- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- 1-395-844/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11754-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Kaltinamasis
- P. V.
- Civilinis ieškovas
- M. V.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Egidijus Labuckas, Antanas Skrebutėnas, Raimonda Venckutė
nukentėjusiosios nepilnametės V. V. įgaliotajai atstovei, advokatei Raimondai Venckutei, ir taip pat jos atstovei pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Skyrius) vyriausiajai specialistei Snežanai Petrovai,
neviešame teismo teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „Metransportas“ vairuotoju, nesimokantis, vedęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2018 m. sausio 19 d., Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirta bausmė - laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 valandos vakaro iki 06.00 valandos, ryto, jeigu tai netrukdo darbui, vykdyti nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val., ryto, jeigu tai netrukdo darbui, vykdyti nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 30 d. 22 val. 20 min. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 14 val. 45 min. (viena para), prilyginant ją 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, minėtą programą išklausant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs. Bausmę atlikęs. Teistumas neišnykęs.
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (penki epizodai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V., smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - sutuoktinei M. V., o būtent: 2018 m. kovo 9 d., apie 15:00 val., tiksliau nenustatytu laiku, sodo name (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sutuoktine M. V., pirštais įgnybo jai ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
P. V., smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - sutuoktinei M. V., o būtent: 2018 m. kovo 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sutuoktine M. V., pirštais įgnybo jai ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
P. V., smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos narei - sutuoktinei M. V., o būtent: 2018 m. kovo 11 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sutuoktine M. V., pirštais įgnybo jai ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
P. V., smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams - mažametei dukrai V. V., sutuoktinei M. V. ir sūnui Pv. V., o būtent: 2018 m. kovo 12 d., apie 19 val. 30 min., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas neblaivus (nustatytas 3,28 prom., girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sutuoktine M. V., minėto buto kambaryje, griebė ją už plaukų ir ne mažiau kaip vieną kartą, ranka trenkė jai per galvą, sukeldamas fizinį skausmą, o po to, kai M. V. pavyko nuo jo ištrūkti ir pabėgti iki vaikų kambario, jis ją pasivijo ir sūnui Pv. V. ir mažametei dukrai V. V. bandant apginti M. V. nuo P. V. smurto, sugriebė Pv. V. už kaklo ir pradėjo jį smaugti, taip pat sudavė jam ne mažiau kaip vieną kartą ranka į veido sritį ir sužalojo lupą, o dukrai sudavė ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį ir išmušė priekinį dantį, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam Pv. V., nukentėjusiajai sutuoktinei M. V. ir mažametei nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. V. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2018-03-09, apie 15 val., jis su savo žmona M. V. nuvyko į sodo namą, esantį Visagino sav.. Būnant sodo name, jie abu pradėjo pyktis. Konfliktavo žodžiu. Jiems kalbantis apie gyvenimiškus reikalus jo ir žmonos nuomonės nesutapo. Jis norėdamas įrodyti savo tiesą, pykdamas, nesusivaldė ir pradėjo ranka žnaibyti žmoną. Jai įžnybo keltą kartų. Kiek tiksliai pasakyti negali. Žmona jam sakė, kad dėl to jai skauda. Tuo metu jis buvo neblaivus. Kada būna neblaivus, pasidaro agresyvus. Tuo metu žmona policijai apie tokį jo elgesį nepranešė. Mano, kad jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Gailisi dėl padaryto. Dar paminėjo, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, namuose nebūna apie du mėnesius. Kada sugrįžta namo vartoja alkoholį. Taip atsipalaiduoja. Jo šeimos nariams toks jo elgesys nepatinka. Ir šio konflikto metu jis neseniai buvo sugrįžęs iš komandiruotės ir vartojo alkoholį. Mano, kad alkoholio vartojimas ir buvo jo ir jo artimųjų konfliktų priežastimi.
Taip pat jis paaiškino, kad 2018-03-10, jis vėl vartojo alkoholį ir buvo neblaivus. Būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko neatsimena, jis vėl žodžiu konfliktavo su savo žmona M. V.. Vėl norėdamas įrodyti savo tiesą dėl tam tikrų gyvenimiškų situacijų, keletą kartų įžnybo savo žmonai. Žmona, jam sakė, kad toks jo elgesys jai sukėlė fizinį skausmą. Kaip ir minėjo, kada jis pavartojo alkoholį, tampa agresyvus. Dėl padaryto gailisi. Supranta, kad taip elgtis negalima.
Taip pat jis paaiškino, kad 2018-03-11, jis vėl vartojo alkoholį ir vėl buvo neblaivus. Būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vakare, tikslaus laiko neatsimena, jis vėl žodžiu konfliktavo su savo žmona M. V.. Vėl norėdamas įrodyti savo tiesą dėl tam tikrų gyvenimiškų situacijų, keletą kartų įžnybo savo žmonai. Žmona, jam sakė, kad toks jo elgesys jai sukėlė fizinį skausmą. Kaip ir minėjo, kada jis pavartojo alkoholį, tampa agresyvus. Dėl padaryto gailisi.
Taip pat jis paaiškino, kad 2018-03-12, jis vėl vartojo alkoholį ir buvo neblaivus. Būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko neatsimena, jis vėl žodžiu konfliktavo su savo žmona M. V.. Vėl norėdamas įrodyti savo tiesą dėl tam tikrų gyvenimiškų situacijų, sugriebė M. V. už plaukų ir ranka trenkė jai per galvą. Žmona pradėjo šaukti, muistėsi ir išrūkusi iš jo glėbio nubėgo į vaikų kambarį prašydama jų pagalbos. Jis žmoną vijosi iš paskos. Tuo metu namuose buvo jųdviejų vaikai t. y. sūnus Pv. V. ir dukra V. V.. Vaikai norėdama apginti motiną atsistojo tarp jo ir M. V.. Būdamas susinervinęs ir įtūžęs P. V. stipriai sugriebė savo sūnui Pv. V. rankomis už kaklo, mosikavo rankomis ir sudavė sūnui vieną kartą kumščių į veidą, taip pat sūnui su juo susikibus krito kartu su sūnumi ant žemės. Kartu su jais nukrito ir dukra V. V.. Taip pat jis atsimena, kad stūmė ir dukrą. Šio konflikto metu dukrai buvo išmuštas dantis. Sutinka, kad jis išmušė savo dukrai dantį. Tik dėl girtumo tiksliai neatsimena visų šio konflikto aplinkybių. Sutinka atlyginti dukrai padarytą žalą dėl danties išmušimo. Iš dalies sutinka su žmonos civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašo M. V. ieškinio reikalavimo dėl 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, sumą, esant galimybei, sumažinti. Gailisi dėl padaryto. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Sutinka, kad jam reikia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Dar kartą patvirtino, kad alkoholio vartojimas lėmė visus šiuos kaltinime nurodytus konfliktus su savo šeimos nariais.
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnyje ir 291 straipsnyje nustatyta tvarka (sutrumpintas įrodymų tyrimas).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai: 2018-03-12 - 2018-03-13 įvykio vietos apžiūros protokolas bei jo priedai, kur užfiksuota, jog apžiūros objektas yra trijų kambarių butas, esantis Visagino mieste, (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio namo trečioje laiptinėje, tračiame aukšte, nuo laiptų antros durys dešinėje. Užėjus pro buto duris patenkama į prieškambarį. Tiesiai nuo buto įėjimo durų yra svetainė, į kairę yra koridorius. Koridoriaus dešinėje pusėje yra virtuvė, koridoriaus gale - miegamasis ir vaikų kambarys. Svetainėje ant sofos sujaukta patalynė, ant grindų išmėtyti gėlių žiedlapiai ir lapai. Virtuvėje ir miegamajame bendra daiktų išdėstymo tvarka nepažeista. Vaikų kambaryje ant grindų numesta kuprinė ir apverstas plastmasinis sudedamas staliukas, sujauktas kilimas. Įvykio vieta nufotografuota (1 tomas, b. l. 15-26).
2018-03-12, Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Manto Sauliaus tarnybinis pranešimas „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ Nr. 0118000119679, kuriame užfiksuota, kad 2018-03-12 dirbant pagal užduotį nuo 19.00 val. iki 7.00 val., kartu su Utenos AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Edgaru Daraškevičiumi, apie 19.36 val., gavo pranešimą iš Utenos AVPK OVS budėtojo, kad pranešėjos neblaivus vyras labai agresyvus puola pranešėją ir vaikus. Nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė, pasitiks, atidarys laiptinėje duris. Atvykus daugiabučio namo, esančio Draugystės g. 21, Visagine, laiptinėje, juos pasitiko M. V., gimusi 1980 metais, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri buvo išsigandusi ir apsiverkusi. M. V. paaiškino, kad jos vyras P. V., gimęs 1979 metais, gyvenantis (duomenys neskelbtini), jau trečią dieną vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu vyras sugriebė ją už galvos ir ranka pradėjo trankyti galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Konfliktą matė pilnametis sūnus Pv. V., gimęs 1999 metais ir nepilnametė dukra V. V., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Grumtynių metu kai vaikai gynė ją, P. V. ranka dukrai sudavė į veido sritį ir išmušė priekinį dantį, šiais veiksmais sukeldamas dukrai fizinį skausmą, o sūnui sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, taip pat sudavė ranka į veido sritį ir sužalojo lūpą, šiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. M. V. paaiškino, kad vyras visą dieną grasino susidorojimu, įžeidinėjo, taip pat kabinėdamasis prie žmonos ranka žnaibė ją į visas kūno vietas. Buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada, kurie motiną ir vaikus pristatė į priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. Patikrinus alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0121, patikros sertifikato Nr. 0634677, patikra galioja nuo 2017-11-10 iki 2018-05-10, P. V. buvo nustatytas 3,28 (prom.) girtumo laipsnis, o M. V. buvo nustatytas 0,98 (prom.) girtumo laipsnis. M. V. nepilnametė dukra V. V. perduota broliui Pv. V. (1 tomas, b. l. 29-30).
2018-03-12 – 2018-03-13, liudytojo Pv. V. apklausos protokolas, ir 2018-04-09, liudytojo Pv. V. papildomos apklausos protokolas, kuriuose užfiksuota, kad liudytoju apklaustas nukentėjusysis Pv. V. parodė, kad jo tėvas P. V. grįžo iš reiso. Kiek pamena tėvas su mama iš karto išvažiavo į sodo sklypą, tikslaus adreso negali pasakyti, nes nežino. Jam pasirodė, kad kai tėvas grįžo iš reiso, jo santykiai su mama buvo geri. Tėvai išvažiavo į sodą ir nežino, kas tarp jų ten vyko. Ar jo motina tą pačią dieną grįžo iš sodo, ar kitą dieną, neatsimena. Namuose, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negirdėjo, kad tėvai bartųsi ar muštųsi iki tos dienos, kai tėvas buvo sulaikytas. Jis dažnai eidavo pasivaikščioti, todėl galėjo kažko negirdėti ir nematyti. Sesuo V. taip pat nieko nepasakojo, kad tėvai konfliktuotų iki paskutinio įvykio. Kai tėvas grįžo iš paskutinio reiso, jis jo laukė namuose, nemiegojo. Tėvas grįžo gerokai po vidurnakčio, apie 2 val., nakties. Jis neturėjo raktų nuo buto, todėl jį įleido. Su tėvu kalbėjo kažkur dvi - tris valandas, kadangi iki tol ilgai nesimatė ir nebendravo, tik susiskambindavo telefonu. Su tėvu nebendravo, nes jam buvo uždrausta ateiti namo dėl kito tyrimo ir negalima buvo prie vaikų ir mamos artintis. Kai sėdėjo ir kalbėjo, tėvas pasakė, kad kai grįžta namo, jam nesinori nieko daryti, kad kažkokia depresija jį apima ir traukia prie alkoholio. Kai tėvas blaivus, jis viską supranta, mąsto adekvačiai, bet kai išgeria, tada tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Dažniausiai tėvas geria vienas namuose, o kai išgeria, prasideda konfliktai su mama. Vaikų tėvas neliečia, daugiau žodžiu gali kabinėtis, tačiau prieš motiną, pasitaiko, kad vartoja fizinę jėgą. Tėvas mėgsta pasignaibyti. Paskutinį kartą jis gynė mamą nuo tėvo ir tarp jų įvyko grumtynės. 2018-03-12 tėvas nuo pat ryto namuose, adresu Visaginas, (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis pykosi su mama, dėl ko būtent jie pykosi, nežino. Apie 19 val., motina su sese V. įbėgo į jo kambarį ir atsisėdo ant sofos, iš paskos į kambarį užėjo tėvas, kuris sugriebė motiną už rankos (už kurios, neprisimena) ir per prievartą pradėjo tempti iš kambario. Jis, atsistojęs pastūmė tėvą, ir pasakė, kad paleistų mamą. Tėvas dėl to labai supyko ir abiem rankomis griebė jį už drabužių, jie susikabino. Grumtynių metu su tėvu nukrito ant sofos, paskui ant grindų. Nukritus ant grindų, tėvas dešine ranka iš galo pradėjo jį smaugti, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis, kad ištrūktų, dešine ranka pradėjo tėvui smūgiuoti į įvairias kūno vietas. Po kelių smūgių tėvas jį paleido. Atsistojo ir išėjo į kitą kambarį, tėvas liko gulėti ant grindų. Grumtynių metu jis susimušė dešinę ranką. Nedarbingumo neprarado ir niekur nesigydė. Kokiu momentu V. buvo išmuštas dantis, negali pasakyti, kadangi viskas įvyko labai greitai. Kai tėvas gulėjo ant žemės, V. nuėjo į vonią, iš burnos jai bėgo kraujas. Nuėjo pas sesę ir pamatė, kad jos priekinis dantis iškrito. Jam buvo labai graudu dėl Viktorijos ir jos išmušto danties. Mama tuo metu išėjo iš kambario ir nuėjo skambinti policijai, kuri atvyko netrukus. V. taip pat bandė apginti mamą nuo tėčio, todėl ir „prarado“ savo dantį. Tai nebe pirmas smurto atvejis šeimoje, kadangi kai tėvas išgeria alkoholio, tampa agresyvus ir nenuspėjamas (1 tomas, b. l. 39-42, 43-46, I tomas).
