Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-05-12 · Byla Nr. Ik-2150-95/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2150-95/2010Nutartis · 2011-05-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
Ik-2150-95/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01610-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
R., R. A.
Atsakovas
Lietuvos teismo
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Administracinė byla Nr. A442-1372/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01610-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkenecienei,dalyvaujant pareiškėjui R. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos teismo ekspertizės centrui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 3R-70(2010/05-4R-90) bei įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Komisijai apskundė atsakovo raštą, tačiau Komisija ginčijamu sprendimu bylą pagal jo skundą nutraukė, nurodžiusi, jog pareiškėjo prašymu panaikinti raštą nėra išreiškiamas reikalavimas taikyti kokį nors teisių gynimo būdą, dėl kurio galėtų būti priimtas vienas iš Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (toliau – ir Nuostatai), 40 punkte numatytų sprendimų. Teigė, kad toks sprendimas yra neteisėtas, nes byla negalėjo būti nutraukta. Nurodė, kad Komisijos nariai aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir nesiekė visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Komisijos posėdžiui vadovavo jos narė J. M., pavaduojanti komisijos pirmininką, tačiau nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu toks pavadavimas buvo atliekamas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo atveju turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų 50 punkto, numatančio, jog kai nėra Komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja Komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Komisijos narių, atitikimo Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas) 7 straipsnio 1 daliai, numatančiai, kad Komisijos narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras, įvertinimo.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad Komisija pagrįstai nutraukė bylą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. vasario 8 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą (toliau – ir teisingumo ministras), prašydamas sustabdyti R. J. ir E. V. metodinių rekomendacijų „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ platinimą, nerekomenduoti jomis naudotis bei įvertinti R. J. ir E. V. veiksmus ir galimybę jiems būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2010 m. kovo 10 d. raštu Nr. (1.23)7R-2062 pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti atsakovui. Atsakovas pareiškėjui atsakė 2010 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-203, kuriame paaiškino savo poziciją dėl pareiškėjo nurodytų rekomendacijų. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti atsakovo 2010 m. kovo 16 d. raštą Nr. S-203 bei jame nurodytą atsakovo direktorato protokolą Nr. DP-1. Komisija priėmė 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 3R-70(2010/05-4R-90), kuriuo bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė. Komisija savo sprendime konstatavo, kad pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas tik panaikinti raštą pagal savo pobūdį negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu, nes juo nėra išreiškiamas reikalavimas taikyti kokį nors jo teisių gynimo būdą, dėl kurio galėtų būti priimtas vienas iš Nuostatų 40 punkte numatytų sprendimų. Teismas nurodė, kad sutinka su Komisijos išvada, jog pareiškėjo 2010 m. vasario 8 d. kreipimasis laikytinas prašymu, kuriame jis išdėstė savo nuomonę dėl metodinių rekomendacijų ydingumo, tačiau nepareiškė jokio prašymo, susijusio su jo galimai pažeistų teisių gynimu. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjui atsakė. Atsakovo atsakymas į pareiškėjo prašymą yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl Komisija neturėjo teisės vertinti jo teisėtumo ir pagrįstumo. Komisijos kompetencijai nėra priskirtas prašymų, kuriais nesiekiama pažeistų teisių apgynimo, nagrinėjimas. Skundas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas nurodė, kad ginčijamas Komisijos sprendimas nutraukti bylą yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo teismui paduoto skundo reikalavimai negali būti tenkinami. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą ir patenkinti jo skundo reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 44 punktą, numatantį asmens, nesutinkančio su institucijos atsakymu į jo prašymą, teisę paduoti skundą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi į teisingumo ministrą dėl ydingų metodinių rekomendacijų, o į jo kreipimąsi buvo netinkamai atsakyta atsakovo raštu. Todėl pareiškėjui atsirado teisė paduoti skundą Komisijai ir jis šia teise pasinaudojo. Mano, kad Komisija negalėjo nutraukti iškeltos bylos, bet privalėjo ją visapusiškai išnagrinėti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti Nuostatų 50 punkto, numatančio, jog kai nėra Komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja Komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Komisijos narių, atitikimą Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo nutarta nutraukti bylą pagal pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnis nustato, kad Komisijai gali būti paduodamas skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Iš esmės analogiškai Komisijos nagrinėjamų ginčų pobūdis yra apibrėžtas Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje – Komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Tokiu būdu teisės aktuose yra aiškiai apibrėžta Komisijos kompetencija – jai ikiteismine tvarka įstatymais yra priskirta nagrinėti administracinius ginčus dėl individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. vasario 8 d. skundu kreipėsi į teisingumo ministrą prašydamas sustabdyti R. J. ir E. V. metodinio laiško „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ platinimą, išimti šias rekomendacijas iš apyvartos ir nerekomenduoti jomis naudotis bei įvertinti R. J. ir E. V. veiksmus bei jų galimybę būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Komisijos byla, b. l. 42–43). Šį skundą Teisingumo ministerija 2010 m. kovo 10 d. raštu Nr. (1.23)7R-2062 (Komisijos byla, b. l. 41) perdavė nagrinėti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kuris 2010 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-203 (Komisijos byla, b. l. 44–45) atsakė pareiškėjui, kad nemato pagrindo stabdyti metodinių rekomendacijų veikimą bei tikrinti patyrusių teismo ekspertų kompetencijos. Šį raštą pareiškėjas apskundė Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–2), kuri 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 3R-70(2010/05-4R-90) bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė, konstatavusi, kad ginčijamas aktas nėra individualus aktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 9 punkto prasme ir kad pareiškėjo skunde Komisijai išreikštas prašymas (panaikinti raštą) pagal savo pobūdį negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu, kadangi juo nėra išreiškiamas reikalavimas taikyti kokį nors jo teisių gynimo būdą, dėl kurio galėtų būti priimtas vienas iš Nuostatų 40 punkte numatytų sprendimų (Komisijos byla, b. l. 57–60).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Komisijai skųsto Lietuvos teismo ekspertizės centro rašto turinį, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šis aktas nėra individualus administracinis aktas, kadangi jis neatitinka esminio tokio akto požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuris buvo surašytas atsakant į 2010 m. vasario 8 d. pareiškėjo skundą, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai Komisijos ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip prašymas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai nusprendė administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą nutraukti.

Pažymėtina, kad ginčijamas Komisijos sprendimas nepaneigia Prašymų nagrinėjimo taisyklių 44 punkte nustatytos pareiškėjo teisės paduoti skundą. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad vadovaujantis ABTĮ 28 straipsniu ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Komisijai skundžiamas aktas turi turėti individualaus administracinio akto požymius, ko nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą veikė savo kompetencijos ribose ir netyrė pareiškėjo skųsto rašto, kuris nėra individualus administracinis aktas, teisėtumo.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų 50 punkto, numatančio, jog kai nėra Komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja Komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Komisijos narių, atitikimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai, pažymėtina, kad tokiai teismų iniciatyvai (kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) pasireikšti pirmiausiai reikalinga teisiškai motyvuota abejonė dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir antra, toks aktas turėtų būti taikomas konkrečioje byloje (ABTĮ 4 str. 1 d.).

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisiją 4 metams iš 5 narių sudaro Vyriausybė. <...> Narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus. Vadovaujantis šia nuostata Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu patvirtino Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus, kurių VIII dalyje (50–54 punktuose) yra reglamentuota Komisijos darbo organizavimo tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jai jokių abejonių dėl Nuostatų 50 punkto konstitucingumo ir atitikimo Administracinių ginčų komisijų įstatymui nekilo, todėl prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šį administracinį ginčą teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė