Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2966-119/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
1-2966-119/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Mickevičienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
B. K., G. U.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė,sekretoriaujant Jelenai Frank,vertėjaujant S.Minakovai, O.Macijauskienei,dalyvaujant prokurorėms L. Masiulionytei, A.Stankevičiūtei,kaltinamajam A. K.,jo gynėjui advokatui A. Čiupailai,nukentėjusiesiems B. K., G. U.,jų atstovei adv.pad. J. Antanaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2014-04-26 apie 23.30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, žmoną B. K. ranka sugriebė už kaklo ir pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė galva ir nugara į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai B. K. fizinį skausmą, tęsdamas savo veiką uošviui G. U. ranka sugriebęs už marškinėlių apykaklės tampė ir įdrėskė kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. U. odos įbrėžimus sprando dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to A. K. 2014-04-26 apie 23.55 val., po sukelto konflikto ir smurto šeimoje, išėjęs iš namo (duomenys neskelbtini), kieme, mesdamas akmenį, išdaužė G. U. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. U. 575,85 Lt turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad 2014-04-26 su žmona buvo draugo gimtadienyje. Šventės metu žmona supyko, nes priėjęs kaltinamojo draugas pasakė, kad jį myli, o žmonai to nepasakė. Po to jų parsivežti iš šventės atvažiavęs žmonos tėvas nuėjo pasisveikinti su kaltinamojo draugais, tačiau kažkuris iš draugų su uošviu nepasisveikino, todėl važiuojant namo mašinoje žmona ir jos tėvas išsakė jam pretenzijas, kad neva kažkurie iš jo draugų jų negerbia. Grįžus namo, žmonos tėvas nuėjo pastatyti mašinos, o duris atidarė žmonos mama. Įėjus į namus, prasidėjo konfliktas. Pripažįsta, kad jis buvo truputį išgėręs, bet konfliktą sukėlė ne jis. Jį sukėlė žmona su savo tėvu, kurie vienas kitą palaikydami ėmė sakyti, kad kaltinamojo draugai jų negerbia ir pan. Pakilus į antrą aukštą, prasidėjo dar rimtesnis konfliktas, apsivardžiavimai. Žmonos jis nepastūmė. Tačiau žmonos tėvui labai nepatiko, kai kaltinamasis papriekaištavo uošviui dėl to, kad šis pavadino kaltinamojo draugus „šudais“, ir pasiūlė juos pakviesti, kad pasakytų jiems tai į akis. Jiems su uošviu stovint vienas priešais kitą ir kalbantis pakeltu tonu, uošvis trenkė kaltinamajam kakta į nosį. Kaltinamasis prarado sąmonę ir, tikriausiai krisdamas užsikabino už jo marškinėlių. G. U. specialiai sugriebęs už marškinėlių nebuvo. Kaip pasišalino iš įvykio vietos, kaip nulipo iš antro aukšto į apačią neatsimena. Atsimena tik kaip avėsi batus. Šalia stovėjo žmona ir jos motina, jos verkė, prašė, kad neišeitų iš namų. Bandė išeiti pro pagrindines duris, bet nepavyko, tada nuėjo į kitą kambarį ir per terasą išėjo iš namų. Eidamas galėjo nukristi ant G. U. mašinos, stovėjusios kieme, kapoto, bet būdamas šoko būsenoje, tikrai negalėjo ieškoti akmens ir su juo daužyti mašiną. Tyčia tai mašinai jis nieko nedarė. Tenorėjo kuo skubiau pasišalinti iš tų namų.

Nukentėjusioji B. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-04-26 su vyru A. K. buvo jo draugo gimtadienyje, po gimtadienio į namus juos parvežė nukentėjusiosios tėvas. Ji pati paskambino tėvui, pasakė, kad A. yra daug išgėręs, o jiems reikia važiuoti namo pas mažą dukrytę. Iš pradžių A. K. nenorėjo važiuoti namo, skambino tėvui, sakė, kad dar pasiliks šventėje, bet ji vėl paskambino tėvui ir paprašė atvažiuoti jų paimti, nes geruoju visa tai nesibaigs, kadangi išgėręs A. K. tampa agresyvus. Tėvas atvažiavo su A. K. mašina, paėmė juos. A. K. jau tada buvo nepatenkintas, kad važiuoja namo. Apie 23.00 val. visi trys grįžo į namus (duomenys neskelbtini), t.y. į nukentėjusiosios tėvų namus, kur gyveno ir ji su vyru. Su A. K. pakilo į antrą aukštą. Papriekaištavo vyrui, kad jis žadėjo negerti, nes jiedu augina mažą dukrytę, be to šventėje jis neapgynė jos nuo savo draugo. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Mama išgirdusi jos su vyru konfliktą, atėjo prie jų. Paprašė mamos, kad ji paklotų vyrui kitame kambaryje, kadangi jis išgėręs. Tada vyras pradėjo šūkauti, sakyti, kad kur norės, ten ir miegos, kur norės, ten ir eis. Kelis kartus iš savo kambario išėjęs nukentėjusiosios tėvas prašė vyro nusiraminti ir eiti miegoti, siūlė dėl visko pakalbėti rytoj, kada vyras bus blaivus. A. K. dar labiau suirzo, pradėjo dar labiau šūkauti. Nukentėjusioji prašė jo nusiraminti, nes viską gali išgirsti vaikas, bet vyras vis nenurimo, pradėjo dar labiau rėkti, galiausiai paėmė ją už kaklo ir pastūmė į sieną. Ji atsitrenkė į sieną nugara ir pakaušiu, pajuto skausmą. Nors A. ranka buvo su langete, jis gerai galėjo valdyti pirštus. Nukentėjusiosios mama atsistojo prieš ją ir pasakė vyrui, kad neleis mušti dukters. Vyras kelis kartus pasakė, kad kiek norės ir kada norės, tiek ir muš. Kelis kartus vyras bėgo prie jos tėvo, po to buvo sugriebęs mamą už rankų, bet paleido. Konfliktas tęsėsi toliau, A. K. pribėgo prie tėvo, paėmė jį už marškinių, pamiršęs turbūt, kad šiam ant kaklo yra grandinėlė, patraukė prie savęs ir trenkė jam su galva, pataikydamas galva tėvui į kaktą, nuo kuo tėvui pradėjo iš kaktos bėgti kraujas, o vyrui pradėjo kraujas bėgti iš nosies. Kai vyras pamatė savo kraują, pradėjo sakyti, kad padegs namą, kad padarys jiems, ką norės ir išbėgo į pirmą aukštą, į laiptinę. Ji bėgo iš paskos, su mama maldavo jo niekur neiti. Atėmė iš vyro raktus nuo durų, galiausiai mama jį išleido pro terasą, bet prieš tai vyras, pamatęs atėjusį tėvą, dar pastūmė jį į veidrodinę spintą ir išėjo. A. išėjus į kiemą, po kelių minučių išgirdo, kad suveikė kieme stovėjusio tėvo automobilio „Toyota Avensis“ signalizacija. Pasakė tėvui, kad A. turbūt sudaužė jo mašiną. Su tėvu nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad sudaužytas jo automobilio langas. A. K. jau nebuvo, matė tik akmenį, kuriuo greičiausiai A. K. sudaužė tėvo automobilį, ir ant automobilio kapoto batų pėdsakus. Kiemas yra tvarkingas ir tokių didelių akmenų jame nėra. Akmuo gulėjo ant asfalto. Kiemas yra uždaras, į jį pašaliniai žmonės neįeina, ir tikrai tai padarė A. K.. Niekas kitas to padaryti negalėjo. Tada iškvietė policiją. Paskutiniu metu prieš tą konfliktą vyras dažnai išgerdavo, būdavo agresyvus ir tarp jų kildavo konfliktai.

Nukentėjusysis G. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-04-26 vakare paskambino dukra ir paprašė parvežti ją su vyru iš kavinės, kur jie šventė draugų gimtadienį, namo. Žentas perskambino, liepė dar nevažiuoti, pasakė, kad jie dar valandą švęs. Vėl paskambino dukrai, paklausė, ar važiuoti, ar ne, ji paprašė atvažiuoti. Atvažiavo žento mašina, paėmė juos ir kartu nuvažiavo namo. Kol statė mašiną, dukra su žentu jau pradėjo konfliktuoti. Jie pasikėlė į antrą aukštą, o jis nuėjo į savo kambarį. Būdamas jame išgirdo, kad konfliktas tarp dukros ir vyro vis didėja. Kai dukra pradėjo verkti, o žentas garsiai šaukti, išėjo iš kambario ir pasakė žentui, kad jis eitų miegoti, kad rytoj kalbėsis dėl jo girtavimo ir viso kito. Grįžęs į savo kambarį, išgirdo, kad jie vis tiek nenurimsta, išgirdo, kad jau ir jo paties žmona atėjo, ir vėl nuėjo prie jų. Pamatė, kad žentas šokinėja ant dukros ir jo žmonos, griebė nukentėjusiojo žmoną už rankų. Liepė žentui nusiraminti, pasakė, kad iškvies policiją. A. vis nerimo, matė, kad jis griebė dukrą už kaklo ir pastūmė ją į sieną. Kai paprašė žento, kad jis eitų miegoti, tada jis pradėjo prieš jį šokinėti, pradėjo vadinti jį visokiais žodžiais, gąsdinti savo tėvu. Galiausiai griebė nukentėjusįjį už marškinėlių ir patraukė žemyn. G. U. iš inercijos pasilenkė ir tuo momentu žentas savo galva atsitrenkė į jo galvą. Žentui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusiajam bėgo kraujas iš kaktos, o ant kaklo liko randas ar tai nuo marškinių, už kurių žentas patraukė, ar nuo grandinėlės, kuri buvo ant nukentėjusiojo kaklo. Po to žentas išbėgo iš namų, praėjo gal 2-3 minutės ir dukra pasakė, kad nukentėjusiojo automobilio signalizacija suveikė. Su dukra išėjęs iš namų pamatė, kad išdaužtas automobilio stiklas ir ant kapoto matėsi pėdsakai. Mašina stovėjo kieme prie namų. Tai privati teritorija, kiemas yra uždaras. Automobilio stiklai drausti KASKO draudimu, todėl teko kviesti policiją. Draudimas žalą atlygino. Policija atvažiavo gana greitai. Kai policininkai vakare fotografavo įvykio vietą, akmuo gulėjo prie mašinos. Tai patys policininkai padėjo akmenį ant bordiūro.

Liudytoja A. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-04-26 dukra su savo vyru A. K. išvažiavo į kavinę. Vyras juos nuvežė ir parvežė. Apie 23 val. jie grįžo iš kavinės. Būdama su anūke išgirdo koridoriuje šauksmus. A. K. visokiais žodžiais šaukė ant dukros. Jis buvo girtas ir agresyvus. Išėjusi iš kambario pamatė, kad dukra su savo vyru konfliktuoja. Žentas pradėjo šokinėti ant dukros. Tai jau buvo ne pirmą kartą. Atsistojo tarp jų ir paprašė A. nusiraminti. Iš savo kambario išėjo liudytojos vyras ir taip pat prašė žento nusiraminti, eiti miegoti į kitą kambarį. Ji buvo A. K. paklojusi lovą kitame kambaryje. Žento prašė gražiuoju, bet tai nepadėjo, jis vis tiek šaukė, griebė dukrą už kaklo ir pastūmė ją į sieną. Griebė liudytoją už rankų, pradėjo šokinėti tai prie jos, tai prie dukros, pora kartų buvo pribėgęs prie vyro, griebė jam už marškinėlių, suplėšė jam marškinius ir su jėga jį prisitraukė. Nežiūrint į tai, kad jo paties ranka buvo išoperuota, jis ją gerai valdė: galėjo ja imti daiktus, apsirengti itr t.t. Kada žentas griebė vyrui už marškinių ir su jėga jį pritraukė, sugriebė ir po jais buvusią grandinėlę, nuo ko vyrui liko žymės ant kaklo. Kada traukiamas vyras iš inercijos pasilenkė, jie su žentu susitrenkė galvomis. Vyrui pradėjo bėgti kraujas iš kaktos, žentui taip pat pradėjo bėgti kraujas. Žentas norėjo išeiti iš namų. Dukra labai prašė, kad jis niekur neitų. Koridoriuje A. dar pastūmė vyrą į spintą. Matydama, kad žentas labai agresyvus, išleido jį iš namų pro terasą, ir jis išėjo. Kadangi pabudusi anūkė pradėjo verkti, nuėjo pas ją. Išgirdo, kad dukra kviečia tėvą dėl to, kad suveikė jo automobilio signalizacija. Kiemo vartai buvo uždaryti. Dukra su vyru (savo tėvu) nuėjo pažiūrėti, grįžo ir pasakė, kad jo automobilis sudaužytas. Dukra iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Anksčiau konfliktai tarp dukros ir žento vykdavo, bet iki smurto neprieidavo. Žentas išvadindavo dukrą įvairiais žodžiais, žemino ją, kada ji buvo nėščia, buvo dukrai neištikimas. Būdavo konfliktai, bet policijos nekviesdavo.

Specialisto išvadoje Nr. G 1412/14(01) nurodyta, kad G. U. padaryti odos įbrėžimai kaktoje ir sprando dešinėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-04-26), paveikus daiktais, turinčiais aštriabriaunius ar smailius, kontaktinius paviršius. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 30).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas V. K. parodė, kad visiškai patvirtina savo išvadą dėl nukentėjusiojo G. U. sužalojimų. Papildomai į užduotus klausimus paaiškino, kad jis negali identifikuoti, kokiais konkrečiais daiktais, turinčiais aštriabriaunius ar smailius kontaktinius paviršius, nukentėjusiajam G. U. buvo padaryti sužalojimai. Daiktas, turintis aštriabriaunį ar smailų paviršių, yra pavyzdžiui adatos smaigalys. Bet sužalojimas, padarytas G. U. kaktoje, negalėjo būti padarytas nei kito žmogaus nosimi, nei jo ranka, nebent ant rankos galėjo būti koks nors daiktas, turintis minėtas savybes. Lūžusia nosimi sužalojimas galėjo būti padarytas tik tuo atveju, jei lūžis buvo atviras ir būtų išsikišęs smailus lūžgalys. Nagais toks sužalojimas, jo nuomone, taip pat negalėjo būti padarytas. Sužalojimai įvertinti būtent kaip įbrėžimai. Jie labai plonyčiai. Lygiais kraštais. Įbrėžimai nuo nagų kitaip atrodo. Nukentėjusiojo sužalojimai yra dinaminio trauminio poveikio, t.y. jie galėjo būti padaryti judesio metu - iš viršaus į apačią stovinčiam žmogui. Kaktos sužalojimams galėjo pakakti vieno trauminio poveikio, sprando sužalojimas padarytas atskirai. Marškinėlių apykaklė taip pat neturi aštriabriaunių ar smailių kontaktinių paviršių, todėl nemano, kad sužalojimai ant sprando galėjo būti nuo marškinėlių. Ar galėjo nukentėjusiojo sprando sužalojimas būti padarytas traukiant už grandinėlės ant kaklo, reikėtų žiūrėti pačią grandinėlę, ar ji turi minėtas savybes - aštriabriaunius ar smailius kontaktinius paviršius.

Liudytoja T. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2014-04-26 vakare jai paskambino U. ir pasakė, kad pas juos kažkas atsitiko su liudytojos sūnumi, kad visur kraujas, kad ji skubiai atvažiuotų. Nuvažiavo. Kol važiavo aplinkkeliu, U. dar tris kartus paskambino. Kai užėjo į namus, U. šeima pradėjo šaukti, iš karto buvo sakoma, kad G. U. sūnui sužalojo nosį ir kad sūnus sudaužė jų mašiną, prasidėjo prakeiksmai jos ir sūnaus atžvilgiu. Jai buvo pasakyta, kad būtent G. U. A. K. sulaužė nosį. Kad viskas aptaškyta krauju, nors liudytoja nematė nei lašo kraujo, visur buvo švaru, jokio kraujo. Šaukė, kad ji pažiūrėtų, ką A. padarė su G. U. mašina. Tos mašinos liudytoja nematė, iki jos net nenuėjo, nes U. ir B. buvo isteriški, visi taip šaukė, kad sunku buvo kažką suprasti. Prašė, kad jie papasakotų normaliai, kas įvyko, bet G. U. visą laiką kalbėjo telefonu, A. U. laikė ant rankų vaiką. Ji su B. stovėjo prieškambaryje ir visą laiką šaukė. Po to kai jie pradėjo siųsti prakeiksmus, liudytoja išėjo, pasakiusi, kad jeigu sūnui kas nors atsitiks, jie turės atsakyti pagal įstatymą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsintas Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės antros kuopos pirmo būrio patrulio V. I. 2014-04-27 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad 2014-04-26 apie 23.59 val. gavus pranešimą, kad neblaivus vyras puola smaugti, atvyko adresu .. Įvykio vietoje išsiaiškino, kad policiją kvietė B. K., gim. ., gyv. .. Įvykio vietoje nustatė, kad 2014 m. balandžio 26 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., sukėlė konfliktą, kurio metu galimai smurtavo prieš savo žmoną B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir savo uošvį G. U., gim. (duomenys neskelbtini). B. K. buvo susijaudinusi, verkė. G. U. kakta buvo praskelta. Aplinka bute buvo tvarkinga, visi asmenys blaivūs, nuo GMP pagalbos atsisakė. Prie namo stovėjo apgadintas automobilis „Toyota“, v./n. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusi B. K. paaiškino, kad jos neblaivus vyras konflikto metu grasino padegti namus, ją smaugė, stumdė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdęs B. K. tėvas G. U. puolė ginti dukterį. A. K. trenkė galva G. U. į kaktą ir ją praskėlė, vėliau išbėgo iš namų ir apgadino kieme stovėjusį G. U. automobilį „Toyota“, v.n. (duomenys neskelbtini) (sudaužė priekinį stiklą, aplankstė variklio dangtį). Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejai buvo, bet į policiją nesikreipė. Smurtu įtariamas asmuo iki atvykimo pasišalino. Įvykį matė A. U., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio pranešimo pridėtos minėto apgadinto automobilio fotonuotraukos. (b.l. 6-8).

Įvykio vietos apžiūros 2014-04-27 metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų namas. Namas aptvertas metaline tvora su vartais, vartai atidaryti. Užėjus per pagrindines įėjimo duris yra koridoriukas, jame dešinėje pusėje stovi spinta stumdomomis durimis, kairėje pusėje stovi du pufai. Tiesiai yra durys, per kurias patenkama į holą. Kairėje pusėje yra laiptai į antrą aukštą. Užlipus laiptais, yra koridorius, jame kairėje pusėje yra įėjimas į vonios kambarį ir du kambariai. Tiesiai koridoriumi dešinėje pusėje yra įėjimai į kambarius. Atlikus apžiūrą nieko nepaimta. (b.l. 11-16).

Automobilio apžiūros 2014-04-27 metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra juodos spalvos automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis garaže adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis stiklas sudaužytas, ant variklio dangčio yra nedidelis įlenkimas, matosi batų pėdsakų fragmentai, virš grotelių yra nedidelis apibraižymas. Automobilio viduje, priekinėje salono dalyje, ant panelės, priekinių sėdynių, ant grindų yra stiklo šukių. Garažas yra po namu, dešinėje pusėje. Užėjus į kiemą tiesiai, dešinėje pusėje yra pakyla, ant kampo guli akmuo (b.l. 17-22 ).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors pats kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teigdamas, kad žodinis konfliktas su žmona B. K. ir uošviais G. ir A. U. kilo dėl pastarųjų pretenzijų jo ir jo draugų atžvilgiu, tačiau šio konflikto metu jis fizinio smurto nevartojęs, G. U. automobilio tyčia neapgadinęs, nebent galėjęs nukristi ant automobilio kapoto praradęs sąmonę ir tokiu būdu netyčia sudaužyti stiklą, nes konflikto metu G. U. jam smūgiu sulaužęs nosį, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Tiek kaltinamojo A. K., tiek nukentėjusiųjų B. K. ir G. U. bei liudytojos A. U. parodymai apie konflikto pradžią ir priežastis sutampa – jie visi parodo, kad konfliktas kilęs kaltinamajam, jo sutuoktinei ir G. U. grįžus iš draugo gimtadienio vakarėlio namo dėl jo draugų elgesio, tik konflikto dalyviai pateikė skirtingas versijas dėl kaltinamojo A. K. elgesio konflikto metu. Tiek nukentėjusioji B. K., tiek nukentėjusysis G. U., tiek liudytoja A. U. teigė, kad būdamas išgėręs kaltinamasis tapo agresyvus, įžeidinėjo B. K., šaukė ant jos, galiausiai suėmęs už kaklo pastūmė ją į sieną, į kurią ji atsitrenkė nugara ir pakaušiu bei patyrė skausmą. Šis A. K. veiksmas buvo atliktas G. ir A. U. akivaizdoje, apie jį jie davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu. Taip pat visi trys šeimos nariai viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad konflikto metu A. K. sugriebęs G. U. už marškinėlių apykaklės ir po ja buvusios grandinėlės jį smarkiai patempė, dėl ko ant G. U. kaklo sprando buvo padarytas odos nubrozdinimas, kuris yra užfiksuotas teismo medicinos specialisto išvadoje. Specialistas nurodė, kad šis odos nubrozdinimas padarytas galimai kaltinime nurodytu laiku ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Netikėti šiais B. K., G. U. ir A. U. parodymais teismas pagrindo neturi, kadangi jie visiškai nuoseklūs, detalūs, atitinkantys vieni kitus. Visi trys apklausti asmenys davė išsamius parodymus, vienodai nupasakodami konflikto eigą, A. K. veiksmų kiekvieno jų atžvilgiu seką ir detales. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. būdamas neblaivus konflikto metu, žmoną B. K. ranka sugriebė už kaklo ir pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė galva ir nugara į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai B. K. fizinį skausmą, tęsdamas savo veiką uošviui G. U. ranka sugriebęs už marškinėlių apykaklės tampė ir įdrėskė kaklą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji B. K. patyrė fizinį skausmą, o nukentėjusysis G. U. – nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narius – sutuoktinę ir uošvį. Todėl kaltinamojo A. K. nusikalstami veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinimas A. K., kad jis smogdamas galva savo uošviui G. U. į kaktą, padarė odos įbrėžimus kaktoje. Ikiteisminio tyrimo metu G. U. ir kiti konflikto dalyviai – B. K. nei A. U. buvo nurodę, kad kaltinamasis smogė galva G. U. į kaktą ją prakirsdamas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu G. U. nurodė, kad bendraujant rusų kalba tyrėja tikriausiai jį ne taip supratusi, nes tai nebuvęs tiesioginis tyčinis smūgis, o tiesiog žentui sugriebus ir jį smarkiai patraukus už marškinėlių apykaklės ir jam nuo šito veiksmo staigiai galvą palenkus žemyn, žento galva ir jo kakta iš inercijos susitrenkė, žentui to kontakto metu buvo sužalota nosis, o jam kakta. Pas G. U. teisminio proceso metu šio fizinio kontakto nevertino kaip tyčinio smūgio. Analogiškus parodymus teisme apie šio fizinio kontakto pobūdį davė liudytoja A. U.. Teismo medicinos specialistas V. K. taip pat nurodė, kad nuo smūgio galva ar nosimi sužalojimai G. U. kaktoje gautis negalėjo, nes pagal savo pobūdį jie turėjo būti padaryti aštriabriauniu, ar smailiu kontaktiniu paviršiumi. Galva nei veidas, nei ranka tokių charakteristikų neatitinka. Įvertinus šiuos nukentėjusiojo G. U. ir liudytojos A. U. parodymus, kad jo ir kaltinamojo galvų kontaktas buvo ne tyčinio pobūdžio tikslingas veiksmas, siekiant sužaloti, o kito veiksmo – staigaus patempimo už marškinių apykaklės išdava, iš kaltinimo šalinama faktinė aplinkybė dėl smūgio galva sudavimo nukentėjusiajam į kaktą, kadangi pagal LR BK 140 str. 2 d. baudžiamojon atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik už smurtinio pobūdžio veiksmus, sukėlusius nukentėjusiajam skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, atliktus veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Atitinkamai iš kaltinimo šalinama ir faktinė aplinkybė apie nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos įbrėžimais kaktoje, nes byloje nesurinkta įrodymų, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas ir su kokiais konkrečiais kaltinamojo veiksmais priežastiniu ryšiu yra sietinas šis sužalojimas, kadangi pagal specialisto išvadą ir teisme duotus paaiškinimus, šis sužalojimas negalėjęs atsirasti nei nuo smūgio galva, nei nosimi, nei ranka, nes jie neturintys briaunuoto ar smailaus paviršiaus.

Kaltinamasis A. K. nepripažino kaltės ir dėl tyčinio svetimo turto – G. U. automobilio – sugadinimo, tačiau vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad bylos įrodymai patvirtina, jog po konflikto su artimaisiais A. K. išėjęs iš namo (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia mesdamas akmenį, išdaužė G. U. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, padarydamas nukentėjusiajam G. U. 575,85 Lt turtinę žalą. Iš B. K., G. U. ir A. U. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad iš namų A. K. išėjo būdamas įsiaudrinęs, įniršęs, grasindamas padegti namą, jam išėjus už kelių minučių įsijungė automobilio signalizacija ir išėję pažiūrėti B. K. ir G. U. rado sudaužytą priekinį kieme stovėjusio automobilio langą, bato pėdsaką ant kapoto, kurių prieš tai nebuvo, prie automobilio ant asfalto gulėjo akmuo. Nors tiesiogiai smūgio akmeniu jie nematė, bet nei vienam iš šeimos narių nekilo abejonių, kad tai iš pykčio padarė A. K.. Abu nukentėjusieji ir liudytoja A. U. parodė, kad jie gyvena nuosavame name, kurio teritorija yra aptverta, vartai rakinami, konflikto metu buvo uždaryti, į ją patekti pašaliniai asmenys negali, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Įvykio vietos apžiūros metu nufotografuotas akmuo, kuriuo sudaužytas automobilio stiklas, panašus į dekoratyvinius akmenis, kuriais vidiniame namo kieme išpilta pakyla, manytina, paimtas tame pačiame kieme. Teismas kritiškai vertina A. K. parodymus, kad jam susilaužius nosį jis prarasdavo sąmonę, savo veiksmų neatsimenantis, galėjęs nebent nukristi ant mašinos kapoto ir tokiu būdu sudaužyti stiklą. Tokių faktinių aplinkybių nepatvirtino kiti konflikto dalyviai, kurie neparodė, kad po sužalojimo A. K. būtų pasidarę bloga. Priešingai jie paliudijo, kad jis piktai reikalavo būti išleistas iš namų, nepaisė žmonos ir uošvės verksmo, grasino, prieš išeidamas dar pastūmė uošvį į sieninę spintą. Suveikus signalizacijai ir B. K. su G. U. nusileidus prie mašinos, kieme A. K. jau nebebuvo, nors pagal jo parodymus jis jautėsi blogai, galimai buvo praradęs sąmonę. Nors A. K. teigia, kad po smūgio jis daug ko neatsimenantis, tame tarpe ir mašinos apgadinimo aplinkybių, tačiau jis gana tiksliai paaiškina savo išėjimo iš namų detales, neliečiančias jo veiksmų kvalifikavimo, kurias nurodo ir abu U. bei B. K.: kad jį iš namo pro kitą išėjimą išleido uošvė, kad moterys verkė prašydamos jo neišeiti iš namų, kur tiksliai stovėjo abu šeimos automobiliai (jo paties ir uošvio). Šių aptartų įrodymų visuma pakankama konstatuoti, kad išėjęs po konflikto iš namų A. K. tyčia sudaužė uošvio automobilio priekinį stiklą, padarydamas jam 575,85 Lt turtinę žalą, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

A. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Lengvina jo atsakomybę tai, kad atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).

A. K. neteistas (b.l. 67). Baustas administracine tvarka, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 68-74). Skiriant bausmes jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatos. Dirba (b.l. 77). Teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 80), Vilniaus miesto psichiatrijos ligoninėse nesigydė (b.l. 8ą-82). Įvertinus padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, teismo manymu, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis artimas įstatymų leidėjo numatytam šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui.

Paskirtos bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant, kad kaltinamasis teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Civiliniai ieškiniai

AB „Lietuvos draudimas“ už sugadintą automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltinamajam A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 575,85 Lt turtinės žalos atlyginimo. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad draudimo sutarties pagrindu G. U. buvo išmokėta 575,85 Lt dydžio draudimo išmoka už apgadintą turtą. Pagal LR CK 6.1015 str. AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis.

Kaltinamasis A. K. pateikė kvitą, patvirtinantį, kad civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ buvo sumokėta 575, 85 Lt suma, todėl ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiųjų atstovė pateikė prašymą nukentėjusiesiems atlyginti jų patirtas procesines išlaidas – 1500 Lt dydžio išlaidas už teisines paslaugas (atstovavimą teisme). Nukentėjusiosios B. K. patirtos 1500 Lt atstovavimo išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. K. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 str. str., 302 - 305 str.str., 307 str., teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerius metus du mėnesius laisvės apribojimo.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerius metus laisvės apribojimo.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę bausmę nustatyti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą.

Įpareigoti A. K. bausmės atlikimo laikotarpiu:

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

LR BK 67 str. 3 d., 72(2) str. pagrindu nuteistajam A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Iki įsiteisėjęs teismo nuosprendis bus pateiktas vykdyti kardomąją priemonę kaltinamajam A. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pateikus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiosios B. K. naudai 1500 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį dėl 575,85 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą padavus apeliacinį skundą.

Teisėja Danutė Mickevičienė/parašas/