Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-11-16 · Administracinė byla Nr. I-516-162/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-16
Bylos Nr.
I-516-162/2009
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00305-2009-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
A.M.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-516-162/2009 m.Proceso Nr. 3-63-3-00305-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 12.3; 12.3.2; 55.1; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjos A.M. skundu ir jo patikslinimu atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui dėl valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo 2009-08-18 sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A.M. skundu ir jo patikslinimu prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 332 paliktas galioti valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialą (toliau – ir Tauragės filialas), prašydama ištaisyti Nekilnojamojo turto registre, jos teigimu, įrašytus neteisingus kadastrinius duomenis – gyvenamojo namo, ūkio pastatų bei kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) statybos ir rekonstrukcijos metus.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos teta O.P., mirusi (duomenys neskelbtini), testamentu visą savo turtą paliko jai. (duomenys neskelbtini) mirė O.P. sutuoktinis K.P. Teigia, kad po tetos mirties kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paaiškėjo, jog pastatai, kuriuose gyveno P. šeima, yra neinventorizuoti. Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes atsirado pretendentų į K.P. turtą – J.P. ir R.P. Vėliau pareiškėja sužinojo, kad pastatai buvo įregistruoti K.P. vardu, kaip statyti 1936 metais, o 2007 m. balandžio 6 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas J.P. ir R.P. Jai buvo paaiškinta, kad paveldėjimo teisės liudijimas į O.P. turtą neišduodamas, nes visas turtas įregistruotas sutuoktinio vardu, o O.P. priklausanti turto dalis nebuvo nustatyta. Kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą dėl paveldėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančiu bei turto pripažinimo K.P. ir O.P. bendrąją jungtine nuosavybe. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog J.P. kreipėsi į Tauragės filialą dėl pastatų statybos metų įregistravimo ir jos prašymas buvo patenkintas. Kadangi pastatų statybos metai sudaro esminę reikšmę sprendžiant, ar turtas buvo įsigytas iki santuokos, ar santuokos metu, tai buvo būtina šiuos netikslumus ištaisyti. Prašymą dėl duomenų ištaisymo grindžia paveldėjimo teisės liudijimu bei Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad O.P. ir K.P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė Jurbarko rajono notarų kontoros R.P. ir J.P. išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodytas svirnas ir sandėlis.

Susipažinus su skundu ir jo patikslinimu bei rašytine bylos medžiaga, kilo abejonių dėl bylos teismingumo administraciniam teismui.

Skundžiamu sprendimu Tauragės filialas atsisakė ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto įrašus, pakeičiant pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) statybos ir rekonstrukcijos metus nurodydamas, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis nesuteikia pareiškėjai teisės paduoti tokį prašymą. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime nurodyta, kad A.M. nėra nekilnojamųjų daiktų savininkė ir nevaldo jų patikėjimo teise. Be to sprendime pažymėta, kad pareiškėjos pateikta Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis taip pat nesudaro pagrindo priimti pareiškėjos prašymą pakeisti pastatų statybos metus, kadangi sprendime nurodyta, jog ūkiniai pastatai, į kuriuos pripažinta bendrosios jungtinės nuosavybės teisė O.P. ir K.P.) yra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl teismas atsisakė naikinti paveldėjimo teisės liudijimus, kurių pagrindu į šiuos statinius įregistruotos J.P. ir R.P. nuosavybės teisės, t.y. šiuo sprendimu pareiškėja neįgijo nuosavybės teisių į pastatus, o įgijo teisę į kompensaciją už dalį statinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė priklausiusių O.P.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis bylas, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, numato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.

Teismo nuomone, keliamas ginčas yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais santykiais. Nors byloje yra ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, tačiau pareiškėjos skundo reikalavimas taip pat siejamas ir su asmens, kuris yra miręs (t.y. O.P.) teisėmis į atitinkamą nekilnojamąjį turtą Pareiškėja siekia apginti savo turtines teises, kildinamas iš paveldėjimo pagal O.P. testamentą. Pareiškėja skundo faktinį ir teisinį pagrindą argumentuoja tuo, kad ji paveldėjo visą O.P. turtą ir kaip turto paveldėtoja mano, jog turi teisę kreiptis dėl duomenų ištaisymo. Ginčas šiuo atveju kyla dėl pareiškėjos nuosavybės teisių, šių teisių apimties, jų atsiradimo pagrindų ir tokiu būdu yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais.

Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriami ginčai dėl teisės viešojo administravimo srityje, o bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjami ir tokie civiliniai ginčai, kurie susiję su administraciniais teisiniais santykiais (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą, todėl teismas kreipiasi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl bylos teismingumo išspręsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, 105 - 106 straipsniais,

nutaria:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl bylos rūšinio teismingumo išspręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė