Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad G. M. su A. M. sudarė santuoką 1983 m. (duomenys neskelbtini). G. M. 1994 m. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko vieno kambario, 35,72 kv. m butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). G. M. išsituokė su A. M. 1995 m. (duomenys neskelbtini). A. M. mirė (duomenys neskelbtini). G. M. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėja I. B.

5. Nors Butą G. M. pirko būdama susituokusi, pareiškėja siekia įrodyti, kad Butas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise.

6. Pažymėtina, kad G. M. ir A. M. santuoka buvo sudaryta ir nutraukta dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui. Pagal bendrąją taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

7. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikytinas ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Buto (įgyto santuokos metu iki 2000 m. CK įsigaliojimo) teisinio režimo turi būti taikomos 2000 m. CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

8. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

10. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad G. M. 1994 m. (duomenys neskelbtini) už 15 000 Lt įgijo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad G. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė 50,12 kv. m butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šį butą G. M. 1994 m. (duomenys neskelbtini) sutartimi pardavė T. Č. už 38 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad pinigus už butą G. M. gavo iki prieš sudarant sutartį. G. M. su A. M. nutraukė santuoką 1995 m. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, A. M. nuo 1993 m. (duomenys neskelbtini) iki 1997 m. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Vilniuje (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėja nurodo, kad G. M. Butą įgijo asmeninėmis lėšomis, iš anksto gavusi pinigus už 1994 m. (duomenys neskelbtini) parduotą butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis skiria gana trumpas laiko tarpas (27 dienos). Buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pinigus už parduodama būtą G. M. gavo iki sutarties sudarymo. Taip pat nustatyta, kad abiejų butų pirkimo–pardavimo sutartyse pardavėjai įsipareigojo išsikelti ir išsiregistruoti iš parduotų butų iki 1994 m. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės. Teismo vertinimu, leidžia teigti, kad pareiškėjos motina G. M. pardavė butą (duomenys neskelbtini), siekdama įsigyti mažesnį butą (duomenys neskelbtini). Butą G. M. pirko už lėšas, gautas realizavus jai asmenine nuosavybe esantį turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad G. M. nutraukė santuoką su A. M. praėjus apie 1 m. nuo Buto įsigijimo, A. M. savi gyvenamosios vietos Bute nedeklaravo, ištuokos metu gyveno kitu adresu nei G. M., be kita ko, įvertinus šio sprendimo 9 punkte nurodytus kasacini teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad G. M. aiški valia buvo įsigyti Butą asmeninės nuosavybės teise.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. M. įgijo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant, kad pareiškėja I. B. galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę po motinos G. M. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), 1994 m. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinės pareiškėjos I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.