2018-03-12, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame užfiksuota, kad Pv. V. 2018-03-12, nustatyti riešo ir plaštakos dauginiai paviršiniai sužalojimai. Anamnezė: skauda dešinę plaštaką, nukentėjo nuo tėvo, ginant motina muštynėse. Objektyvi būklė: dešinė plaštaka kiek patinusi. Mėlynė penkto delnakaulio srityje. Paviršiniai odos nubrozdinimai. Rekomendacijos: kompresai (1 tomas, b. l. 63).
2018-03-13, liudytojos M. V. apklausos protokolas, 2018-03-14, liudytojos M. V. papildomos apklausos protokolas, 2018-04-04, liudytojos M. V. papildomos apklausos protokolas, kuriuose užfiksuota, kad liudytoja apklausta nukentėjusioji M. V. parodė, kad jos vyras P. grįžo iš reiso 2018-03-09 ir nuo tos dienos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vienas vartojo alkoholį. Šių metų sausio mėnesį vyrui įsigaliojo baudžiamasis įsakymas, kadangi jis yra ją sumušęs. Vyras, grįžęs iš reiso, pradėjo jai priekaištauti dėl baudžiamosios bylos, už tai, kad „pridavė“ jį policijai, grasino, kad nebeduos jai ir vaikams pinigų. Vyras žnaibė ją į įvairias kūno vietas, vis kartodamas, kad atkeršys, kad užmuš, sakė, kad nekenčia jos. Su vyru nesivėlė į konfliktą, stengėsi su juo nebendrauti, bandė jį raminti. Ji išgėrė butelį vyno per visą dieną ir atsigulė miegoti, nes blogai jautėsi. Vyras gėrė alkoholį virtuvėje, vaikai buvo savo kambaryje. Ji gulėjo savo lovoje ir P. atėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos ir pradėjo laužyti gėles, kurios stovėjo kambaryje pamerktos į vazą, graužė gėles dantimis ir laužė kotus. Ji pasakė, kad vyras apsiramintų, tačiau jis nereagavo į pastabas. Jis pašoko nuo lovos ir šaukdamas „ja tebia ubju“ rankomis pradėjo daužyti jos galvą, stipriai tempė už plaukų. Jis rėkė, buvo neadekvatus. Ji pradėjo verkti, rėkti, kad ją paleistų ir jai pavyko ištrūkti iš vyro ir išbėgti iš kambario. Vaikai Pv. V. ir V. V. išgirdo triukšmą ir atbėgo jos gelbėti. Vaikai bandė išlaisvinti ją nuo vyro ir matė kaip P. rankos kumščiu trenkė sūnui per veidą, matė, kaip jis susikibo su sūnumi, griuvo ant žemės. Taip pat matė kaip vyras trenkė dukrai V. V. per veidą kumščiu ir jai iš lūpos pasirodė kraujas. Kai P. buvo sukibęs su sūnumi, ji nubėgo į kambarį paėmė savo telefoną ir pradėjo kviesti policiją. Bijo savo vyro, kadangi jis nedaro išvadų, nereaguoja į pastabas. Jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, o išgėręs tampa agresyviu ir neprognozuojamu. Ji buvo labai išsigandusi, buvo ištikta šoko. Po visų žnaibymų jos kūnas nusėtas mėlynėmis, jautė fizinį skausmą. Taip pat labai skaudėjo galvą, kai vyras mušė ir tempė už plaukų. Dėl grasinimų, kad nužudys, tuo momentu buvo išsigandusi, nes nežinojo, ko tikėtis, tačiau šiandien jau nežino, ar jis kalbėjo rimtai. Yra pasimetusi, nežino, kaip ir kas bus toliau. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol laukė policijos, dukra parodė, kad tėvas jai ranka išmušė priekinį dantį, bėgo kraujas. Sūnui sumušta ranka, taip pat jis sakė, kad tėvas jį smaugė ir jam skaudėjo. Visi kūno sužalojimai užfiksuoti medikų priėmimo skyriuje. Nori, kad vyras P. V. būtų nubaustas už savo veiksmus, nebenori su juo taikytis, planuoja su juo skirtis. Bijo savo vyro, nes jis darosi neprognozuojamas. Taip pat bijo dėl savo vaikų, nes tėvas pradėjo smurtauti ne tik jos atžvilgiu, bet ir prieš vaikus nebijo rankos kelti. Nedarbingumo neprarado, tačiau jai skauda galvą, skauda visą kūną. Šiuo metu niekur nedirba, todėl nedarbingumas jai nereikalingas, guli namuose, gydosi savarankiškai. Dar papildė, jog jos vyras po sugrįžimo namo pradėjo kabinėtis prie jos žodžiais, ir pradėjo ją gnaibyti. P. pradėjo ją gnaibyti kovo 9 d., apie 15.00-16.00 val.. Nežino, kiek tiksliai kartų ir kur tiksliai tą dieną jis jai įgnybo. Nuo tokių gnaibymų jautė fizinį skausmą. Iki vakaro žodinis konfliktas nurimdavo ir eidavo miegoti. Su vyru miegojo viename kambaryje, vaikai - kituose kambariuose. Ryte P. atsikeldavo, išgerdavo alkoholio ir tarp jų vėl prasidėdavo konfliktai. Dukra V. buvo namuose, kadangi buvo išeiginės, todėl kai kuriuos konfliktų momentus ji girdėjo, bet ne visus, kadangi ji eidavo pasivaikščioti į lauką, pas močiutę buvo išėjusi. Gali pasakyti, kad visas dienas, t. y. kovo 9,10,11 P. keldavo konfliktus, žodžiais ją įžeidinėjo, gnaibė. Nuo jo gnaibymų jos rankos nusėtos mėlynėmis. Taip pat jis mušė ją kumščiais per šlaunis, nuo smūgių taip pat yra mėlynės. Kurią būtent dieną jis ją mušė kumščiais, negali pasakyti. Taip pat negali tiksliai pasakyti, kurią būtent dieną, kokie sužalojimai jai buvo padaryti. Ji niekur jokios pagalbos nesikreipė, kadangi tikėjosi, kad jos vyras nusiramins. Ji niekur nedirba ir yra finansiškai priklausoma nuo savo vyro. Be to P. sutarė su vaikais, prižadėjo jiems visokių pramogų, vaikai laukė iš tėvo pažadėtų dalykų. Kadangi vyras ne pirmą kartą naudojo smurtą jos atžvilgiu, ji kažkuria prasme jau yra prisitaikiusi, susitaikiusi su tokiomis gyvenimo sąlygomis. Jis namuose būdavo apie du mėnesius tarp reisų, todėl tokį laiką ji ištverdavo su juo, kentėjo ir taikėsi su jo elgesiu. Dar gali pasakyti, kad kažkurią dieną P. griebė ją ranka už veido, stipriai spaudė ir nuo jo pirštų liko mėlynės ant smakro. Tačiau kai P. kovo 12 dieną ją sumušė ir sumušė vaikus, ji nebegalėjo laukti ir nebežinojo, ko iš jo tikėtis. Dar nori pasakyti, kad P. su ja niekada negeria alkoholio, jis geria vienas. Ji gėrė vyną atskirai nuo savo vyro, kadangi žinodama, kad jis girtas yra agresyvus, vengia su juo gerti. Dar nori papildyti, kad ji su vyru P. buvo nuvykę į sodo namelį pačią pirmą dieną, kai tik jis grįžo iš reiso. Nežino tikslaus adreso, kur yra jų sodo namelis, galės papildyti vėliau. Sode P. vartojo alkoholį ir tarp jų jau prasidėjo konfliktas. Jis jau sode pradėjo ją žnaibyti ir „kabinėtis“ žodžiais. Tada jis atsigulė miegoti, o ji vakare grįžo pėsčiomis namo, P. liko sode. Kitą dieną P. grįžo namo ir dienos metu vėl prasidėjo žodinis konfliktas, ir vėl jis ją žnaibė. Savo apklausoje nurodė, kad vyras žnaibė vaikų akivaizdoje. Taip pasakė, nes vaikai dažniausiai būna namuose su ja, be to viskas įvyko ne per vieną kartą ir jau negali pasakyti, ką tiksliai matė ir girdėjo vaikai. Dabar jau negali tiksliai pasakyti, kokiu momentu P. išmušė V. dantį, apie tai pasakė pati dukra. Kaip suprato, dantį dukrai P. išmušė tuo momentu, kai dukra bandė ją nuo vyro apginti. Kai vyras puolė ją ir mušė, buvo toks šurmulys, kad ji gynėsi, rankomis dengė veidą ir nematė, kur tuo momentu buvo vaikai, nors pagal garsus suvokė, kad vaikai yra šalia. Bėgo nuo vyro iš savo kambario pas sūnų į kambarį ir koridoriuje įvyko grumtynės. Vienu momentu ištrūko nuo vyro ir išbėgo į laiptinę, tada iškvietė policiją ir į butą grįžo su policijos pareigūnais. V. pasakė, kad tėvas trenkė jai ranka į veidą ir išmušė dantį, bet paskui ji sakė, kad brolis ant jos užgriuvo ir tuo metu galėjo išmušti dantį. Kaip suprato, V. pati nesuprato ir iki šiol nesupranta, kokiu momentu buvo išmuštas jos dantukas. Mano, kad dukra buvo šoko būsenos nuo įvykusio. 2018-04-17, Viktoriją užregistravo konsultacijai pas odontologą, Daugpilio mieste, Latvijos Respublikoje. Iki šiol jokio gydymo vaikas neturėjo, nes jokio gydymo ir nėra - dantis visiškai iškritęs, reikia naują dantį daryti. Gydytojai pasakė, kad negali dantuko kliudyti, reikia, kad visiškai užgytų dantenos. Kiek pasakė gydytojai, gydymas kainuos kažkur 300,00 eurų, tiksliai niekas nieko nežino, pasakys konsultacijos dieną (1 tomas, b. l. 72-74, 76-79, 80-83).
2018-03-12, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame užfiksuota, kad M. V. 2018-03-12, nustatyti galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Anamnezė: Galvos skausmai, buvo sumušta vyro, tampė už plaukų prieš dvi valandas. Objektyvi būklė: galvos palpacija skausminga, be sąmonės nebuvo. Sako, kad mušė prieš kelias dienas, yra daugybinės, nešviežios iki 2-3 cm., poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje ir kojoje. Rekomendacijos: kompresai (1 tomas, b. l. 110).
2018-03-13, asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajai M. V. sutikus buvo atlikta jos kūno apžiūra. Nustatyta, kad ant M. V. kairės rankos žasto, vidinėje pusėje daugybiniai sumušimai - mėlynės, ant dešinės rankos riešo - mėlynės, mėlynės ant kairės rankos vidinėje pusėje mėlynės, nudrėskimai ant krūtinės, mėlynės ant smakro, nudrėskimai ant nugaros, mėlynė ant kairės kojos kelio, mėlynė ant dešinės kojos šlaunies vidinėje pusėje, mėlynė kairės kojos šlaunies vidinėje pusėje. Sužalojimai nufotografuoti (1 tomas, b. l. 111-120).
2018-03-12, medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame užfiksuota, kad V. V. 2018-03-12, nustatytas danties lūžis. Anamnezė: skundžiasi danties skausmu. Prieš dvi valandas nukentėjo muštinėse, ginant motina nuo tėvo. Objektyvi būklė: išmuštas pirmas viršutinis dantis iš kairės. Rekomendacijos: gydymas pas stomatologą (1 tomas, b. l. 147).
2018-03-29, nepilnametės nukentėjusiosios V. V. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kad nepilnametė V. V. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jos tėtis išgėrė, pradėjo triukšmauti. Jis norėjo eiti miegoti, bet mama nenorėjo. Tada tėtis pradėjo mamą mušti. Brolis stojo ginti mamos ir su tėčiu pradėjo muštis. Tada tėtis pastūmė brolį, brolis užgriuvo ant jos ir taip gavosi, kad jai išmušė dantį. Po to atvažiavo policija ir tėtį išsivežė. Tai buvo prieš dvi savaites, pirmadienį. Tą dieną ji buvo mokykloje, o konfliktas įvyko grįžus jai iš mokyklos. Tai buvo apie 20 val., gal šiek tiek vėliau. Ji apie konfliktą žinau, nes ten buvo. Tėtis gyvena kartu su jais, bet jis išvažiuoja į reisus, būna tris mėnesius reise ir tada grįžta. Jis tąkart grįžo penktadienį ir buvo namuose ir tą patį penktadienį jie su mama išvažiavo į sodą - tėtis paruošė valgyti ir jie išvažiavo. Kai grįžo sekmadienį iš sodo, tėtis išgėrė. Kas vyko tarp tėvų sode, ji nežino. Kai tėtis buvo tik šiek tiek išgėręs, viskas buvo gerai, o kai daugiau išgėrė, pradėjo prie mamos kabinėtis, sakė: „einam miegoti“. Mama nenorėjo su juo eiti, bet ji smulkmenų nežino, kadangi sėdėjau kitame kambaryje. Tėtis prie mamos kabinėjosi iš pradžių, kaip ji girdėjo, žodžiais, o kai buvo daugiau išgėręs, tada rankomis kibo, bet ji nematė. Ji nelabai pamena kaip rankomis tėtis kabinėjosi. Kada jie buvo brolio kambaryje, tėtis mamą tempė, kad ji eitų su juo miegoti, o mama jį atstūminėjo, tėtis bandė jai suduoti, bet nežino į kurią vietą. Jis bandė suduoti, pamena, į galvą, daugiau neatsimena. Tėtis nesudavė, jis buvo užsimojęs, bet nesudavė. Šis įvykis buvo pirmadienį. Penktadienį tėtis su mama elgėsi gerai, o kaip elgėsi kitomis dienomis, ji nežino, nes jiedu buvo sode. Po šio konflikto mėlynių ant mamos kūno nematė. Anksčiau ant mamos kūno buvo mėlynių, buvo gal prieš dvejus metus, bet tai buvo seniau, o paskutiniu metu nebuvo. Tarp tėvų buvo geresni santykiai, o dabar vėl...
Tėtis mamą tempė už rankos. Mama nenorėjo su juo eiti. Nežino ar stipriai tempė ir kaip mama jautėsi. Ką gėrė tėtis, ji nežino. Kartais jis gėrė degtinę, bet ji nematė. Tėtis su broliu mušėsi. Iš pradžių brolis mušė tėtį, tada tėtis brolį, tai buvo brolio kambaryje. Tėtis atėjo į brolio kambarį. Mama atėjo į brolio kambarį, o tėtis iš paskos. Kodėl jis atėjo mamai iš paskos, ji nežino. Ji tuo metu taip pat buvo brolio kambaryje, tiesiog sėdėjo brolio kambaryje. Kai sėdėjo brolio kambaryje nesigirdėjo kas vyksta tarp mamos ir tėčio. Konflikto metu broliui nieko neatsitiko, o jai išmušė dantį. Tėtis pastūmė brolį, brolis krito ant jos ir taip gavosi, kad ji liko be danties. Ji dėl to nepergyvena, nes dantį galima įstatyti, svarbu, kad viskas būtų gerai. Jie buvo pas gydytoją sakė, kad iki 18 metų įstatyti danties negalima. Jie važiuos į Daugpilį, kur jai įstatys laikiną dantį, kai bus 18 metų, tada įstatys. Jai dantį išmušė netyčia, to nebūtų buvę, jeigu ji būtų buvusi tame kambaryje. Tėtis jos niekada neliečia, žino, kad tėtis jos niekada nebūtų palietęs. Ji pati tai žino. Taip jau atsitiko, kad danties nėra, tai įvyko netyčia. Tėtis brolį pastūmė ir jis nukrito ant jos. Už kurios vietos paėmęs tėtis brolį stūmė, tiksliai nežino, lyg tai už pečių, bet ji tiksliai nematė. Tėtis ne taip jau ir stipriai stūmė brolį. Brolis pradėjo ginti mamą, tada tėtis pastūmė brolį ir brolis griuvo ant jos. Tėtis bandė mamai suduoti, todėl brolis ją gynė. Tai ne pirmas kartas kai tėtis bandė mamai suduoti. Negali pasakyti kaip jautėsi būdama tame kambaryje ir matydama kas vyksta. Tai pasakodama negerai jaučiasi, bijo, kad tėčiui gali nutikti kas nors blogo. Kad šeimoje nebūtų tokių įvykių, tėčiui reikia užsikoduoti nuo alkoholio. Konfliktai būna dėl tėčio gėrimo. Kai tėtis atvažiuoja, jis geria ir tai būna nuolatos. Jai nepatinka, kai jis geria, tada pradeda neadekvačiai elgtis, o kai jis blaivus, visada būna geras žmogus. Dėl danties, kurio neteko, niekas jos neturi atsiprašyti. Jeigu nebūtų buvusi tame kambaryje, nieko nebūtų įvykę. Ji savęs dėl to irgi nekaltina. Jai nėra labai svarbus dantis. Konfliktas negalėjo būti kovo 9 d. Penktadienį tėtis grįžo, o įvykis įvyko kovo 12 d.. Tą dieną kai grįžo tėtis, jie su mama nekonfliktavo. Kai ji išėjo į mokyklą buvo viskas gerai, o kas vyko po to, ji nežino. Vakare jie buvo sode, o ji buvo likusi su broliu. Kitą dieną tėvų irgi nebuvo namuose, nes jie išvažiavo visoms išeiginėms. Jie grįžo sekmadienio vakare. Mama sakė, kad sode lyg tai viskas buvo normaliai. Tėtis būdamas sode irgi šiek tiek gėrė, bet apie tai, kas vyko sode, reikia klausti mamos. Ji nežino kaip jis elgėsi su mama, bet iš principo su jais, jis normaliai elgiasi ir išgėręs. Mama nieko nesakė, bet tėtis su mama jau seniai dažnai pykstasi. Kodėl brolis įsiterpė į tėvų konfliktą, nežino. Ji nežino ar jam reikėjo įsiterpti, ar ne.
Tėtis pradėjo stipriai kibti prie mamos, o brolis negalėjo į tai žiūrėti, todėl įsiterpė. Nežino ar tėtis mušė mamą, ar ne, nepamena. Konflikto metu mama lyg ir šaukė, nelabai atsimena. Mama verkė. Ji tuo metu verkė. Dėl tokio tėčio elgesio su mama, mamai skaudėjo. Ji nežino ką jai skaudėjo. Ji nežino ar mamai skaudėjo, bet jai atrodo, kad gal skaudėjo, nes jeigu žmogų muša, tai kaip gali neskaudėti.
Kai jai išmušė dantį, buvo kraujo, skaudėjo. Pirmą dieną skaudėjo, savaitę valgyti negalėjo, o dabar jai jau geriau. Jeigu ne viską papasakos apie tai ką tėtis padarė, nežino ar tai tėčiui padės pasikeisti. Dėl to kas atsitiko, mano, kad tėtis jaučiasi blogai. Nežino ar tėtis atsiprašė dėl tokio elgesio. Po šio įvykio jie jo daugiau nematė. Ji nežino ar jis atsiprašė (1 tomas, b. l. 160-161).
P. V. bylos nagrinėjimo teisme metu duoti paaiškinimai dėl jam pareikšto kaltinimo, sutampa su nukentėjusiųjų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei su kitais byloje esančiais ir teismo, bylos nagrinėjimo teisme metu, patikrintais bei įvertintais įrodymais.
Nors nepilnametė nukentėjusioji V. V. tiksliai ir nenurodė, kad jai dantį išmušė tėvas P. V., lyg ir norėdama pranešti, kad tai įvyko netyčia (teismas tokius jos parodymus vertina kaip galimą norą padėti tėvui), tačiau nukentėjusioji M. V. duodama pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu tiksliai parodė, kad ji matė, kaip P. V., tuo metu, kai dukra ir sūnus ją gynė nuo P. V., ranka trenkė dukrai į veidą ir jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Tokiais M. V. parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie sutampa ir su kitais byloje esančiais įrodymais ir jų visetu bei atitinka V. V. padarytų sužalojimų pobūdį.
Visos šios paminėtos aplinkybės ir visi šioje baudžiamojoje byloje aptarti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytos P. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir kad jas padarė kaltinamasis P. V.. Veikos atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies (visuose penkiuose epizoduose) ir BK 140 straipsnio 3 dalies dispoziciją.
Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo P. V. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje (penki epizodai) yra įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė turi būti taikoma, nes byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Proceso išlaidos baudžiamojoje byloje yra 182,00 Eur. 2018-06-21, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau Skyrius) pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3894, yra nurodyta, kad Skyrius 2018-06-14, gavo advokato Egidijaus Labucko prašymą Nr. NTP-5-3848, apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą M. V. pagal 2018-03-26 sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-683-5478. Iš viso valstybės naudai prašoma priteisti 182,00 Eur (2 tomas b. l. 159).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją, arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno.
Žemesnės instancijos teismas
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nukentėjusiajai M. V. advokatas buvo paskirtas remiantis 2018-03-22, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-683-5478. Šiuo sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11754-18, dėl civilinio ieškinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimu nukentėjusiojo atstovavimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme. Paskirtas advokatas Egidijus Labuckas (2018-03-27 advokato orderis Serija LA Nr. 599446 (1 tomas, b. l. 104; 105-106)). M. V. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo manymu šios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo P. V., nes jos susidarė dėl jo neteisėtų veiksmų. Šios išlaidos nėra didelės, jos atitinka P. V. turtinę padėtį, todėl šios išlaidos iš nuteistojo P. V. turi būti priteistos.
Civilinė ieškovė M. V., šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį kaltinamajam P. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio suma 3000,00 Eur. Civiliniame ieškinyje M. V. nurodė, kad jos sutuoktinis P. V. įtariamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. kovo 9, 10 ir 11 dienomis tyčia gnaibė ją į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jis taip pat, 2018 m. kovo 12 d., apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis trankė jos galvą, tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, apkabino už kaklo ir smaugė, ją bandžiusį apginti jų pilnametį sūnų, Pv. V., jį smaugė ir prakirto sūnui lūpą, taip pat kumščiu trenkė ir išmušė dantį nepilnametei jų dukrai V. V.. Šiais veiksmais sutuoktinis P. V. įtariamas įvykdęs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo numatytais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti ją padaręs asmuo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Tuo metu, kai atsakovas smurtavo prieš ją, ji juto fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bejėgiškumą. Sutuoktinis, išgėręs alkoholio, tampa neprognozuojamu. Anksčiau jis taip pat prieš ją smurtavo, todėl ji labai bijojo ne tik dėl savo sveikatos, tačiau ir dėl gyvybės. Ji labai buvo sukrėsta, kad sutuoktinis smurtavo ir prieš jų vaikus. Ji dar labiau bijojo dėl jų sveikatos ir gyvybės. Jai vaikų buvo gaila, tačiau ji negalėjo jiems tuo metu padėti.
