Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-578-1005/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
1-578-1005/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56134-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Kaltinamasis
D. V.
Nukentėjusysis
V. G.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-578-1005/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56134-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1. 1.1.7.1. 1.1.7.2.1. 2.3.6.3. 2.3.6.4.1. 2.3.6.4.2. 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,kaltinamajam D. V.,nukentėjusiajai V. G. ir jos astovui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis tris nepilnamečius vaikus, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Švedijoje AB (duomenys neskelbtini), apdailininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, antro aukšto aikštelėje, smurtavo prieš buvusią sugyventinę V. G., t. y., sugriebęs už dešinės rankos dilbio jį spaudė, po to nukentėjusiąja V. G. stūmė ne mažiau kaip du kartus rankomis, dėl ko ji trenkėsi į laiptinės turėklus, šiais savo veiksmais padarė V. G. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje, kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu D. V. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta ir gailisi. Kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. 2018-11-24 buvo pas draugą ir vartojo daug alkoholio. Paskui sugalvojo nueiti pas buvusią sugyventinę V. G. atsiprašyti ir susitaikyti. Taip ir padarė, tačiau laiptinėje su V. G. kilo konfliktas. Kadangi buvo neblaivus prieš ją pakėlė ranką, blaivus taip nebūtų pasielgęs. V. G. atsiprašė dėl padaryto, taip pat, atsiprašo ir dabar teisme. Sutinka su civiliniu ieškiniu, tačiau mano, kad ieškinys per didelis. Savanoriškai sutinka sumokėti 5000 Eur sumą dalimis po 300 Eur kas mėnesį iki pilno atsiskaitymo. Parodo, kad yra išsiskyręs ir trims savo nepilnamečiams vaikams 7, 10 ir 13 metų amžiaus teikia išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Taip pat, turi neįgalią motiną, kurią per mėnesį remia 200 Eur suma, kadangi vien iš savo pencijos motina nepragyventų. Motinai jis yra vienintelis vaikas. Dirba Švedijoje apdailininku. Jam priklauso mėnesio trukmės atostogos. Sutinka per savo atostogas atlikti viešųjų darbų bausmę, jei teismas tokią bausmę paskirtų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-11-24 d. apie 16.30 ar 17.00 val., ji į kiemą išvedė pavedžioti šunį. Kieme prie savo laiptinės susitiko D. V., kuris buvo visiškai girtas. D. V. jos pradėjo reikalauti, kad jie susitaikytu ir vėl pradėtu kartu gyventi. Ji atsisakė su juo taikytis ir įėjo į laiptinę. D. V. ėjo paskui ją ir laiptinėje griuvinėjo. Griūdamas jis griebė jai už kojų. Tai jis padarė netyčia, dėl savo girtumo. Laiptinėje jis klaupėsi ant kelių ir atsiprašinėjo. Būnant laiptinės antro aukšto aikštelėje ji norėjo iškviesti policijos darbuotojus, kad jie D. V. išvarytu iš laiptinės. Ji išsitraukė telefoną ir tada D. V. sugriebė jai už dešinės rankos dilbio. Sugriebęs už dilbio, jis jį stipriai suspaudė ir ji pajautė stiprų fizinį skausmą. Nuo jo paspaudimo jai iš rankų iškrito telefonas. Tada D. V. jos ranką paleido ir ji pasikėlusi telefono aparatą ėjo link savo buto. Tuo metu D. V. mažiausiai du kartus ją stūmė rankomis ir ji trenkėsi į laiptinės turėklus. Nuo šių atsitrenkimų ji pajautė stiprų fizinį skausmą juosmens dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje. Vėliau pamatė, kad tose vietose atsirado kraujosruvos. Jai įėjus į butą, iš paskos įsibrovė ir D. V.. Ji iškvietė policijos darbuotojus ir D. V. buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Po paleidimo iš sulaikymo, D. V. vėl jai rašinėjo SMS ir prašė taikytis, bet ji nesutiko. Po 2018-11-24 įvykio ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus ir jai buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje, bei kairėje šlaunyje. Šiuos sužalojimus jai padarė D. V.. Dėl visų šių sužalojimų jai buvo padaryta fizinė ir moralinė žala, todėl ji reiškia 10 000 eurų civilinį ieškinį. (b. l. 17-19, 31-34, 35-39)

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018-11-24 nutarimu V. G. pripažinta nukentėjusiąja. (t. 1, b. l. 40)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)gatvėje, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo laiptinėje. Daugiabutis gyvenamasis namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo laiptinėje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Apžiūros metu fotografuota. (b. l. 22-24)

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2018-11-24 16.48 val., Panevėžio apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja konfliktuoja su sugyventiniu. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. G.. V. G. 21.06 val. pati atvykusi į policijos komisariatą pranešė, kad buvęs sugyventinis naudojo prieš ją smurtą. Smurtą patyręs asmuo V. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, 2018-11-24 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje sugyventinis spaudė jos dešinės rankos riešą. Ant dešiniojo dilbio matėsi kraujosruva. Dėl šio įvykio į Panevėžio m. ir r. PK buvo pristatytas D. V.. (b. l. 55-56)

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-11-24 17.15 val. policijos pareigūnai laikinai sulaikė D. V. ir pristatė jį Panevėžio AVPK laikino sulaikymo patalpas. D. V. alkotesteriu buvo nustatytas 3,06 promilių girtumas. (b. l. 57)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje, kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. (b. l. 54)

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 48) ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019-03-07 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove. (b. l. 49)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be D. V. parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina nukentėjusiosios V. G. parodymai, specialisto išvadoje bei kituose anksčiau aptartuose dokumentuose užfiksuoti duomenys.

D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę D. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nėra teistas Lietuvos Respublikoje (b. l. 90-91), yra baustas administracine tvarka tik vieną kartą (b. l. 92-93), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (b. l. 96;99), nuo 2002 metų yra nuolat dirbantis (b. l. 102-103), buvusio darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) yra chrakterizuojamas teigiamai (b. l. 107), jo motinai nuo 2006 m. neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, D. V. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina pati švelniausia straispnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Kaltinamasis nurodė, kad yra fiziškai sveikas ir viešuosius darbus dirbti sutinka. Teismo įsitikinimu 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat, į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad D. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į D. V. paskirtąją bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 17.30 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 15.47 val. (dvi paros), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis).

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Nukentėjusioji V. G. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismas sprendžia, jog dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai iš tikrųjų buvo padaryta neturtinė žala. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tai teismas laiko nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos turiniu, taip pat, teismas vertina ir aplinkybę, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo asmuo, su kuriuo ji palaikė artimus santykius.

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau ginčija ieškinio dydį. D. V. nurodė, kad yra pasirengęs savanoriškai nukentėjusiajai atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą mokėdamas ją dalimis po 300 Eur kas mėnesį iki minėtos sumos sumokėjimo. Kaltinamojo pasiryžimas savanoriškai atlyginti neturtinę žalą yra sveikintinas, kadangi tai rodo asmens nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo ir sukeltų pasekmių. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus. Teismo įsitikinumu, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys yra akivaizdžiai per didelis, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies. V. G. iš kaltinamojo D. V. yra priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo įsitikinimu toks neturtinės žalos dydis visiškai kompensuoja nukentėjusiosios patirtus neigiamus išgyvenimus ir yra proporcingas padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 113, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu D. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į D. V. paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 17.30 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 15.47 val. (dvi paros), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. V. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. V. priteisti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas