadindamas, teisingai įvertinta kaip pasirinkta kaltinamojo gynybos pozicija, prieštaraujanti teisme nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas G. T. bausmę, atsižvelgė į baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai ją individualizavo. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, kitus BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Teismas nepripažino G. T. atsakomybe sunkinančia aplinkybe nusikalstamos veikos padarymo apsvaigus nuo alkoholio. G. T. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 2 kartus. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, jis padarė 2013 m. liepos 5 d., t .y. būdamas teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 nuosprendžiu už analogišką veiką. Esant tokioms aplinkybėms, G. T. laikytinas recidyvistu, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę pagal BK 56 straipsnio 1 dalies normas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – vieneri metai. Pirmosios instancijos teismas paskyrė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, šiek tiek didesnę, nei sankcijos vidurkis. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kolegija neturi pagrindo švelninti bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžio atmesti.