Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2013-02-12 · Byla Nr. A2.11.-34-927/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
A2.11.-34-927/2013
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-02208-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pažeidėjas
J. P.
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A 2.11-34-927/2013
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-02208-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 48.8.;50.21.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Agnei Čižienei, Jolitai Žylienei,

dalyvaujant J. P.,

išnagrinėjusi J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, dirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. gegužės 23 d., 1.25 val., (duomenys neskelbtini), tikslu pasinaudoti kaip taksi paslaugomis, kad grįžti į namus (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas – policiją, bei administracinėje byloje pateikė žinomai melagingus parodymus, pranešdama apie nebūtą įvykį, t. y. kaip padariusiai administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., 187² str.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. P. pasiaiškinti atsisakė. Teismo posėdžio metu ji kalta neprisipažino. Nurodė, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, nes buvo sumušta mergina. Paaiškino, kad ji, P., jo mergina, M. ir kt. buvo nuvažiavę į sodą, ten buvo švenčiama, paskui jie pradėjo pyktis. M., M. pradėjo mušti merginą, neatsimena, koks jos vardas - tada ją matė pirmą kartą. Matė, kad M. lauke mušė merginą, tampė, kalbėjo negražius žodžius. Ji bandė įsikišti, padėti. Po to M. išvažiavo, o ji su ta mergina liko. Mergina verkė, ji labai norėjo pas vaikus, neturėjo telefono, negalėjo jiems paskambinti. Jos išėjo iš to namo, buvo tamsu, pasiklydo. Užėjo į namą, kur degė šviesa ir ji iškvietė policiją. Pranešė, kad mergina sumušta, nežino, kur jos randasi. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie irgi matė, kad ta mergina buvo apsiverkusi. Jos abi parašė pareiškimus. Paskui ji sužinojo, kad ta mergina atsiėmė pareiškimą. Kai kvietė policiją, sakė, kad jos yra pasiklydę, kad priekabiaujama prie merginos, kad užėjo į namą, iš kur paskambino, paskui jos nuėjo į stotelę ir laukė policijos. Atvyko policija, pradėjo klausinėti, ji paaiškino viską. Jas atvežė į (duomenys neskelbtini)ir pasakė rašyti pareiškimus, ta mergina irgi parašė pareiškimą. Paskui išėjo iš komisariato, ji sustabdė taksi ir grįžo namo. Už taksi sumokėjo jos motina. Iš sodų jas atvežė pareigūnai į komisariatą, o namo taksi parvažiavo. Paskui ji sužinojo, kad mergina atsiėmė pareiškimą ir liko tik jos pareiškimas. Policijoje jai sakė, kad jai būtų geriau atsisakyti savo parodymų.

Teisme apklausta liudytoja T. P. paaiškino, kad J. P. yra jo dukra. Apie 2012-05-23 įvykį gali papasakoti nuo to momento, kai dukra grįžo namo. Dukra paskambino naktį, kad važiuoja namo su taksi iš policijos, prašė sumokėti už taksi. Ji sumokėjo už taksi. Namo grįžo su moterimi, vardo jos neatsimena. Dukra jai papasakojo, kad vyko muštynės, kad šitą merginą norėjo primušti, ji išsigando. Merginos koja buvo sužalota, mėlynės buvo. Ji sakė, kad turi du vaikus. Ji nepasakojo, kas tiksliai atsitiko sode, tik sakė, kad išsigando įvykių, kurie ten buvo. Jos sutvarkė jai žaizdas. Ji pasakė, kad to įvykio metu buvo sužalota. Dukra konkrečiai irgi nieko nepasakojo, sakė, kad kažkoks vaikinas mušė. Papasakojo, kad buvo baisu, išsigando ir ji prašė iškviesti policiją, nes išsigando dėl savo gyvybės ir norėjo padėti tai merginai. Po to įvykio praėjus porai dienų, buvo daug skambučių jos dukrai, iš pokalbio suprato, kad buvo grasinimai. Telefonas skambėjo kas 5 minutes. Paskui ji pati pakėlė ragelį, pasakė, kad yra mama ir liepė daugiau neskambinti ir negrasinti.

Liudytojas M. V. teisme nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu niekas nesieja, nepažįsta. 2012-05-23 įvykį atsimena, dirbo trise su S. ir J.. Gavo pranešimą, kad laukia stotelėje dvi merginos. Tiksliai neatsimena, koks pranešimas buvo, kad lyg tai priekabiavo kažkas prie jų. Jiems atvykus, stotelėje (duomenys neskelbtini) laukė dvi panelės. Viena iš jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kita mergina. Merginos aiškino, kad sodyboje šventė, vienas draugas išvažiavo, kitas pradėjo priekabiauti prie jų, ir jos pabėgo, iškvietė policiją. Pareigūnai klausė, kur ta sodyba. Jos sakė, kad negali pasakyti kur, nes tamsu buvo, nežino, kur dabar tiksliai yra sodyba. Pareigūnai pravažiavo pro sodybas, manė, gal atsimins kokį posūkį, keliuką bet jos nieko neatsiminė. Po to merginas nuvežė į komisariatą rašyti pareiškimų. Jos nenorėjo, bet joms buvo pasakyta, kad reikia, jeigu yra įvykis reikia užfiksuoti.

Liudytojas M. S. (M. S.) teisme nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu niekas nesieja. Atsimena iškvietimą, bet smulkmenų nelabai. Jį apklausinėjo, yra jo parodymai byloje. Kvietė dvi moteriškės. Viena iš jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kvietė dėl to, kad užpuolė vyrai (duomenys neskelbtini), priekabiavo, ar kažkas panašaus. Pranešime pasakė, kad lauks autobusų sustojime. Atvažiavo trise: jis, J. ir V.. Jos buvo prie stotelės, iš karto bandė išsiaiškinti, kur jos buvo, važinėjo, bet merginos negalėjo pasakyti kuriame name buvo. Jos paprasčiausiai pasakė, kad: ,,parvežkite mus į miestą ir daugiau mums nieko nereikia“. Abi jos buvo neblaivios, niekas nepasitvirtino. Jos sakė, kad atvažiavo su kažkokiu M. su ,,Golfu“. Šitas ,,Golfas“ buvo rastas ryte. Merginas pristatė į komisariatą. Sumušimų nebuvo nei ant veido, nei ant rankų, nei pas vieną, nei pas kitą. Buvo naktis, tamsu, kai atvežė į komisariatą, todėl nesimatė sumušimų.

Liudytoja S. J. teisme paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)buvo bandoma išprievartauti dvi paneles. Nurodė, kad palaiko savo tarnybinį pranešimą, prašo juo vadovautis. Papildomai paaiškino, kad merginos akivaizdžiai buvo neblaivios, makiažas nubėgęs, buvo netvarkingos, atrodė apsiverkę. Sakė, kad vaikinai kabinosi prie jų, bet kai davė lapą pareiškimui ar paaiškinimui rašyti, jos nieko parašyti negalėjo. Merginos sakė, kad joms vietovė buvo nežinoma, buvo tamsu. Jos lyg vienodai tą patį viską aiškino, prieštaravimų tarp jų parodymų nebuvo.

Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Kaip matyti iš ATPK 186 straipsnio dispozicijos, būtinasis šios veikos požymis yra žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, t.y. minėtų tarnybų kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Dispozicijoje esantis terminas “žinomai melagingas” apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga. Vertinant surinktus įrodymus nustatyta, kad byloje nėra pakankamai objektyvių neginčytinų įrodymų, kad J. P. tyčia ir žinomai melagingai, nesant jokios priežasties, iškvietė policijos pareigūnus ir tai darydama suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Priešingai, byloje esantis J. P. 2012-05-23 pareiškimas (b.l. 6) patvirtina, kad ji iškvietė policiją ne melagingai, o pranešdama apie realų įvykį (nusikaltimą), manydama veikianti teisingai ir tikėdamasi, kad susidariusioje situacijoje būtent ši tarnyba turi jai padėti.

Šalies argumentai

J. P. surašytame protokole nurodyta, kad ji tikslu pasinaudoti kaip taksi paslaugomis, tam, kad grįžti į namus (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policiją. Tačiau nei vienas iš trijų teisme apklaustų liudytojų - policijos pareigūnų - nepatvirtino aplinkybės, kad policiją merginos išsikvietė tik tam, kad jas parvežtų namo. Priešingai, visi liudytojai nurodė, kad jiems atvykus merginos aiškino, kad prie jų buvo priekabiaujama, todėl jos pabėgo iš sodo namelio, iškvietė policiją. Merginos buvo neblaivios, nesiorientavo apylinkėse, todėl nors ir buvo stengiamasi tai nustatyti, tačiau nepavyko nustatyti sodybos, iš kurios merginos pabėgo. Merginos buvo nuvežtos į Vilniaus rajono PK, kur abi parašė pareiškimus. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir iš karto po įvykio rašytame S. J. tarnybiniame pranešime (b.l. 12-13). Iš byloje esančių duomenų apie pranešimą (b.l. 7-9) matyti, kad į pranešėją kreipėsi 2 merginos, kurios buvo išvažiavusios su vaikinais prie ežero, vaikinų buvo užpultos. Byloje nėra pateikta kitų, pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusių pareigūnų - M. V. ir M. S. tarnybinių pranešimų, o paaiškinimai iš šių pareigūnų paimti praėjus beveik pusei metų po įvykio.

Taip pat J. P. surašytas protokolas ir pagal ATPK 187² str. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 187² str. atsiranda tuomet, kai asmuo, suvokdamas savo neteisėto elgesio pobūdį ir pavojingumą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės, tyčia melagingai parodė administracinio teisės pažeidimo byloje. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad J. P. iškvietė policijos pareigūnus būdama įsitikinusi, kad padarytas realus teisės pažeidimas ir tuo pagrindu parašė pareiškimą policijai. Byloje nėra duomenų apie tai, kokioje byloje ir koks J. P. statusas buvo tuo metu, kai ji rašė pareiškimą policijai (liudytoja, pareiškėja ar kt.), taip pat iš parodymų turinio matyti, kad tokie parodymai, o būtent parodymai apie kitos merginos sumušimą, galimai bandymą priekabiauti, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, atsakomybė už tokius veiksmus numatyta LR Baudžiamajame kodekse. Todėl vien jau dėl šių priežasčių darytina išvada, kad J. P. veiksmuose nėra ATPK 187² str. numatyto pažeidimo sudėties. Taip byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad įvykio, dėl kurio J. P. rašė pareiškimą policijai, nebuvo. Pareigūnai patvirtino, kad abi merginos parašė pareiškimus. Teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi: liudytoja T. P. parodė, jog prisimena, kad 2012-05-23 naktį grįžo namo jos dukra J. P. su kita mergina, kuri buvo sumušta, sutvarkė jai žaizdas, abi merginos buvo išsigandę, vėliau prasidėjo grasinantys skambučiai jos dukrai; liudytoja S. J. teismo posėdyje parodė, jog atvykus pagal merginų iškvietimą, abi atrodė lyg apsiverkę, netvarkingos išvaizdos, abi pasakojo, kad prie jų kabinėjosi vaikinai, prieštaravimų jų parodymuose nebuvo; liudytojas M. S. teisme paaiškino, kad atvežus merginas į policijos komisariatą sumušimų nematė. Šių prieštaravimų nepavyko pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, todėl visi jie vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad J. P. davė melagingus parodymus administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju iš bylos matyti, kad administracinis kaltinimas paremtas medžiaga, kuriai paneigti J. P. teikė priešingus paaiškinimus, ir kuriuos išanalizavęs teismas, vadovaudamasis principu, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daro išvadą, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog J. P. padarė ATPK 186 str. ir 187² str. numatytus pažeidimus.

Nenustačius J. P. veiksmuose tyčios ir nesant ATPK 186 str. ir 187² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

J. P. administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 186 str., 187² str. teiseną nutraukti nesant jos veikoje šių pažeidimų sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė