Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Donatas Jatužis Bylos Nr. 1S-828-168/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.16.1.2.; 2.1.16.1.2.1.1.;

2.1. 16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.;

2010 m. lapkričio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui, įtariamajam A. B., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo A. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. įtariamas tuo, kad jis 2009 m. spalio 3 d. apie 1 val. 30 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, sudavė smūgius nukentėjusiajam V. O. į įvairias kūno sritis, dėl ko nukentėjusysis mirė, tyčia nužudė V. O., tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Įtariamasis A. B. LR BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2010-10-21 14.50 val. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nutartimi įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, įtariamasis bei jo gynėja advokatė prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę - suėmimą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, jog nepaisant to, kad įtariamasis A. B. skunde neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtarimas pagal LR BK 129 str. 1 d. jam pareikštas pagrįstai. Šie duomenys užfiksuoti paties įtariamojo apklausos protokole, įtariamojo M. O. apklausos protokole, įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešime dėl sutapimų DNR registre bei kitų tyrimo veiksmų protokoluose.

BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas (BPK 122 str. 1-3 p.). Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, 2, 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši teismo išvada yra pagrįsta tik iš dalies.

A. B. įtariamas bendrininkų grupėje padaręs labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas paskirti suėmimą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad įtariamasis A. B. 2010 m. vasario 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio pobūdžio apysunkio nusikaltimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) padarymą LR BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t.y., kad jis pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė bei esant pagrindui manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi jį, kaip nepilnametį atleidęs nuo bausmės, teismas parodė savo pasitikėjimą ir suteikė galimybę taisytis, esant laisvėje. A. B. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), 1-ame kurse ir dabartinę gyvenamąją vietą nurodo mokyklos bendrabutyje, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Tačiau jo ši nurodyta gyvenamoji vieta laikytina tik laikina. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis daro išvadą, kad įtariamasis nuolatinės gyvenamosios vietos neturi (jis pats įtariamojo apklausoje nurodė, jog 2009 m. rudenį gyveno pas draugę Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-03 nuosprendžio, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, matyti, kad jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Žagarė, Joniškio raj., asmens duomenų pažymoje jo gyvenamoji bei deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, skunde nurodo, kad laisvu nuo mokymosi laiku gyvena su motina adresu Šiaulių raj., (duomenys neskelbtini), o iš įtariamojo M. O. apklausos protokolo matyti, kad A. B. gyvendavo kažkur pas draugus). Įtariamasis A. B. neturi jokio pragyvenimo šaltinio, jo teigimu - yra išlaikomas mamos. Šios aplinkybės apylinkės teismui pagrįstai leido manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl teismas teisingai įtariamajam nustatė LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, A. B. įtariamas padaręs labai sunkų tyčinį, smurtinį nusikaltimą žmogaus gyvybei. Nors jis anksčiau ir neteistas, tačiau 2010 m. vasario 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio pobūdžio apysunkio nusikaltimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) padarymą LR BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. A. B. įtariamas padaręs jam inkriminuotą veiką bendrininkų grupėje, jo vaidmuo šios įtariamos nusikalstamos veikos padaryme akivaizdžiai nebuvo antraeilis, jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės apylinkės teismui pagrįstai leido manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar LR BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų. Todėl teismas teisingai įtariamajam nustatė LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą.

Tačiau teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, kad A. B. gali trukdyti procesui. Sprendimą paskirti suėmimą šiuo pagrindu teismas motyvavo tuo, kad byloje nenustatytos ir neįvertintos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės, susijusios su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kas suteikia pagrindą manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje gali daryti poveikį policijos pareigūnų ieškomiems kitiems potencialiems įtariamiesiems, liudytojams, kitaip trukdyti tyrimo eigai. Nurodytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas tik tada, kai byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, rodančios įtariamojo bandymą atlikti veiksmus, trukdančius bylos tyrimui. Teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, jog teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti poveikį policijos pareigūnų dar ieškomiems kitiems įtariamiesiems, liudytojams, kitaip trukdyti tyrimo eigai, nepatvirtina jokie byloje esantys konkretūs duomenys. O tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dar neįvertintos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės, susijusios su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, negali būti laikytinomis aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl suėmimo paskyrimo, šio pagrindo pareiškime nenurodė, todėl teismo posėdžio metu šis klausimas nebuvo svarstomas, dėl ko įtariamasis neturėjo galimybės išdėstyti savo argumentų dėl šio suėmimo pagrindo. Todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo paskyrimo pagrindas - manymas, kad įtariamasis, būdamas laisvėje gali daryti poveikį policijos pareigūnų ieškomiems kitiems potencialiems įtariamiesiems, liudytojams, kitaip trukdyti tyrimo eigai, laikytinas nepagrįstu, todėl jis iš skundžiamos nutarties šalintinas.

Tačiau šio suėmimo paskyrimo pagrindo pašalinimas negali būti pagrindu skundžiamos nutarties panaikinimui, nes kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti pagrindai - manymas, kad įtariamasis A. B. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, yra nustatyti teisingai. Kaip jau buvo minėta, paskiriant kardomąją priemonę - suėmimą, nebūtinai turi būti nustatyti visi trys suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d., pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų negalima.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad įtariamajam A. B. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai. Tenkinti suimtojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nutarties pašalinti joje nurodytą kardomosios priemonės – suėmimo A. B. paskyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p.

Suimtojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-22 nutartį.

Nutartis neskundžiama.