- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- I-5725-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01025-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. G. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-05-09 iki 2019-05-09 buvo laikomas Alytaus pataisos namų 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 2 sekcijoje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštoje 56 kv. m ploto patalpoje buvo laikoma iki 20 nuteistųjų, be to, dalį šios patalpos ploto užėmė baldai. Lovos senos, minkštas inventorius nešvarus, su parazitais, nedezinfekuojamas. Būrio sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai ir 1 pisuaras, prausykloje - 9 praustuvės, šiais įrenginiais naudojosi iki 200 nuteistųjų, dėl to kilo nepatogumų laukiant eilėse prie sanitarinių įrenginių. Rūkymo patalpa maža, tik 8 kv. m ploto, todėl nuteistiesiems trūko vietos. Prausykloje paviršiai nelygūs, praustuvės surūdijusios, ant grindų yra pelėsio, dušo kabina tik viena, karštas vanduo netiekiamas. Praustis po šiltu dušu leidžiama tik kartą per savaitę, penktadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val., tačiau 200 nuteistųjų per nustatytą laiką nespėdavo nusiprausti. Pareiškėjas buvo apgyvendintas virš cecho, kuriame anksčiau buvo kilęs gaisras, be to, patalpose dirbama su propano dujomis ir deguonies balionais, dėl to pareiškėjui nesaugu. Tarp leidžiamų pirkinių nėra natūralaus medaus, karamelinių saldainių, vitaminų, apribotas vaisių ir daržovių kiekis, kas yra žmogaus teisių pažeidimas. Minėtos kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, prilygo kankinimui, sukėlė dvasinius išgyvenimus, depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 7-11) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 8 būrio 2 miegamosios patalpos, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, plotas 62,12 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų. Darė išvadą, kad minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų. Virš dirbtuvių nuteistieji negyvena. Alytaus pataisos namų administracijos duomenimis gaisras 7 lokaliniame sektoriuje nebuvo kilęs. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino Alytaus pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Gyvenamųjų patalpų, baldų, minkšto inventoriaus būklė yra gera. 8 būrio sanitarinis mazgas yra tvarkingas ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Praustuvai sanitariniuose mazguose veikia nuolatos. Būrio prausykloje įrengti 9 praustuvai, 6 unitazai, 1 pisuaras. Pareiškėjas visą dieną dirbo ir galėjo naudotis darbo vietoje papildomai įrengtu sanitariniu mazgu ir dušu. Ginčo laikotarpiu lokaliniame sektoriuje buvo laikomi 156 nuteistieji. Sanitariniai įrenginiai, prausyklos ir dušinės nuolat valomos tvarkinių. Įstaigoje pagal poreikį atliekamos dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos paslaugos. Nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, čiužiniai, antklodės ir pagalvės nuolat dezinfekuojamos. Nuo 2016-12-27 Alytaus pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Angliarūgštės balionai sandėliuojami 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atnešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 7 lokalinio sektoriaus 8 būryje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016-05-09 iki 2019-05-09.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 2 sekcijoje.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 2 sekciją, kurios plotas 62,12 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje teko 3,10 kv. m ploto (b. l. 12, 13). Daroma išvada, kad pareiškėjui gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta Taisyklėse nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens tiekimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.
Dėl pareiškėjo argumentų apie patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės (b. l. 14-16). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl nešvarių patalpų ir susikaupusio pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinių įrenginių skaičius buvo nepakankamas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje (toliau – Aprūpinimo norma) numatyta, kad tualete, prausykloje, be kita ko, turi būti 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų, 1 praustuvė – 15 nuteistųjų, dušo patalpose – dušo čiaupas (galvutė) – 1 vnt. besiprausiančiam.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 8 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 6 klozetai, 9 praustuvės, 1 pisuaras, o dušinėje – 20 purkštuvų. Atsakovo atstovo teigimu, 8 būryje ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 59 nuteistųjų (b. l. 43). Teismas, įvertinęs 8 būryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir šio būrio nuteistųjų skaičių, daro išvadą, kad sanitarinių įrenginių nuteistiesiems buvo įrengta pakankamai, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamoji patalpa neremontuota, prausykloje paviršiai nelygūs, praustuvės surūdijusios, sanitariniai įrenginiai neveikė ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, netinkamą sanitarinio mazgo patalpų ir įrenginių būklę, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad 8 būrio sanitarinis mazgas tvarkingas, atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, praustuvai nuolatos veikia. Kita vertus, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog minkštas inventorius su parazitais, nedezinfekuojamas, pažymėtina, kad remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenims (b. l. 14-15, 26-28), Alytaus pataisos namuose yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštas inventorius ir daiktai. Alytaus pataisos namuose taip pat teikiamos skalbimo paslaugos, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę, asmeniniam skalbimui įrengtos buitinės skalbimo mašinos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose vedamas Dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas (b. l. 30-38), iš kurio matyti, kad čiužinių, pagalvių ir antklodžių dezinfekcija vykdoma reguliariai. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų aprūpintas naudojimui netinkamu minkštu inventoriumi, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl nešvaraus ir nedezinfekuojamo minkšto inventoriaus atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo apgyvendintas virš cecho, kuriame anksčiau buvo kilęs gaisras. Atsakovo atstovas atsiliepimu paneigė pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad gamybinės patalpos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalų, o šiame sektoriuje gaisras nebuvo kilęs. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad 8 būryje balionai nėra laikomi, angliarūgštės balionai sandėliuojami 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atnešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl pataisos namuose veikiančių dirbtuvių ir dėl to kilusių nepatogumų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad rūkymo patalpos mažos ir nuteistieji jose netelpa, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo ir nesiejo šių galimų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas tvirtino, kad pataisos namų parduotuvėje negalėjo įsigyti vitaminų, natūralaus medaus, karamelinių saldainių, buvo apribotas vaisių ir daržovių kiekis, kas yra žmogaus teisių pažeidimas.
Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 1.1 – 1.15 punktuose nurodyta, kad nuteistieji gali įsigyti (turėti) ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų); ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes) – duonos gaminių, pieno produktų, termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių bei žuvies, chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, džiovintų vaisių, riešutų, aliejaus, margarino, natūralios arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems); ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes) - kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų; kiaušinių (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) bei ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotes, gavę rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Bylos duomenimis nenustatyta, taip pat ir pats pareiškėjas nepateikė duomenų, kad vitaminus jam būtų rekomendavęs gydytojas, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Medus, karameliniai saldainiai patvirtintame leidžiamų įsigyti produktų sąraše nėra numatyti, tačiau pareiškėjas gali įsigyti šokoladą, šokoladinius saldainius. Teismas byloje nenustatė, o ir pats pareiškėjas neteikia argumentų apie tai, kad kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl tam tikrų produktų nebuvimo pataisos namų parduotuvėje ar, kad leidžiami įsigyti vaisių ar daržovių kiekiai būtų nepakankami. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės įsigyti jo nurodytus maisto produktus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendi mo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.