- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2-113-878/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01275-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Birštono savivaldybės administracijos Socialinės
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Antanui Grušelioniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. D. ieškiniu (b.l. 2-3) prašė iš atsakovo R. S. priteisti nepilnamečio sūnaus K. S. išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, taip pat vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 400 Lt, iš viso 14400 Lt, ir visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad jos ir atsakovo sūnus K. S. gimė (duomenys neskelbtini), atsakovas tėvystės neneigė ir yra įrašytas vaiko tėvu sūnaus gimimo liudijime. R. S. daugiau kaip trejus metus sūnui neteikia jokio išlaikymo. Atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos problemų, taip pat neturi kitų išlaikytinių. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį ji skiria 800 Lt, didžiąją dalį šios sumos išleidžia maitinimui, taip pat perka vitaminus, higienos reikmenis, rūbus, avalynę. Visus būtiniausius maisto produktus perka iš ūkininkų, rūbus bei avalynę vaikui perka dėvėtų rūbų parduotuvėse ir turguje. Jos turtinė padėtis yra sunki, pajamos per mėnesį yra tik 52,00 Lt išmoka vaikui ir 315,00 Lt socialinė pašalpa. Ji bedarbė, registruota darbo biržoje, jokia komercine veikla neužsiima, savo būsto ar kitų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturi, gyvena socialiniame būste.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad atsakovas daugiau kaip trejus metus sūnui neteikia išlaikymo. Jos žiniomis, atsakovas sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje. Sūnus lanko priešmokyklinę klasę, mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Ieškovė neturi išsilavinimo ir profesijos, taip pat socialinių įgūdžių, todėl neturi darbo, registruojasi darbo biržoje, gyvena socialiniame būste, gauna socialinę pašalpą. Jokio turto, automobilio, santaupų neturi. Vaiko maitinimui per mėnesį išleidžia 400 Lt, rūbams 100 Lt, vitaminams, higienos priemonėms 40 Lt. Vaikas sveikatos problemų neturi.
Atsakovas R. S., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (b.l. 80), į teismo posėdį neatvyko. Raštu nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja, prašo bylą nagrinėti jam asmeniškai nedalyvaujant (b.l. 81). Atsakovas teismo posėdyje yra tinkamai atstovaujamas advokato, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 5 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovo R. S. atstovas nurodė, jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, galėtų mokėti sūnaus išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, sutiktų su 900 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Atsakovas pateiktame atsiliepime (b.l. 35-37) nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per didelis, ji, gaudama tik 367 Lt pajamas per mėnesį, negali skirti 800 Lt vaiko išlaikymui, be to, ieškovė nepateikė jokių pirkimo čekių pagrįsti nurodomoms išlaidoms. Atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje, nedirba, negauna jokių pajamų, turto neturi.
Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b.l. 27-28), kurioje pritarė, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui nuo pareiškimo padavimo teismui dienos ir išlaikymo įsiskolinimas, taip pat nurodo, jog ieškovė su nepilnamečiu sūnumi K. S. 2011 m. liepos mėnesį gavo socialinį būstą (duomenys neskelbtini), ji yra socialiai remtina: Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriuje jos šeimai mokama socialinė pašalpa po 315,00 Lt ir 52,00 Lt išmoka vaikui per mėnesį, ieškovė nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. registruota darbo biržoje, šeimos materialinė padėtis sunki.
Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje pateiktą išvadą palaikė, paaiškino, kad ieškovei gegužės mėnesį skirta 583,30 Lt socialinė pašalpa ir 52 Lt išmoka vaikui, R. D. gyvena socialiniame būste, įsiregistravo darbo biržoje. Ieškovė jau apie 10 metų yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Nei ji, nei R. S. nėra dirbę, jie gyvena iš gaunamų socialinių išmokų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CPK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.3 straipsnį įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, o tai suponuoja, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečio sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 5). Birštono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus šeimos sudėties pažyma ir pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad K. S. gyvena kartu su motina R. D. (b.l. 6). Ieškovė nedirba, registruojasi darbo biržoje (b.l. 15), jai ir vaikui šiuo metu mokama 583,20 Lt per mėnesį socialinė pašalpa ir dar 52,00 Lt išmoka vaikui (b. l. 8, 82, 83), ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (b.l. 10, 11), neturi nuosavo būsto ir kartu su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) socialiniame būste (b.l. 7, 12). Atsakovas taip pat neturi transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų (b.l. 40, 42), nuo 2011 m. liepos 2 d. jis yra įkalinimo įstaigoje, bausmės pabaiga 2012 m. birželio 17 d. (b.l. 86). Atsakovas nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio įkalinimo įstaigoje gavo iš viso 145 Lt pajamų (b.l. 39, 85).
Priteisiant išlaikymą vadovaujamasi lygybės principu, kad vaikas privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Iš ieškinyje išdėstytų motyvų, ieškovės atstovės paaiškinimų, atsakovo atstovo paaiškinimų ir kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiam sūnui K. S. išlaikymo neteikia. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo, nesidomi jo lavinimu, nėra jokių duomenų, jog jis ir anksčiau teikė išlaikymą sūnui, ieškovei vienai tenka absoliuti pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė pagal finansines galimybes teikia vaikui išlaikymą, tačiau ji viena, gaudama tik minimalias pajamas, pati būdama valstybės socialiai remtina, negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaiko ugdymui ir vystymui. Atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė nei ieškovės, būdamas laisvėje, jis taip pat, kaip ir ieškovė, pragyveno iš socialinės pašalpos, o tai, jog šiuo metu apribota jo laisvė, yra tik paties atsakovo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio modelio pasekmė. Atsakovas taip pat, kaip ir ieškovė, kitų išlaikytinių neturi, jis darbingas, nėra duomenų apie kokius nors jo sveikatos sutrikimus. Išėjęs į laisvę, nuo 2012 m. birželio 18 d. turės objektyvią galimybę susirasti darbą ir teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovo padėčiai nesikeičiant ir neskiriant lėšų vaiko išlaikymui, šio materialiniai interesai būtų ir toliau pažeidžiami. Tokioje situacijoje teismas negali minimalizuoti atsakovo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo ir didesnę dalį vaiko išlaikymo naštos perkelti ieškovei. Todėl pripažintina, kad abu tėvai išlaikymą sūnui turi teikti lygiomis dalimis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt per mėnesį.
Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius bei jų išlaikymui skiriamų lėšų dydį teismui nepateikė, tačiau išlaidas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nurodė pateiktoje vaiko poreikių skaičiuotėje (b.l. 16). Nurodytos būtinos išlaidos yra pakankamai protingos ir racionalios, kad užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyrius). Nesant pagrindų nustatyti didesnę nei vidutinė vaiko poreikiams patenkinti būtiną pinigų sumą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-596/2009). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas, todėl būdamas darbingas ir sveikas, privalo vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių (CPK 178 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, abiejų šalių sunkią turtinę padėtį, vaiko amžių ir tai, jog jis neturi jokių specialiųjų poreikių, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, yra tenkintinas iš dalies. Teismas mano, jog tiek motinai, tiek tėvui vaikui skiriant po 300 litų, bus užtikrintas vaikui reikalingas minimalus išlaikymo poreikis (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
Atsakovas iš esmės neginčijo, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, tačiau atsiliepime jis nurodė, jog 2011 m. vasario – liepos mėnesiais vaikas buvo išlaikomas abiejų tėvų, tą patvirtina pažyma apie pajamas, ir jo manymu, išlaikymo skola yra susidariusi tik už dvejus su puse metų. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktus ieškovės atstovės paaiškinimus, atsakovo atstovo argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo susidarymo, byloje surinktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad išmoka vaikui bent nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio mokama ieškovei, o ne atsakovui, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, atsakovas iki 2011 m. sausio mėnesio taip pat buvo įkalinimo įstaigoje, teismas neturi pagrindo netikėti, kad už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. yra susidariusi išlaikymo skola. Duomenų, kad atsakovas jo nurodytu laikotarpiu - 2011 m. vasario – liepos mėnesiais – teikė vaikui išlaikymą, nėra. Vien tas faktas, kad šiuo laikotarpiu atsakovui buvo mokėta 315,00 Lt socialinė pašalpa, nėra pakankamas konstatuoti, kad bent dalį šių pajamų R. S. skyrė nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Be to, pastebėtina, jog atsakovas teigė sūnų išlaikęs ir 2011 m. liepos mėnesį, tačiau jis jau nuo 2011 m. liepos 2 d. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, taigi, akivaizdžiai netgi negyveno su sūnumi vienuose namuose ir niekaip neprisidėjo prie bent jau bendro ūkio vedimo.
Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2011 m. gruodžio 7 d., prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Teismas atsižvelgia į tai, jog tuo metu nei mokyklos, nei bent priešmokyklinės grupės nelankiusio mažamečio vaiko poreikiai realiai buvo mažesni nei dabar, nebuvo reikalinga skirti tiek lėšų piešimo, dailės, mokymosi priemonėms, aprangai ir laisvalaikiui, kaip poreikių skaičiuotėje nurodė ieškovė. Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį, tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistina iš viso 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesius, skaičiuojant po 250,00 Lt už mėnesį (CK 3.200 straipsnis).
Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Tiek ieškovei, tiek atsakovui byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011 m. gruodžio 7 d., iki K. S. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šias pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina R. D..
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus K. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d., po 250 Lt periodinių išmokų už vieną mėnesį, iš viso 9000 Lt.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.