Po sutuoktinio smurtinių veiksmų jos kūnas nusėtas mėlynėmis, sužalotas kūno vietas skauda. Tačiau, dar didesnis yra dvasinis skausmas. Jai skaudu, kad taip pasielgė artimas žmogus. Ji yra žymiai silpnesnė už sutuoktinį, finansiškai ir emociškai nuo jo priklausoma, todėl nesaugi. Sutuoktinis pažemino visą jų šeimą. Padarė neįmanomu tolesnį šeimyninį gyvenimą, kurį jie gyveno 18 metų. Todėl ir šiuo metu jaučia didelę įtampą, netikrumą dėl savo ir vaikų ateities. Pablogėjo jos bendra savijauta, ir ypač miegas. Nuolat galvoja apie šiuos įvykius ir apie niūrias ateities perspektyvas. tai neigiamai atsiliepia jos bendravime su kitais žmonėmis. Dėl blogos savijautos jai labai sunku rūpintis vaikais, spręsti buitinius ir kitus gyvenimiškus klausimus. Todėl mano, kad atsakovo veiksmais jai padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Ją įvertino 3000,00 Eur. neturtinės žalos dydžiui įtaką turi tai, kad ji padaryta tyčiniais, ciniškais, smurtiniais nusikalstamais atsakovo veiksmais, todėl žala negali būti mažinama remiantis sunkia atsakovo turtine padėtimi (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Prašo priteisti iš atsakovo P. V., pripažinus jį kaltu, 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priteisti iš atsakovo proceso išlaidas valstybei (1 tomas, b. l. 99-100).
M. V. yra pripažinta civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje (1 tomas, b. l. 101-102).
Teisiamojo posėdžio metu, civilinė ieškove M. V. savo ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.
Kaltinamasis P. V. ir gynėjas advokatas Antanas Skrebutėnas prašė ieškinio reikalavimo dydį mažinti iki 300,00 Eur.
Prokurorė prašė civilinės ieškovės M. V. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį mažinti iki 1000,00 Eur, nes mano, kad 3000,00 Eur suma yra per didelė ir neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.
Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis)), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Civilinei ieškovei M. V. įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, ji teigė, kad jai buvo nemalonu, kad jos sutuoktinis taip pasielgė jos ir jųdviejų vaikų atžvilgiu. Civilinei ieškovei M. V. įvykių metu buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl natūralu, kad tai jai sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, ji buvo pažeminta, todėl jai yra padaryta neturtinė žala. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstamos veikos, įvykdytos nukentėjusiosios M. V. atžvilgiu, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamajame įstatyme priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, P. V., kaltinime nurodytu laiku, smurtavo savo sutuoktinės M. V. atžvilgiu. Jis tai pripažino ir pats.
Neabejojama, kad dėl dažnos sutuoktinio P. V. agresijos, konfliktų ieškojimo, patiriamo psichologinio ir fizinio smurto, jo smurto prieš vaikus, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, gėdą dėl tokių įvykių jos šeimoje.
Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.
Nagrinėjamu atveju pakanka duomenų konstatuoti, kad nusikalstama veika pažeista viena iš vertingiausiu asmeniniu neturtinių vertybių – M. V. sveikata.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikia paminėti, kad neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, kuriems nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiama iki 1000,00 - 1200,00 Eur.
Kad M. V. patyrė neturtinę žalą, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, byloje esančiais ir jau aptartais įrodymais, todėl teismas jų nebekartoja.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismų praktikos aktualijas tokio pobūdžio bylose, manoma, kad ieškovės M. V. prašomas jai priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Teismas pripažįsta, kad civilinei ieškovei M. V. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, nes ant jos kūno nuo kaltinamojo įžnybimų buvo mėlynės. Ji buvo tampoma už plaukų, jai buvo suduoti smūgiai į galvą. Ir tai be abejonės, jai sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, todėl natūralu, kad nukentėjusioji, turi teisę reikalauti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog M. V. dėl P. V., šioje byloje nustatytų, smurtinių veiksmų, reikalingas tolimesnis gydymas. Taip pat nėra duomenų, kad M. V. dėl P. V. smurtinio elgesio, kuris yra nustatytas šioje baudžiamojoje byloje, yra susidarę negrįžtamieji sveikatos sužalojimo reiškiniai, todėl M. V. prašoma jai priteisti neturtinė 3000,00 Eur žalos suma yra nepateisinamai didelė ir neadekvati nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmėms kompensuoti.
Visa tai įvertinęs, ir turėdamas diskrecijos teisę, teismas mano, kad 1200,00 Eur suma, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiosios M. V. teisėtus interesus. Todėl civilinės ieškovės M. V. reikalaujama priteisti suma mažinama iki 1200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje civilinės ieškovės M. V. ieškinys atmestinas.
Byloje yra 2018-09-10, kaltinamojo P. V., jo gynėjo Antano Skrebutėno, nepilnametės nukentėjusiosios V. V. įgaliotosios atstovės, advokatės Raimondos Venckutės, ir taip pat jos atstovės pagal įstatymą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Snežanos Petrovos pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad minėti proceso dalyviai baudžiamojoje byloje Nr. 1-395-844/2018, susitarė dėl neturtinės žalos, padarytos mažametei V. V., atlyginimo. P. V. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai V. V. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą 1500,00 Eur, kiekvieną mėnesį mokant po 300,00 Eur iki einamojo mėnesio 30 d., pradedant mokėti nuo 2018-11-01 iki 2019-04-01, pinigus pervedant į V. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo prašo patvirtinti šį susitarimą (2 tomas, b. l. 186).
Šis susitarimas įrodo, kad kaltinamasis P. V. susitarė su nukentėjusiosios V. V. atstovais dėl neturtinės žalos, padarytais jo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Šis susitarimas sudarytas šalių laisva valia, dėl jo ginčo nėra, jis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia susitarimo šalių, bei vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl gali būti tvirtinamas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.
Kaltinamasis P. V. vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-03-12, 19 val. 50 min., (2 tomas, b. l. 21-23). Jam 2018-03-14, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas. Kardomoji priemonė suėmimas P. V. buvo taikoma nuo 2018-03-14, 11 val. 20 min., (2 tomas, b. l. 54-57) iki 2018-04-13, 10 val. (2 tomas, b. l. 93-94).
2018-04-05, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kaltinamajam P. V., nuo 2018-04-14 iki 2018-06-14, paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pv. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiųjų M. V., Pv. V. ir V. V. 30 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais M. V., Pv. V. ir V. V. ir nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 85-88).
2018-08-28, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjo nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-395-844/2018 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-01-1-11754-2018-2) kaltinamajam P. V., 2018-04-05, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjo Gyčio Stasevičiaus nutartimi paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. V., Pv. V. ir V. V., gyvenančių (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiųjų M. V., Pv. V. ir V. V. 30 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais M. V., Pv. V. ir V. V. ir nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), taikymo terminas pratęstas trims mėnesiams t. y. nuo 2018-09-14 iki 2018-12-14 (2 tomas, b. l. 178-181).
Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo P. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis P. V. administracine tvarka baustas vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (baustas 2014-06-21). Bauda sumokėta 2014-06-25 (1 tomas, b. l. 8).
Kaltinamasis P. V. yra nukentėjusiosios M. V. sutuoktinis, ir nukentėjusiųjų Pv. V. ir V. V. tėvas (2 tomas, b. l. 10-11).
Kaltinamasi P. V. anksčiau teistas 2018-01-19, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš sutuoktinę M. V. (2 tomas, b. l. 12-15). Taip pat jis 2015-07-09, prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Įtarimas šiam ikiteisminiame tyrime jam buvo pareikštas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl smurto prieš sūnų Pv. V.. Prokuroro nutarimas buvo patvirtintas 2015-07-28, teismo nutartimi (2 tomas, b. l. 16-20).
Duomenų, kad kaltinamasis P. V. būtų įrašytas į psichiatrinę - narkologinę įskaitą, nėra.
Kaltinamasis P. V. dirba (2 tomas, b. l. 9).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo P. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padarytos šešios nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis P. V. darydamas nusikaltimus siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamų veikų stadiją (P. V. padaryti nusikaltimai yra baigti), į kaltininko asmenybę (P. V. dirba, anksčiau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą dėl smurto prieš savo žmoną M. V., taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kur ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jo atžvilgiu taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje, kada jis smurtavo prieš savo sūnų Pv. V.. Yra baustas vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jam skirtą baudą yra sumokėjęs. Naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau po šioje byloje nustatytų jo nusikalstamų veikų padarymo, daugiau nenusižengė įstatymams, jo veikoje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat jis susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai savo dukrai V. V.). Tačiau jo smurtas kitų žmonių, savo artimųjų šeimos narių, atžvilgiu negali būti pateisinamas. Nors P. V. ir gailisi dėl padaryto, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau P. V. smurtinis elgesys kitų žmonių, tuo labiau savo šeimos narių, savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, negali būti pateisinamas, ir įrodo, kad jis nepaisė savo artimųjų prašymo nebevartoti alkoholio, kuris buvo visų konfliktų priežastimi, nevertino jam anksčiau skirtos bausmės paskirties, nesugebėjo savęs suvaldyti, objektyviai įvertinti situacijos ir rasti teisingą, neprieštaraujantį įstatymams sprendimą, nepaisė moralinių nuostatų reikalaujančių gerbti įstatymo saugomas vertybes, o tai reiškia, jog jis nepilnai supranta jų paskirtį, nelinkęs pasitaisyti, nevertina savo netinkamo elgesio kritiškai, todėl vertinant tai, kad P. V. jam inkriminuotas nusikaltimas padarė savo šeimos narių atžvilgiu, turėdamas neišnykusį teistumą, ir už kurių padarymą yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė, bei siekiant sulaikyti P. V. nuo neteisėto elgesio ateityje, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų bei juos gerbtų, suprastų jų tikslus, įvertintų savo poelgį, ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam P. V. skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu, kaip ir numatyta jam inkriminuotų straipsnių sankcijose, parenkant bausmės terminą artimą minimaliam sankcijose numatytam, jos vykdymą atidedant įstatyme numatytam taip pat artimą minimaliam terminui, nes atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikaltimų padarymo, į tai, kad jis dirba, ankstesnę jam skirtą bausmę yra atlikęs, jam skirtą baudą už administracinį nusižengimą yra sumokėjęs, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra susitaręs atlyginti nukentėjusiajai V. V. neturtinę žalą, manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo ir per nustatytą artimą minimaliam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, ir įvertinama tai, kad jo elgesyje yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančios aplinkybės.
Pagrindo taikyti P. V. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas prieš M. V. 2018-03-09) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas prieš M. V. 2018-03-10) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas prieš M. V. 2018-03-11) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas prieš M. V. 2018-03-12) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikaltimas prieš Pv. V. 2018-03-12) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nusikaltimas prieš V. V. 2018-03-12) ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti bausmių visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant visas paskirtas švelnesnes bausmes ir P. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti jam galutinę sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti P. V. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, P. V. šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės - 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, skirti P. V. šias pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
Šias pareigas nuteistasis P. V. privalo įvykdyti per 1 (vienerių) metų laikotarpį, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos palikti galioti P. V. 2018-04-05, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjo Gyčio Stasevičiaus nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. V., Pv. V. ir V. V., gyvenančių (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiųjų M. V., Pv. V. ir V. V. 30 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais M. V., Pv. V. ir V. V. ir nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Civilinės ieškovės M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš P. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 1200,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.
Likusioje dalyje civilinio ieškovės M. V. civilinį ieškinį atmesti.
Patvirtinti 2018-09-10, kaltinamojo P. V., jo gynėjo Antano Skrebutėno, nepilnametės nukentėjusiosios V. V. įgaliotosios atstovės, advokatės Raimondos Venckutės, ir taip pat jos atstovės pagal įstatymą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Snežanos Petrovos pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad „Mes, kaltinamasis P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gynėjas advokatas Antanas Skrebutėnas ir nukentėjusiosios mažametės V. V., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, atstovė pagal įstatymą įgaliota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Snežana Petrova, V. V. atstovė pagal įstatymą paskirta advokatė Raimonda Venckutė, baudžiamojoje byloje Nr. 1-395-844/2018, susitarėme dėl neturtinės žalos, padarytos mažametei V. V. atlyginimo. P. V. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai V. V. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą 1500,00 Eur (tūkstantis penki šimtai eurų), kiekvieną mėnesį mokant po 300,00 Eur (trys šimtai eurų) iki einamojo mėnesio 30 d., pradedant mokėti nuo 2018-11-01 iki 2019-04-01, pinigus pervedant į V. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių parašai“.
Šis susitarimas įsigalioja nuo teismo sprendimo, patvirtinančio jį, įsiteisėjimo momento.
Priteisti iš P. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 182,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai M. V. išlaidų. Išaiškinti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“ Nr. LT247300010112394300, AB „Citadele“ Nr. LT787290000000130151, AB DNB bankas (šiuo metu šis bankas vadinasi „Luminor“) Nr. LT744010051001324763, AB SEB bankas LT057044060007887175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. 327180000000141038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT747400000008723870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT427230000000120025.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų), nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.