- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-311-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
- Skolininkas
- S. S.
- Kreditorius
- A. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Dalios Kačinskienės, Egidijaus Žirono apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-21435-129/2008 pagal kreditoriaus A. V. pareiškimą skolininkui S. S. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius A. V. prašė priteisti iš skolininkės S. S. 20 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 150 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi kreditoriaus A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Nurodė, jog kreditoriaus prašoma priteisti skolos suma kaip fiziniam asmeniui yra didelė, todėl, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas ( LR CPK 144 str. 1 d.).
Skolininkė S. S. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus A. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, jog kreditorius nepateikė motyvų bei įrodymų, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Kreditorius A. V. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė, kokias konkrečias laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti skolininkės atžvilgiu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas peržengė kreditoriaus pareikštus reikalavimus ir taikė skolininko turto areštą. Taip pat teismas visiškai nenurodė motyvų, kodėl teismas savo nuožiūra, nesant kreditoriaus prašymo, taiko būtent konkrečią laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, ir kaip ši laikinoji apsaugos priemonė užtikrins būsimo teismo įsakymo (sprendimo) įvykdymą.
Kreditorius A. V. atsliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, jog skolininkas vengia grąžinti skolą jau dvejus metus, o skolos suma yra didelė. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ateityje, todėl papildoma motyvacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra būtina.
Skolininkės S. S. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimas, išduodant teismo įsakymą, yra sprendžiamas CPK nustatyta bendra tvarka (CPK 436 str. 1 d.), tai yra teismas, esant kreditoriaus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar tam yra pagrindas. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Kreditorius A. V. nurodė, jog skolininkė S. S. yra skolinga 20 000 Lt ir šią pinigų sumą delsia grąžinti, taip pat pateikė teismui 2006-06-07 atlikto mokėjimo nurodymo šaknelę, kuria skolininkei buvo pervesta 20 000 Lt suma į pastarosios asmeninę sąskaitą. LR CPK 144 str. numatyta, jog teismas, remiantis asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo galimai palankaus ieškovui (kreditoriui) procesinio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Konkrečiu atveju kreditorius A. V. prašė priteisti iš skolininkės S. S. 20 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi kreditoriaus A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, nurodė, jog prašoma priteisti suma yra ženkli, nes šis skolos dydis fiziniam asmeniui yra didelis. Nemaža ieškinio suma turtinio pobūdžio ginčuose teismų praktikoje yra vienas pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nes ieškovui gresia rizika dėl atsakovo nemokumo ateityje patirti didelius nuostolius, kuriuos dar labiau padidins bylos nagrinėjimo eigoje išaugančios bylinėjimosi išlaidos. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė sąžiningo kreditoriaus interesus sauganti priemonė. Tačiau teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo (skolininko) atžvilgiu ieškinio (pareiškimo) suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo (skolininko) asmeniu, veikla, gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. Remiantis bylos duomenimis, pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo suma yra 20 000 Lt, kuri šiuo konkrečiu atveju skolininko kaip fizinio asmens atžvilgiu, teismui neturint kitų duomenų apie skolininko finansinę padėtį, yra laikytina didele. Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad skola negrąžinama daugiau negu du metai. Pagal suformuotą teismų praktiką didelė reikalavimo suma vertinama kaip grėsmės pareiškėjo turtiniams interesams buvimas ir savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo sprendimo neįvykdymo rizikos. Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes apie grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams turi įvertinti teismas (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija, vadovaujantis išdėstytu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė skolininko turto ir piniginių lėšų areštą pareiškimo reikalavimo sumos ribose, nes pareiškimo sumos dydis turi realios grėsmės teismo įsakymo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.