- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- 2-31/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Vincas Verseckas
- Pareiškėjas
- A. D., P. D.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
A. D. Civilinė byla Nr. 2-31/2007 Procesinio sprendimo kategorija 106.4
NUTARTIS
2007 m. sausio 11 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. D. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2878-43/2006 pagal pareiškėjų A. D. ir P. D. ieškinį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. D. ir P. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo. Ieškovai prašė: (1) pripažinti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, nagrinėdami civilinę bylą Nr.2-224-08/2004 pagal ieškovų A. D. ir P. D. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, S. L. , K. L., dalyvaujant tretiesiems asmenims G. K, R. L., dėl teismo antstolių ir teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio pirmosios dalies ir kitų normų reikalavimus, LR Konstitucijos 109straipsnį, Europos Konvencijos, ratifikuotos 1995-04-27 LR įstatymu Nr.l- 865 6straipsnį, 7 protokolo 4straipsnio antrąją dalį; (2) Priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovų naudai 32 888,91 Lt materialinės žalos atlyginimui; (3) Priteisti ieškovams iš Lietuvos valstybės po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, kad ieškinys neatitiko CPK 113 straipsnio antrosios dalies, 114 straipsnio pirmosios dalies, 135 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų, teismas sprendė, kad buvo neaiškiai (nekonkrečiai) suformuluotas pirmasis ieškinio reikalavimas, kadangi reikalavime nebuvo nurodyti kiti ieškinyje nurodyti įstatymų reikalavimai, kuriuos prašoma pripažinti teisėjus pažeidus, nagrinėjant civilinę bylą, be to, teismui buvo pateikta tik po vieną ieškinio priedų egzempliorių, nors turi būti pateikta po du egzempliorius, kad be teismui skirto ieškinio priedų egzemplioriaus, vienas ieškinio priedų egzempliorius tektų atsakovei; dalis ieškinio priedų, kuriais pareiškėjai grindžia savo reikalavimus, teismui buvo pateiktos nepatvirtintos šviesokopijos, kurios negali būti vertinamos kaip rašytiniai įrodymai (CPK 197str., 198str. 2d., I14str. ld.); ieškinyje nebuvo nurodyta ieškovų nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas; ieškinyje nebuvo informacijos, ar byla bus vedama per advokatą.
Šalies argumentai
Teismo nustatytu terminu pareiškėjai pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui LR Teisingumo ministerijai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo, kuriame suformulavo ieškinio reikalavimus bei patikslino pirminio ieškinio pirmą punktą, kuriuo prašė: (1) Pripažinti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr.2- 224-08/2004, pažeidė CPK 3 straipsnio pirmąją dalį, 20, 99 straipsnius, 133 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis, 183 straipsnį, 185 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis, 200 straipsnio pirmąją ir trečiąją dalis, 220 straipsnio pirmąją dalį, 250straipsnį, 263 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis., LR Konstitucijos 109 straipsnį, 29 straipsnį, CK 6.251 straipsnio pirmąją dalį, Europos Konvencijos, ratifikuotos 1995 m. balandžio 27 d. LR įstatymu Nr.1-865 6 straipsnį, o nagrinėdamas prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo, pažeidė CPK 5, 26 straipsnius, 247 straipsnio pirmąją-trečiąją dalis, 183 straipsnio pirmąją –trečiąją dalis., 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą., CK 1.126 straipsnį, 6.251 straipsnio pirmąją dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 29straipsnius, Europos Konvencijos 7 protokolo 4straipsnio ketvirtąją dalį.; (2) Pripažinti, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr.2-224-08/2004 tyčia pažeidė CPK 3 straipsnio pirmąją dalį, 20, 99, 183, 185, 220, 250 straipsnius, 327 straipsnio antrąją dalį, o netenkindamas pranešimo atnaujinti bylos procesą pažeidė CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą, 338 straipsnį, 327 straipsnio antrąją dalį, Europos Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio antrąją dalį; LR Konstitucijos 109, 29 straipsnius; (3) Pripažinti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, pažeidė CK 3 straipsnio pirmąją dalį, o atsisakydamas priimti kasacinį skundą, pažeidė CPK 370 straispnio trečiąją ir penktąją dalis, 350 straipsnio penktąją dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, kad tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia nei instancine tvarka pažeistų LR Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Be to, CPK normos taip pat reglamentuoja proceso atnaujinimą - išimtinę įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą. Teismas sprendė, kad iš patikslinto ieškinio ir jo reikalavimų matyti, jog ieškovai savo ieškiniu reikalauja tikrinti teismų veiksmų ir jų priimtų procesinių dokumentų teisėtumą neinstancine tvarka. Taip pat matyti, kad ieškovai išnaudojo visas įmanomas teismų procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, t.y. visas teisinės gynybos priemones savo valstybėje. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovai gali kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, kuris yra tarptautinė institucija, kuri tam tikrais atvejais gali nagrinėti skundus asmenų, teigiančių, kad buvo pažeistos jų teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai A. D. ir P. D prašo šią teismo nutartį panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės. Prašymą grindžia tokiais motyvais:
Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes ieškinys atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, tuo tarpu pagrindų, numatytų CPK 137 ir 296 straipsniuose, palikti pareiškimą nenagrinėtu, nėra. CK 6.272 straipsnio antrojoje dalyje įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl neteisėtų teisėjų veiksmų.Ieškinyje nurodytos aplinkybės bei su ieškiniu pateikti dokumentai įrodo teisėjų neteisėtus veiksmus civilinėje byloje Nr. 2-224-08/2004. Pirmosios instancijos teismas nevykdė savo pareigų ir minėtų įrodymų netyrė.Skundžiamoje nutartyje nurodytas pasiūlymas kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, kuris laikytinas tyčiniu veiksmu, siekiant suklaidinti pareiškėjus, nes šis teismas nepriims nagrinėti skundo, jei nuo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai.Teismas atimdamas pareiškėjų teisę apginti savo teises ir įstatymų saugomus interesus, pažeidė LR Konstitucijos 30 straipsnį, CPK 5 straipsnio pirmąją ir trečiąją dalis.Apeliantų nuomone, teismui atsisakius nagrinėti ieškinį, remiantis CPK 783 straipsnio ketvirtąja dalimi, reikia perduoti bylą nagrinėti užsienio valstybės teismui, išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi ieškinio medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog pareiškėjų ieškinio pagrindas ir dalykas yra susiję su šioje nutartyje aukščiau paminėtų pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijų teismų sprendimų, priimtų civilinėje byloje Nr.2-224-08/2004, teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimu, nes ieškinyje prašomi pripažinti neteisėtais teisėjų veiksmai tiesiogiai siejami su minėtoje civilinėje byloje priimtais pareiškėjams nepalankiais sprendimais. Ieškovai pareikštu ieškiniu ginčija minėtą bylą nagrinėjusių teismų veiksmus dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo ir teisės normų nustatytoms aplinkybėms taikymo. Ieškinyje išdėstyti argumentai galėtų sudaryti pagrindą ginčyti instancine tvarka žemesnių teismų procesinius (baigiamuosius) sprendimus, tačiau negali būti naujo ieškinio pagrindu. Tokiu pagrindu pareikštas ieškinys teisme nenagrinėtinas. Pažymėtina, kad klausimas dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo negali būti iškeltas ieškiniu naujoje byloje. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad sprendime nurodyti ginčo klausimai išsprendžiami galutinai ir dėl jų nauja byla negalima (CPK 279 str. 4 d.). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrimas tik instancine arba proceso atnaujinimo tvarka. Kitokia tvarka ieškiniai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo negali būti priimami nagrinėti teismuose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ieškinį priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Nepagrįsta apeliantų argumentacija, kad atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimus, kuriais iš esmės prašoma panaikinti teismų sprendimą ir nutartis, teismas tariamai pažeidė LR Konstitucijos 30 straipsnį, CPK 5 straipsnį. Šiose teisės normose įtvirtinta teisė į teisminę gynybą negali būti absoliutinama. Kaip ir bet kokią kitą subjektinę teisę, teisę į teisminę gynybą, galima įgyvendinti ne bet kaip. Ją įgyvendinant taip pat reikia laikytis įstatymų, t.y. teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinama tik tokia tvarka, kokią nustato įstatymai. Kaip minėta, galimybė ginčyti ar skųsti teismo procesinius sprendimus, teisė į teisminę gynybą yra užtikrinama įstatymuose numatant specialias teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimo procedūras, tokias, kaip apeliacija, kasacija ir proceso atnaujinimas. Kitokia tvarka ginčyti teismo sprendimus bei reikalauti juos peržiūrinėti negalima.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija numato teisę suinteresuotam asmeniui kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, todėl pirmosios instancijos teismas, neaiškindamas terminų ir kreipimosi tvarkos, nurodė pareiškėjams šią teisę. Aiškintis galimybes pasinaudoti šia teise ir spręsti kaip ją realizuoti turi patys pareiškėjai.
Atskiruoju skundu apeliantai greta kitų reikalavimų prašo bylą perduoti užsienio teismui, tačiau tokiam reikalavimui nėra procesinio pagrindo, o ankstesnė byla, kaip nustato Lietuvos Respublikos CPK, išnagrinėta pagal nacionalinės teisės proceso normas.
Vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį, kuriuo buvo prašoma įvertinti teisėjų darbo teisėtumą priimant sprendimą bei jį peržiūrint apeliacine ir kasacine tvarka, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartį.