Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. 3 000 Lt skolą, 615,20 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2004-07-02 jis sudarė su atsakovu kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties šalys susitarė, kad perkami daiktai bus perduoti ieškovui 10 dienų bėgyje. Po kelių dienų jam atvykus atsiimti daiktų, atsakovas neįsileido į butą, į telefono skambučius neatsakinėjo, vengė kontaktų. Nei sutartimi nustatytu laiku, nei vėliau daiktai ieškovui perduoti nebuvo, atsakovui pagal sutartį sumokėti 3 000 Lt ieškovui negrąžinti. CK 6.319 str. 1 d. įtvirtinta pardavėjo (šiuo atveju atsakovo) pareiga perduoti daiktus pirkėjui pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu laiku. Kadangi nei sutartyje nurodytu laiku, nei vėliau atsakovas daiktų pirkėjui (ieškovui) neperdavė, todėl aukščiau minėtos pareigos atsakovas neįvykdė. Tokiu būdu atsakovas taip pat pažeidė ir CK 6.200 str. 1 d. įtvirtintą sutarties šalių pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.315 str. 3 d. įtvirtinta pirkėjo (šiuo atveju ieškovo) teisė reikalauti grąžinti sumokėtą sumą, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų. Kadangi sutartyje nustatytu laiku atsakovas perkamų daiktų ieškovui neperdavė, todėl, jo manymu, atsakovas privalo grąžinti ieškovui pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą 3 000 Lt.

Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 3 000 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog būtent atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės - neperdavė pirkėjui daiktų per sutartyje nurodytą 10 dienų laikotarpį. Teismas rėmėsi liudytojų V. L. ir D. V. paaiškinimais apie tai, kad ieškovas krovininiu automobiliu atvyko į atsakovo butą atsiimti daiktų, tačiau į butą nepateko, nes niekas neatidarė buto durų, atrakinti buto atsakovo duotu raktu jam nepavyko, į telefono skambučius atsakovas neatsiliepė nei tą pačią dieną, nei vėliau, atsakovo jis taip ir nesurado. Atsakovas nesutinka su ieškovo ir su juos susijusių liudytojų parodymų vertinimu teismo sprendime. Šie liudytojai yra artimai susiję su ieškovu, todėl nurodė jam palankias aplinkybes. Apklausiami teisme liudytojai davė nenuoseklius parodymus, prieštaringai atsakė į klausimus apie tai, ar turėjo ieškovas raktą, ar bandė rakinti atsakovo buto duris, kur iš viso yra butas, kokiame aukšte ir pan. Teismas laikė, kad būtų nelogiška, jei ieškovas, sumokėjęs už daiktus, nebūtų siekęs jų pasiimti. Tačiau ieškovas būtent taip ir elgiasi. Nuo sutarties sudarymo dienos jau praėjo ketveri metai, ieškovas per visą šį laiką nėra išsiuntęs atsakovui jokių raginimų, nei skambino telefonu, nei buvo atvykęs į namus. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas bandė atsakovą susirasti ar kad atsakovas vengė atiduoti jam daiktus, ieškovas nepateikė. Dalį sutartyje minimų daiktų atsakovas saugo iki šiol, tačiau ieškovas nurodė, kad jam jie nereikalingi. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad jis buvo nepakankamai rūpestingas, neišnaudojo galimybės susisiekti su ieškovo broliu, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų siekimą įvykdyti savo prievolę perduoti daiktus pirkėjui arba ketinimą grąžinti pinigus pirkėjui. Teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, kad neturėjo nei ieškovo, nei jo brolio, su kuriuo santykiai buvo nutrukę dar iki sutarties pasirašymo, kontaktinių duomenų. Ieškovas nėra pateikęs į bylą nei telefono skambučių išklotinių, nei kitų duomenų, kurie rodytų, kad atsakovas palaikė ryšius su juo ar jo broliu. Pats ieškovas, sudarydamas sutartį, nenurodė savo adreso ar kitų kontaktinių duomenų, tokiu būdu atimdamas iš atsakovo galimybę jį susirasti, atiduoti jam daiktus. Sutartimi buvo sutarta, kad būtent pirkėjas pasiims daiktus iš pardavėjo, atsakovas įsipareigojo tik juos atiduoti, o ne kur nors pristatyti. Ieškovo veiksmai šiuo atveju yra vertinti kaip atsisakymas priimti nupirktus daiktus. Todėl atsakovas pasinaudojo savo teise atsisakyti vykdyti sutartį - nusprendė nebesaugoti sutartyje numatytų daiktų. Apeliantas neprivalo saugoti ieškovo daiktų neribotą laiką. Ieškovo delsimas atsiimti daiktus truko daugiau kaip 4 metus - šis terminas akivaizdžiai negali būti laikomas protingu baldams ir buitinei technikai atsiimti, todėl ieškovas nebeturi teisės reikalauti, kad atsakovas įvykdytų sutartį ar grąžintų pinigus.