Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarties dėl skolos priverstinio išieškojimo civilinėje byloje Nr.3969-L (skolininkas J. B., turto savininkas – D. B., kreditorė – L. B.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Prašymus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių teismas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Prievolių vykdymas ir jų neįvykdymo teisines pasekmės reglamentuojamos CK Šeštosios knygos III skyriuje. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas yra susijęs su vienu iš prievolių vykdymo principų - tinkamo prievolės įvykdymo aiškinimu. CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ar vadovaujantis protingumo kriterijais. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia, kad ji yra įvykdyta laiku, laikantis sutarties, t.y. prievolė įvykdoma be trūkumų. Vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, ar prievolė yra įvykdyta tinkamai, nurodytas CK 6.44 str. 1 d., kur teigiama, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Kadangi prievolė sieja konkretų skolininką su konkrečiu kreditoriumi, skolininkas privalo įvykdyti prievolę ne bet kuriam asmeniui, o būtent kreditoriui. Taigi skolininkui tenka prievolės įvykdymo neturinčiam teisės jį priimti asmeniui rizika, jeigu jis neįsitikino, kad vykdo prievolę tinkamam asmeniui. Byloje nenustatyta, kad kreditorė būtų įpareigojusi kitą asmenį priimti prievolės įvykdymą iš skolininko, be to, nors skolininkas ir nurodo, kad vykdė prievolę kreditorės broliui, kreditorė šio fakto nepatvirtino. Skolininkas, įvykdęs prievolę ne kreditoriui ir ne asmeniui, turinčiam teisę priimti įvykdymą, laikomas neįvykdžiusiu prievolės. Dėl to, kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą, kad skolininkas yra įvykdęs visą prievolę, t.y. grąžinęs visą skolą, nors ir vykdė ją netinkamam asmeniui.

Kreditorė pareiškimu prašė priteisti ne tik skolos dalį bet ir 15.980 Lt palūkanų, susidariusių dėl to, kad skolininkas 7 metus ir 10 mėnesių negrąžino jai skolos bei 5 proc. palūkanų nuo negrąžintos 4.800 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.37 str. įtvirtinta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. CK 6.37 str. nustatytos palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, o jų dydis nustatytas CK 6.210 str. Šios palūkanos, vadinamos ,,procesinėmis”, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki pat visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal šioje byloje pareikšto ieškinio turinį matyti, kad šalys nebuvo sutarusios dėl palūkanų dydžio už naudojimąsi pinigais, todėl kreditorė, pareikšdama reikalavimą skolininkui, pasirinko įstatyminį savo teisių gynimo būdą, įtvirtiną CK 6.210 str. ir numatantį kreditoriaus teisę išsireikalauti iš skolininko 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad paskolos sutartis buvo pasirašyta 2000-03-10, skola turėjo būti grąžinta 2000-04-10. Kreditorė į teismą kreipėsi 2008-02-12, t.y. praėjus 7 metams ir 10 mėnesių po to, kai prievolė turėjo būti įvykdyta. Dėl to pagrįstai galima teigti, jog skolininkas, neįvykdęs prievolės laiku, 7 metus ir 10 mėnesių naudojosi kreditorės pinigais. Pakartotinai kreditorė į teismą kreipėsi 2008-04-18, todėl ši data, remiantis CPK 558 str. 1 d. ir 2 d., laikytina bylos iškėlimo teisme diena. CK 6.210 str. įtvirtintos palūkanos atlieka kompensacijos už kreditoriaus dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Iš esmės CK 6.210 str. nurodytos palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t.y. pinigus laikant neteisėtai, nes baigėsi terminas sumokėti visą paskolą arba tam tikrą jos dalį. CK 6.872 str., CK 6.210 str. bei CK 6.37 str. 1 d. įtvirtinta prievolė mokėti palūkanas kaip atlyginimą už naudojimąsi pinigais iki sutarties termino pabaigos, o, pažeidus sutarties terminą ir laiku negrąžinus pinigų – mokėti palūkanas ir už tolesnį neteisėtą naudojimąsi kreditoriaus pinigais ir tokiu būdu kompensuoti dėl tokio naudojimosi susidariusius nuostolius. Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Ši norma yra įstatyminė išimtis iš CK 6.37 str. 4 d. nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos. Tokiais atvejais už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, jeigu šį praleido skolininkas (CK 6.261 str.). Taigi, bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos, kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais, ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 str. 2 d. numatytos procesinės palūkanos, kurias skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį priverstinai išieškoti iš skolininko 4.800 Lt negrąžintos skolos, 15.980 Lt palūkanų už naudojimąsi kreditorės pinigais (5 proc. nuo 40.800 Lt sumos už 7 metus ir 10 mėnesių) ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (4.800 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo 2008-04-18 teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, teisingai aiškino CK normas, reglamentuojančias mokestines ir procesines palūkanas.

Kadangi atskirasis skundas nepagrįstas, kolegija jį atmeta, o pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.