Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-81/2011

Teisėja J. Kvaselytė Teisminio proceso Nr. 1-20-3-00002-2010-1;

2011 m. gruodžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Vaidai Pupšutei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, ekspertei Nadieždai Mačiūnienei, išteisintosios gynėjui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. F. išteisinta iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 154 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. pareiškė A. F. kaltinimą tuo, kad ji žodžiu ir raštu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie privatų kaltintoją, nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą G. D. ir taip pažemino jį daugelio asmenų akivaizdoje, t.y. apšmeižė jį:

? A. F. 2006-08-25 žodžiu kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pranešė, kad jis tvirkina savo sūnų M. D., gim. 2005 m.;

? 2007-03-05 raštu kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pranešė, kad ji įtaria, kad jis vis dar prievartauja savo sūnų M. D.. 2007-03-27 Kaišiadorių raj. PK buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;

? 2008-08-18 ji kreipėsi į Kaišiadorių raj. PK ir teigė, kad ji įtaria, kad jis prievartauja savo sūnų M. D. ir žiauriai muša. 2008-11-06 Kaišiadorių raj. PK buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą;

? 2009-10-16 Kaišiadorių raj. apylinkės prokuratūroje gautas jos skundas dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kur nurodo, kad vaiką gali tvirkinti ir kitas asmuo, atvažiuojantis automobiliu, nurodė tris automobilių valstybinius numerius. 2009-10-16 ikiteisminis tyrimas Nr. 63-2-00074-06 buvo atnaujintas, panaikintas Kaišiadorių raj. PK 2007-03-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo mažamečio M. D. tvirkinimo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 63-2-00071-09), panaikintas Kaišiadorių raj. PK 2008-11-06 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo mažamečio M. D. tvirkinimo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 63-2-00072-09). Visi ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną – Nr. 63-2-00074-06. 2009-12-28 Kaišiadorių raj. apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė;

? 2009 m. televizijos laidoje „Prieš srovę“ pasakojo, kad jis muša sūnų, jį bado ir žaloja.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė:

Iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad apklausus A. F., J. D. ir G. D. bei įvertinus Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Kaišiadorių seniūnijos socialinės darbuotojos pateiktą informaciją, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio M. D. prievartavimo, nesant G. D. veiksmuose nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir 153 str., požymių, ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. G. D. atžvilgiu, nesant J. D. pareiškimo. (Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 63-2-00074-06 medžiagos t. 1, b.l. 14-15, 108-109, 197, t. 2, b.l. 5)

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi kaltinamajai A. F. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-261 (b.l. 75-77) matyti, kad kaltinamoji A. F. jokiai korekcijai nepasiduoda, savyje jokių keistumų neįžiūri, nuolat ir užtikrintai kalba apie netinkamą G. D. seksualinį elgesį ir prievartinius veiksmus sūnaus atžvilgiu ir yra įsitikinusi savo tikrumu, nekritiška, įtari, nepasitikinti, galima kliedėjiminė įvykių interpretacija, ryžtingai nusiteikusi kovai su pedofilija. Ekspertų komisija, įvertinusi turimus duomenis, rekomenduoja tiriamąją detalesniam ištyrimui ir diagnozės tikslinimui nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių. (t1, b.l.75-77)

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi kaltinamajai A. F. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus 2011 m. vasario 7 d. – vasario 21 d. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-3 matyti, kad kaltinamoji A. F. pas psichiatrą niekada nesilankė. Kaltinamoji A. F. nusikalstamos veikos padarymo metu (2006-2010 m.) lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo, jai diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas (išsivystęs dėl ilgametės hipertenzinės ligos su širdies koronariniu kraujagyslių nepakankamumu ir nepalankios šeimos situacijos fone), kuris netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamajai A. F. šiuo metu diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamoji A. F. dėl savo psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog kaltinamoji A. F. jokiai korekcijai nepasiduoda, yra įtari ir nusiteikusi viską išsiaiškinti iki galo, kovoti su pedofilijos klanu ir, kalbėdama apie tvirkinimus, įsijaučia, pateikia vis naujų detalių. Kaltinamoji A. F. yra fiksuota savo idėjose, įsitikinusi, kad žentas tvirkina ir prievartauja anūką, lieka nepatenkinta, kai abejojama jos pasisakymais, nepriima jokių prieštaravimų. Priežasties-pasekmės ryšį nustato nesudėtingose, elementariose situacijose, apibendrinimo sugebėjimai menki, apibendrina konkrečias, nesudėtingas sąvokas. Sugebėjimas pastebėti esmę suvokiamame objekte – žemo intelekto lygyje. Linkusi pateikti nekoreguojamas koncepcijas žento ir dukros atžvilgiu. Kaltinamoji A. F. išsako nekoreguojamas pervertinimo idėjas, nesiekiančias kliedesinio lygio, kurių patvirtinimui kiekvieną pakitimą vaiko elgesyje arba fizinėje būsenoje interpretuoja kaip seksualinio išnaudojimo pasireiškimą, lengvai pasiduoda jai palankiai įtakai (tiki kaimynės pasakojimais, palaiko bendrus pasisakymus apie pedofilų klaną). (t1, b.l. 120-122)

Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu ekspertė Nadiežda Mačiūnienė patvirtino 2011 m. vasario 7 d. – vasario 21 d. Teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-3 išvadas. Patvirtino, kad nusikaltimo darymo metu, tiek ir po to kaltinamoji sugebėjo suprasti savo veiksmų esmę ir jiems vadovauti. Socialinis supratingumas yra pakankamas, psichika adekvati egocentriškai asmenybės išraiškai. Pagrindo ribotam supratimui, ribotam pakaltinamumui nėra, nėra lėtinės psichinės ligos požymių, nėra kliedesių.

Ekspertė paaiškino, jog A. F. yra žemo ribinio intelekto. Jai diagnozuota hipertenzija daug metų, stenokardija, širdies kraujagyslių nepakankamumas, širdies išeminė liga, kardiopatija, atliktas šuntavimas. Visos šios ligos progresavo daug metų. Hipertenzinė liga, lydima širdies nepakankamumo, duoda ir organinį nepakankamumą. Tokie žmonės pasidaro labai smulkmeniški, viską interpretuoja savaip. Tai nėra lėtinė psichikos liga. Buvo nepalanki situacija šeimoje. Tiriamoji yra labai įtaigi, žmonės jai gali primesti nuomonę. Jos elgesiui turi įtakos ir visuomenės reakcija į pedofiliją. Mažiausia žymė ant vaiko kūno interpretuojama kaip seksualinio poveikio pėdsakas. Kliedesio idėjos nėra. Tai primityvaus žmogaus vertinimai, kurie nėra pagrįsti. Įtakos turi ir asmenybės bruožai. Ji yra egocentriška, užsispyrusi, laikosi savo nuomonės. Kalbant apie žentą ji pyksta, rausta, akivaizdu, kad santykiai nedarnūs, ji priešiška žentui. Pagal psichologinį tyrimą, elgesį/skyriuje buvo nepriekaištingo elgesio / nustatyta, kad pakitimų nėra, tiriamoji lėtine psichikos liga neserga. Dėl to komisija padarė išvadą, kad yra organinis asmenybės sutrikimas, kuris yra savotiškas. Negalima sakyti, kad žmogus yra šimtu procentų pilnavertis, tačiau nėra psichinės ligos, dėl kurios ją reikėtų gydyti. Jai yra nustatytas organinis asmenybės sutrikimas dėl hipertoninės ligos poveikio. Šis organinis asmenybės sutrikimas šiuo konkrečiu atveju sukelia kliedesines idėjas. Tačiau jei nustatomas organinis asmenybės sutrikimas, kliedesių net nėra diagnozuojama. Tai yra virš vertinimo idėjos. Idėjos kliedesinio lygio nesiekia. Kaltinamajai nustatytos nekoreguojamos pervertinimo idėjos. Ji tose idėjose fiksuota. Kaltinamosios psichikoje šiuo metu eskaluojama pedofilijos tema interpretuojama suasmeninant ir pritaikant sau. Ji žiūri anūką, tyrinėją kiekvieną žymę ir panašiai. Stacionare ji buvo sakiusi, kad norėtų pati auginti anūką. Yra ir tikslas apjuodinti dukrą ir žentą, atimti teises į anūką ir auginti jį pačiai. Iš pradžių buvo abejonių dėl kliedesinio sutrikimo. Be to, organinė patologija duoda pagrindo įtarti lėtinę psichinę ligą. Po ilgalaikio stebėjimo prieita išvados, kad kaltinamajai yra kompleksiškas sutrikimas, sąlygotas somatinių ligų, nepalankios situacijos šeimoje, visuomenės poveikio, tačiau ji galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir jiems vadovauti.

LR BK 154 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t.y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. LR BK 154 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę, ir to nori.

Pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog A. F. skleidė tikrovės neatitinkančias, melagingas, žeminančias nukentėjusįjį G. D., žinias, faktus, jog jis tvirtina, prievartauja savo sūnų M. D.. Ši aplinkybė nustatyta ir įrodyta nukentėjusiojo G. D., liudytojų A. B., J. D. parodymais, iš dalies pačios A. F. parodymais, o taip pat ir aukščiau nurodytų teisėsaugos institucijų sprendimais nutraukti pradėtus ikiteisminius tyrimus bei atmesti A. F. skundus dėl šių sprendimų.

Pažymėtina, jog A. F. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji pati nėra mačiusi kaip G. D. tvirkina ir prievartauja savo sūnų, tik taip galvoja ir įtaria, įsitikinusi, kad tai yra tiesa. Liudytoja J. D. patvirtino aplinkybę, kad A. F. skleidė žinias, jog jos sūnus M. D. yra prievartaujamas, kad A. F. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kreipėsi į televiziją, buvo atliekamos ekspertizės, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti. J. D. nurodė, jog tai, ką sako A. F., netiesa, nes sūnus yra prižiūrimas, paskiepytas, kai serga, vežamas pas gydytojus, jį prižiūri auklė. Liudytoja patvirtino, kad parodžius laidą per televiziją, kolegos darbe pažino iš buitinės aplinkos, baldų, kaimynai teiravosi, ar ta istorija yra tiesa, o dėl tokių veiksmų pablogėjo jos ir vyro psichinė sveikata. A. F., nors ir yra liudytojos motina, tačiau nekenčia jos ir jos vyro. G. D. parodė, jog sūnui atliktos 6 ekspertizės, nė viena jų nepasitvirtino, visi tyrimai nutraukti. Melagingas žinias kaltinamoji skleidžia nuo 2006 m. Pasakoja ne tik giminaičiams, bet ir kitiems žmonėms. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, jo tuometinė darbovietė turėjo pateikti G. D. charakteristiką, dėl ko jis turėjo pasiaiškinti darbdaviui. Po laidos televizijoje jo draugai ir giminaičiai iš karto suprato apie ką kalbama, tokiu būdu jis buvo apšmeižtas daugelio žmonių akivaizdoje. Dėl šios šmeižto jam pablogėjo sveikata, paūmėjo depresija, turėjo gerti vaistus, lankytis psichikos centre. Liudytoja A. B. , A. F. sesuo, parodė, jog žino apie A. F. skleidžiamas kalbas dėl M. D. tvirkinimo, visa tai yra šmeižtas, G. D. yra geras tėvas, myli sūnų, niekada nematė M. sumušto, nematė kraujo ant jo lūpų.. Liudytoja V. R. , A. F. sesuo, girdėjo iš giminių, kad kažkas vyksta su G. D. sūnumi M.. Jos sesuo A. B. jai minėjo, kad A. (F.) pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones, nuolat vaikšto į prokuratūrą.

Tai, kad A. F. skleidžiamos žinios dėl anūko seksualinio prievartavimo bei jo sužalojimo neatitinka tikrovės patvirtina ir ištirtos specialistų išvados 2006-09-05 Nr. G-3597/06(02), 2007 m, kovo 13 d. Nr. G-91/07(02), 2008 m. rugsėjo 5 d. Nr. G4467/08(01), 2009 m. spalio 29 d. Nr. G3574/09(02), iš kurių matyti, jog jokių požymių apie M. D. patirtą seksualinį smurtą ar fizinį smurtą, nėra. Išorinių kūno sužalojimų, tame tarpe nosies, burnos ertmės, gerklės, išorinių lytinių organų ir išangės srityje nekonstatuota. Medicininių požymių, leidžiančių patvirtinti, kad M. D. atžvilgiu buvo tvirkinamieji veiksmai, nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 63-2-00074-06, Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 27 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 63-2-00074-06, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. balandžio 14 d. nutarimas atmesti skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. ir Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartys atmesti skundus patvirtina aplinkybes, jog A. F. skleidė informaciją apie tai, kad G. D. tvirkina savo sūnų M. D. bei patvirtina tą aplinkybę, kad ši informacija yra melaginga, neatitinka tikrovės. Pažymėtina, jog visi sprendimai priimti ėmusis veiksmų patikrinti nurodytas aplinkybes, surinkus duomenis, galinčius suteikti informacijos apie tokius faktus (apklausus liudytojus, patį G. D., Vaiko teisių pasaugos tarnybos specialistus bei atlikus ne vieną ekspertizę). Visi ikiteisminiai tyrimai nutraukti, nustačius, jog G. D. veiksmuose nėra seksualinio prievartavimo ar tvirkinimo požymių. Visi A. F. skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmesti ir priimtas galutinis bei neskundžiamas Kauno apygardos teismo procesinis sprendimas – 2010 m. liepos 7 d. nutartis atmesti A. F. skundą dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Šių įrodymų visuma patvirtina ne tik aplinkybę, kad A. F. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, kad skleidė informaciją, jog G. D. seksuliai prievartauja, tvirkina savo sūnų, tačiau taip pat neginčytinai patvirtina aplinkybę, jog ši informacija yra melaginga, neatitinka tikrovės. Tokia informacija, t.y. informacija apie pedofilijos veiksmus, apie daromus nusikaltimus, neabejotinai yra žeminanti asmens garbę ir orumą.

Byloje ištirtais duomenimis- 2011 m. vasario 7 d.-2011 m. vasario 21 d. stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-3, ekspertės Nadieždos Mačiūnienės paaiškinimais nustatyta, jog A. F. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu nesirgo, jai diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas (išsivystęs dėl ilgametės hipertenzinės ligos su širdies koronariniu kraujagyslių nepakankamumu ir nepalankios šeimos situacijos fone), kuris netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiais duomenimis nustatyta, jog A. F. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo pakaltinama, nebuvo jokių ribotam pakaltinamumui ar nepakaltinamumui konstatuoti būtinų medicininių požymių. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. F. visiškai suprato savo veiksmus, jų esmę ir pilnai galėjo juos valdyti, todėl yra atsakinga už savo priešingus teisei veiksmus.

Šie duomenys patvirtina, jog A. F. suprato, jog ji skleidžia tikrovės neatitinkančias, melagingas, žeminančias G. D. žinias ir taip veikti norėjo. Tai patvirtina ne tik išvados dėl kaltinamosios psichinės būklės, tačiau ir tai, kad A. F. net ir nutraukus vieną kartą ikiteisminį tyrimą ar atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikus ekspertizes, kurios paneigė bet kokius duomenis dėl galimo M. D. tvirkinimo ar fizinės prievartos jo atžvilgiu naudojimo, šių žinių skleisti nesiliovė, toliau kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nurodydavo naujas aplinkybes dėl anūko tvirkinimo, kreipėsi į televiziją.

G. D. nurodė, jog A. F. jų nekenčia ir dėl to apkalba. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir ekspertizės akte nurodytos aplinkybės bei ekspertės N. Mačiūnienės paaiškinimai. Ekspertizės akte nurodyta, jog A. F. fiksuota savo idėjose, linkusi pateikti nekoreguojamas koncepsijas žento ir dukros atžvilgiu. Ekspertė paaiškino, jog viso to pradžia buvo tai, kad dukra vedė prieš jos valią, ji tuose dalykuose dabar fiksuota, visai jos būsenai įtakos turėjo ir tai, kad žentas ir dukra nerado bendros kalbos su ja. Kaltinamoji savo dukros nelaiko padoria asmenybe, aiškina, kad netinkamai elgiasi, kad ne už to ištekėjo, kad ji gyvena ne taip, kaip norėtų kaltinamoji. Be to, ekspertė paaiškino, jog yra tikslas apjuodinti dukrą ir žentą, atimti teises į anūką ir auginti jį pačiai. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nenustatyta, kad A. F. tyčia buvo nukreipta paniekinti, pažeminti, apšmeižti G. D., ir patvirtina, jog A. F. suprato savo veiksmų esmę, suprato, kad skleidžia tikrovės neatitinkančias, žeminančias nukentėjusįjį žinias ir to siekė, norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. F. atžvilgiu, motyvavo tuo, kad kaltinamoji, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų, kreipdamasi į atitinkamas institucijas ir žiniasklaidos priemonę, buvo įsitikinusi savo teisumu ir veikė siekdama apginti savo mažamečio anūko pažeistas teises ir todėl neperžengė savo konstitucinės teisės bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos numatytos teisės reikšti savo nuomonę ribų, kad byloje nenustatytas motyvas ir tikslas apšmeižti privatų kaltintoją, kad tyčia nebuvo nukreipta į jo garbę ir orumą.

Aukščiau aptarti duomenys priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, duoda pagrindą išvadai, jog A. F. tyčia sąmoningai skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, faktus, o ne išsakė savo nuomonę, nes kaip jau nustatyta ir įrodyta, A. F. skleidžiama informacija turi konstatuojamą pobūdį, nes bet kokie pakitimai anūko išvaizdoje ar elgesyje pateikiami kaip tvirkinimo ar prievartos rezultatas, t.y. informacija pateikiama kaip faktas, kaip objektyviai egzistuojantys faktiniai duomenys.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Europos Žmogaus teisių teismo praktiką daromas aiškus faktinių pranešimų ir vertinimų atribojimas: faktus galima patikrinti, o vertinimų neįmanoma nurodyti, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip pažeidžiantys ribas. Šioje byloje nustatyta, jog A. F. neigiamai nusiteikusi savo dukters ir žento atžvilgiu, išreiškia nekoreguojamas konsepsijas jų atžvilgiu, išsako nekoreguojamas pervertinimo idėjas, tačiau jos konstatuojami faktai dėl konkretaus anūko elgesio ar žalojimo požymių objektyviai ne kartą tikrinti ir nė karto nepasitvirtino. Tai patvirtina aplinkybę, jog A. F. skleidžiami duomenys negali būti laikomi jos nuomone, samprotavimais. Jie turi akivaizdžius žinios, fakto požymius ir yra objektyviai patikrinami bei buvo ne kartą objektyviai tikrinti. Tačiau net ir nepasitvirtinus šiems faktas, A. F. toliau skleidė tikrovės neatitinkančias žinias.

Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog A. F. tyčia žodžiu ir raštu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad G. D. prievartauja ir tvirkina savo sūnų, taip jį pažemino daugelio žmonių akivaizdoje bei apšmeižė. Kaltinamosios veika atitinka LR BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant bausmę A. F. atsižvelgiama į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, A. F. neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, A. F. nusikalstamą veiką padarė būdama pensinio amžiaus, serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuojama, jog bausmės tikslams pasiekti A. F. skirtina bauda, savo dydžiu žymiai mažesnė nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

G. D. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Nustatant materialų nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi LR CK 6.250 str. 2 d., kuri numato, jog būtina atsižvelgti į 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nesunkus-LR BK 11 str. 3d. Byloje nustatyta, jog tikrovės neatitinkanti informacija paskleista daugeliui nukentėjusįjį pažįstančių žmonių – giminaičių, kaimynų, bendradarbių, informacija yra ypatingai žeminanti kito asmens garbę ir orumą, truko ilgą laiko tarpą, dėl tokių kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis ne kartą turėjo vykti į teisėsaugos institucijas, buvo apklausiamas, turėjo pasiaiškinti darbovietėje, o taip pat atliekamos ekspertizės jo sūnui. Tai nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų. Taip pat byloje nenustatyta, jog nukentėjusiajam būtent dėl A. F. veiksmų pablogėjo sveikata. Atsižvelgtina ir įvertintina A. F. galimybės atlyginti žalą (kaltinamoji nedirba, yra senatvės pensininkė, serga įvairiomis lėtinėmis ligomis). Siekiant protingo balanso tarp dviejų neturtinės žalos atlyginimo tikslų – realaus kompensacinio efekto už patirtą dvasinį skausmą, reikalaujančio, kad priteista kompensacija būtų pajėgi suteikti pakankamai teigiamų emocijų nukentėjusiajam atkurti jo pažeistą psichofizinę pusiausvyrą, atsižvelgiant į įprastą gyvenimo būdą, aplinką bei žalą padariusio asmens interesų , auklėjamojo jo atsakomybės poveikio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kolegija sprendžia, jog neturtinei žalai kompensuoti, vadovaujantis ir Lietuvos teismų praktika, G. D. iš A. F. priteistina 1 500 litų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio išvados, jog A. F. išteisintina dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, prieštarauja bylos aplinkybėms, todėl nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikinamas bei priimamas naujas -apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2p.)

Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2d. priteistinos nukentėjusiojo turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti baudžiamajame procese – 2 000 litų/1t. b.l.42, 144/.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., kolegija

nusprendžia:

-privataus kaltintojo G. D. apeliacinį skundą tenkinti;

-Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį;

-A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir nubausti 20 MGL-2 600Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų dydžio) bauda;

-G. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. F. priteisti 1 500 lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti bei 2 000 litų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti G. D. naudai.