Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, remiantis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje surinkta medžiaga sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl E. K. kaltės. Ieškovės reikalavimą priteisti 72 263,78 Lt kompensaciją teismas paliko nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 4 p. pagrindu, nes nustatė, kad 2010-01-04 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ieškinio reikalavimas – 77 441,03 Lt (civilinė byla Nr. 2-4244-568/2010). Taip pat teismas iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti atsakovui transporto priemonės yra išregistruotos ir nepriklauso nei vienai iš bylos šalių, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė bei priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt už teisinę pagalbą.

Taip pat atsakovo teigimu, teismo sprendimas nemotyvuotas, t.y. teismas nenurodo kokiais įrodymais vadovaujasi, kuriais ne, todėl sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų,

Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovė vilkino santuokos nutraukimo bylą ir reiškė skirtingus reikalavimus, kas akivaizdžiai rodo jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ji kelia vis naujas civilines bylas, kuriose reiškiami analogiški reikalavimai, tik skirtingais pagrindais. Atsakovas nurodė, kad jau 2008 m. su ieškove sutarė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kauno miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla 2-14789-151/2008. Pati ieškovė gera valia ir niekieno neverčiama pasirašė pasekmių sutartį, kuria žemės sklypas ir namas atiteko atsakovo nuosavybėn. Taip pat buvo iškelta ir civilinė byla Nr. 2-15995-584/2008 bei Nr. 2-3442-375/2009, kuriose ieškovė jau prašė santuoką nutraukti ginčo teisena, tačiau nenurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl mano kaltės, tuo labiau neištikimybės ar kt. Šias bylas atsakovas prašė prijungti prie šio bylos, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia klausimus, susijusius su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Teismas, spręsdamas ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl apelianto kaltės. Bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje surinktą medžiagą spręstina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 2 d.). Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismo sprendime nenurodyta, kuo pasireiškė atsakovo kaltė. Teismas taikyti CK 3.63 str. ir teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo galėjo tik esant abiejų sutuoktinių prašymui. Tokio prašymo abu sutuoktiniai neišreiškė. Tačiau šis pažeidimas apeliacinės instancijos teismo gali būti ištaisytas, kadangi teismo sprendime yra detaliai nurodyta tiek šalių, tiek ir liudytojų parodymai, kurie buvo pagrindu teismui spręsti dėl atsakovo kaltės. Byloje yra rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovės motina liudytoja L. J. kreipėsi į teisėsaugos instituciją su pareiškimu dėl pinigų dingimo iš seifo. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad šiuo aspektu byloje pateikti rašytiniai įrodymai, surašyti Kauno m. VPK Panemunės PK KP NTS tyrėjo J. M., nelaikytini įrodymais. Šių dokumentų nuorašai yra patvirtinti byloje dalyvaujančios advokatės (CPK 114 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo rašytinį įrodymą laikyti su trūkumu. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra 2006-06-12 atsakovo raštelis, kuriuo jis įsipareigojo grąžinti ieškovės motinai 18 900 Lt. Ieškovė šiuo faktu, dėl atsakovo netinkamo elgesio su jos tėvais, nurodė, kad sutuoktiniu negali pasitikėti. Apeliantas prašė vertinti Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14789-151/2008 esančius įrodymus. Šioje byloje esančio ieškovės 2008-09-02 pareiškimo dėl nesutikimo santuoką nutraukti bendru sutikimu motyvai taip pat duoda pagrindo spręsti, kad dėl atsakovo veiksmų parduodant santuokoje įgytą turtą ieškovė yra praradusi pasitikėjimą sutuoktiniu. Atsakovas bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad V. B. nėra matęs ir jos nepažįsta (b.l. 120), vėliau, kad gal ir buvo susitikęs baliuje (b.l. 128). Ieškovė pateikė nuotrauką, kurioje atsakovas nusifotografavęs su V. B. (b.l. 123), todėl tai rodo atsakovo nenuoseklumą paaiškinimuose bei duoda pagrindą manyti, kad pastarosios elektroniniuose laiškuose ieškovei (b.l. 110-113) nurodytos žinios apie jų santykius su atsakovu labiau tikėtinos, negu netikėtinos. Pažymėtina, kad liudytoja L. J. paliudijo iš ieškovės žinojusi, kad atsakovas būdamas Airijoje turėjo ryšių su kita moterimi (b.l. 132). Atsakovas elektroniniuose laiškuose ieškovei save įvardino egoistu, dviveidžiu žmogumi, kuriuo yra pagrindo nepasitikėti, pripažino savo kaltę dėl nesirūpinimo sutuoktine, šeimos griovimo (b.l. 109, 108). Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, o atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis gyvena su kita moterimi ir turi su ja 2009 m. sausio mėn. gimusį vaiką. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3442-375/2009 ieškovės buvo iškelta nenurodant, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Šioje byloje priimtoje 2009-02-20 nutartyje ieškovės G. K. ieškinys bei patikslintas ieškinys laikyti nepaduotu, nepašalinus jų trūkumų. Nutartyje konstatuota, kad ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Apelianto nurodytoje prieš pastarąją bylą iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-14789-151/2008 šalys prašė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Toks būdas yra pats paprasčiausias santuokos nutraukimo būdas, kai nėra ginčų dėl santuokos nutraukimo ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Pateiktame prašyme tikrai nėra žinių, kad sutuoktiniai laikytų, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Tačiau santuokos iširimo priežastimi, ją nutraukiant šiuo būdu, gali būti ir CK 3.60 str. 3 d. nurodytos aplinkybės, jeigu abu sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką bendru sutikimu ir nereikalauja ją nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Todėl apelianto neištikimybės faktų ar kitų jo kaltę patvirtinančių aplinkybių nenurodymas prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nėra neginčijama aplinkybė, jog būtent tokios priežastys lėmė ketinimą ją nutraukti. Pažymėtina, sutuoktinių prašymas civilinėje byloje Nr. 2-14789-151/2008 buvo paliktas nenagrinėtu ieškovei nurodant faktus dėl nepasitikėjimo sutuoktiniu, kurie buvo viena iš santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės priežastimi.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Apibendrinant pirmiau nurodytus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas ieškovei buvo nelojalus, negerbė savo sutuoktinės ir tai suponavo jo kaltę dėl santuokos iširimo. O apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindu pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, juolab, kad ieškovės kaltės atsakovas neįrodinėjo.

Ieškovė bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad intymių ryšių su atsakovu nepalaikė nuo 2006 m. gruodžio mėn., kai sužinojo apie atsakovo neištikimybę, tačiau su atsakovu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2007 m. vasaros pabaigos – rugpjūčio mėn. (b.l. 120). Šias aplinkybes atsakovas patvirtino pateikdamas prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr.2-14789-151/2008 (b.l. 3). 2008-08-07 prašyme sutuoktiniai nurodė, kad negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio metai laiko, todėl ieškovės paaiškinimas šioje byloje neprieštaravo abiejų sutuoktinių prašyme nurodytoms aplinkybėms ir buvo nuoseklus. Atsakovo atsiliepimo aplinkybės dėl šių faktų taip pat sutampa su ieškovės paaiškinimu, todėl skundžiamo teismo sprendimo nuoroda apie tai, kad šalys kartu negyvena nuo 2006 m., neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių yra netikslios ta prasme, kad pagal bylos duomenis darytina išvada, jog nuo 2006 m. gruodžio mėn. šalys nepalaiko tik artimų santuokinių ryšių, o bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantas laiko, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi yra akivaizdžiai per didelės. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 500 Lt žyminio mokesčio ir 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės ieškinio suma turto padalinimo dalyje buvo 72 263,78 Lt, todėl ieškinį šioje dalyje turėjo apmokėti 2168 Lt. Ieškovė ieškinį apmokėjo 500 Lt žyminiu mokesčiu (b.l. 8) ir jos ieškinys buvo priimtas teisėjos rezoliucija, todėl tenka laikyti, kad teismas ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas atleido (CPK 83 str. 3 d.). Santuokos nutraukimo dalyje ieškinys apmokėtinas 132 Lt žyminiu mokesčiu. Ieškovės ieškinys dėl 72 263,78 Lt piniginės kompensacijos buvo paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.), todėl tenkinant ieškinį tik santuokos nutraukimo dalyje ieškovė turėjo teisę į 132 Lt žyminio mokesčio kompensaciją (CPK 93 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistas 500 Lt žyminis mokestis mažintinas iki 132 Lt.

Byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovė turėjo 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pagal su advokate Diana Višinskiene 2009-07-23 ir 2010-02-26 sudarytas atstovavimo sutartis, kurias patvirtina 2010-07-09 pinigų priėmimo kvitas (b.l. 124). Byloje atstovė surašė du procesinius dokumentus – ieškinį bei atskirąjį skundą, pagal kurį procesas Kauno apygardos teismo 2010-03-29 nutartimi buvo nutrauktas (b.l. 77). Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Taigi, už ieškinio surašymą maksimalus dydis yra 2400 Lt. Byla, dalyvaujant ieškovės atstovams buvo nagrinėjama 3 parengiamuosiuose ir trijuose teismo posėdžiuose, kurių suminė laiko trukmė buvo 6 val., iš jų 1 val. ieškovę atstovavo advokato padėjėjas (b.l. 2004-04-07 ir 2009-10-13, b.l. 39). Pagal Rekomendacijų 8 ir 9 p., su ieškovės atstovavimu teisme patirtos išlaidos sudaro 696 Lt. (120 Lt x 5 val. + 96 Lt x 1 val.), todėl 3000 Lt ieškovės atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų dydžių ir nėra pagrindo šiuo aspektu šias išlaidas sumažinti, kai jos patirtos nagrinėjant sudėtingos kategorijos bylą. Tačiau ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik santuokos nutraukimo dalyje. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo - 72 263,78 Lt piniginės kompensacijos priteisimo ieškovei ieškinys paliktas nenagrinėtu, o transporto priemonių priteisimo atsakovui dalyje atmestas. Ryšium su tuo darytina išvada, kad buvo patenkinta tik puse ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistinas ir iš atsakovo priteistos 3000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumažintinos iki 1 500 Lt. ( CPK 93 str. 2 d.). Kadangi teismo sprendime ieškovei priteisiant bylinėjimosi išlaidas žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti nurodytos kartu, tai pakeičiant teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei sumažintinos nuo 3 500 Lt iki 1632 Lt. (1 500 Lt + 132 Lt). Kolegija pažymi, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertintinas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apelianto skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei jas sumažus iki Rekomendacijų 8.11, 8.18 p. numatyto maksimalaus dydžio, t.y. 1320 Lt. (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidas, priteistas iš atsakovo E. K. ieškovės G. K. naudai sumažinti nuo 3 500 Lt iki 1 632 Lt.

Priteisti iš atsakovo E. K. ieškovei G. K. 1320 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.