Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. I., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16058164274, kurioje S. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I. 2016 m. gegužės 10 d., apie 14.45 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114, 220 punktų reikalavimus Mindaugo g. 16, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas ir kliudė už jo stovintį automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo jis savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje S. I. sakė, kad suprato kuo yra kaltinamas, dėl pažeidimų numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nesutiko. Jis teismo posėdyje sakė, kad pradėjo važiuoti atbulas ir iš karto atsirėmė, smūgio nebuvo, tik švelniai įsirėmė. Po to, kai įsirėmė į kitą automobilį niekur neišvažiavo, sakė kitam vairuotojui „kviesk policiją“, nukentėjusysis sakė, kad tada jam brangiau kainuos, jis atsakė, „koks skirtumas, skambink“. S. I. neturėjo iš ko paskambinti policijai. Apžiūrėjo automobilius, apgadinimų nematė, kito vairuotojo automobilio buvo tik lengvai įlenktas numeris, ant savojo automobilio apgadinimų nesimatė. Tas vairuotojas jam pasakė pavažiuoti į priekį, jis pavažiavo, o kitas vairuotojas nuvažiavo į aikštelę. Sakė vairuotojui, kad gali nuvažiuoti namo ir atvežti jam pinigų ir numerio laikiklį. Tas vairuotojas pasiūlė pavažiuoti į priekį, jis pavažiavau iki užtvaro, o kitas vairuotojas nuvažiavo į aikštelę. Kai kito automobilio vairuotojas nuvažiavo į aikštelę, jis pasakė jam „nuvažiuosiu atvešiu pinigų“, taip pat namie turėjo naujus automobilio numerio laikiklius. Iš įvykio vietos išvažiavo, nes ten niekur negalėjo sustoti. Tada, kai atvažiavo jau nieko nebuvo. Buvo blaivus, automobilis techniškai tvarkingas, automobilis draustas.

Nukentėjusysis A. M. teismo posėdyje sakė, kad įvykio metu buvau automobilyje. Važiavo į darbą, norėjo įsukti į aikštelę pastatyti automobilį. Jam įsukus paaiškėjo, kad prie atitvaro stovi dar viena mašina ir jis negali pravažiuoti į aikštelę. Atsidarė užtvarą, galvojo kita mašina važiuos, tada jį praleis, tačiau vairuotojas įjungė atbulinę eigą ir atsitrenkė į jo automobilį. Ne taip stipriai atsitrenkė, buvo sulankstytas jo automobilio valstybinis numeris, jis buvo nukritęs rėmelis laikantis numerius buvo šiek tiek įlūžęs, bamperio apdaila buvo šiek tiek pažeista. Didelių pažeidimų tikrai nebuvo. Serviso darbuotojai patikrino automobilio apgadinimus, dar nebuvo nuėmę bamperio, sakė kol kas nieko nedarys, vėliau jeigu reikės nuims bamperį. A. M. teismo posėdyje sakė, kad vairuotojas buvo išlipęs, jis užsipuolė jį, klausė, kodėl jis nepravažiavo. Siūlė vairuotojui pildyti eismo įvykio deklaraciją, lygtais sutarė taip ir daryti, tada dar kartą atsidarė atitvarą, vairuotojas jį praleido, jis nuvažiavo į aikštelę, pamatė, kad vairuotojas išvažiuoja į gatvę, nubėgo iki jo, paklausė, kur jis važiuoja, jis atsakė, kad važiuoja prisiparkuoti ir tada ateis. Laukė 10-15 min., niekas neatėjo, tada iškvietė policiją. A. M. teismo posėdyje parodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo sakė, kad gali atvežti jam automobilio numerio laikymo groteles. Atsakomybėn traukiamas asmuo sakė, kad grįš į aikštelę ir įformins deklaraciją. A. M. teismo posėdyje parodė, kad S. I. neatrodė išgėręs, kvapo nejautė. Kreipėsi į atsakomybėn traukiamo asmens draudimą, A. M. automobilis buvo apžiūrėtas, jam įformino draudiminį įvykį. Policija atvažiavo į aikštelę po 30 min., kol viską įformino praėjo daugiau nei valanda, S. I. neatvažiavo.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu juos įvertino, ir vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone daro išvadą, kad S. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114, 126. S. I. kaltė padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; A. M., I. C. paaiškinimais; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis valstybinio numerio ženklas, o automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Volkswagen Passat atsirado po kontakto su automobiliu Opel Zafira; fotolentele bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad S. I. įvykdyta veika neatitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimo sudėties požymių, todėl šią dalį bylos nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių. Teismas tokią išvadą daro remdamasis šiais motyvais:

1. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t. y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

2. S. I. nesuprato, kad apgadino Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Kaip jis teismo posėdyje sakė, kad Volkswagen Passat apgadinimų nematė, buvo tik lengvai įlenktas numeris ir suskilęs rėmelis laikantis numerį. Teismas pastebį, kad Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra labai nežymus, nes kaip A. M. teismo posėdyje sakė, kad buvo sulankstytas automobilio valstybinis numeris, buvo suskilęs rėmelis laikantis numerį, buvo šiek tiek pažeista bamperio apdaila. Tačiau byloje esančiame dokumente „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“ (b. l. 6) nurodoma, kad Volkswagen Passat buvo apgadintos radiatoriaus grotelės ir valstybinio numerio rėmelis. Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole pateiktose nuotraukose (b. l. 13) nesimato jokio Volkswagen Passat apgadinimo. Todėl teismas daro išvadą, kad jei ir buvo eismo įvykio metu minimaliai apgadintas Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai apgadinimai buvo tokie nežymus, kad S. I. galėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai apgadintas Volkswagen Passat automobilis ir galėjo nesuvokti, kad draudžiama pasitraukti iš eismo įvykio. Teismas daro išvadą, kad S. I. veikoje nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.

3.Taip pat Teismas pastebi, kad S. I. neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, jis buvo blaivus, automobilis buvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jis žinojo, kad A. M. automobilio numerius įsidėmėjo, todėl negalėjo galvoti, kad tokiu būdu gali nepastebėtas pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

4. Teismas, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad S. I. įvykdyta veika neatitinka nustatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių.

S. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad administracine tvarka nebaustas. Todėl S. I. skirtina nuobaudos - minimalaus dydžio baudos, numatytos LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 27, 31, 33, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

S. I., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

S. I., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.