Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, „Maxima LT, UAB“ įgaliotam atstovui V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, buvo kaltinamas tuo, kad 2015-12-23, 08.38 val., į Audros g. 6B, esančią parduotuvę „Maxima X“ atvežęs prekes, iškrovė dėžes su produkcija, tačiau iš mašinos neiškrovė vieno Euro padėklo, kurio vertė 8,11 Eur, nors sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad produkcija pristatoma su Euro padėklu.

Be to, jis, buvo kaltinamas ir tuo, kad 2015-12-26, 10.09 val., į Audros g. 6B, esančią parduotuvę „Maxima X“ atvežęs prekes, iškrovė dėžes su produkcija, tačiau iš mašinos neiškrovė vieno Euro padėklo, kurio vertė 8,11 Eur, nors sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad produkcija pristatoma su Euro padėklu.

Be to jis, buvo kaltinamas ir tuo, kad 2015-12-27 apie 08.06 val. į Audros g. 6B, esančią parduotuvę „Maxima X“ atvežęs prekes, iškrovė dėžes su produkcija, tačiau iš mašinos neiškrovė vieno Euro padėklo, kurio vertė 8,11 Eur, nors sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad produkcija pristatoma su Euro padėklu.

Be to jis, buvo kaltinamas ir tuo, kad 2015-12-28 apie 07.30 val. į Audros g. 6B, esančią parduotuvę „Maxima X“ atvežęs prekes, iškrovė dėžes su produkcija, tačiau iš mašinos neiškrovė vieno Euro padėklo, kurio vertė 8,11 Eur, nors sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad produkcija pristatoma su Euro padėklu.

Be to jis, buvo kaltinamas ir tuo, kad 2015-12-31 apie 08.20 val. į Audros g. 6B, esančią parduotuvę „Maxima X“ atvežęs prekes, iškrovė dėžes su produkcija, tačiau iš mašinos neiškrovė vieno Euro padėklo, kurio vertė 8,11 Eur, nors sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad produkcija pristatoma su Euro padėklu.

Be to jis, buvo kaltinamas ir tuo, kad 2016-01-01 apie 13.31 val. į Audros g. 6B, esančią parduotuvę „Maxima X“ atvežęs prekes, iškrovė dėžes su produkcija, tačiau iš mašinos neiškrovė vieno Euro padėklo, kurio vertė 8,11 Eur, nors sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad produkcija pristatoma su Euro padėklu.

Be to jis, buvo kaltinamas ir tuo, kad 2016-01-03 apie 09.47 val. į Audros g. 6B, esančią parduotuvę „Maxima X“ atvežęs prekes, iškrovė dėžes su produkcija, tačiau iš mašinos neiškrovė vieno Euro padėklo, kurio vertė 8,11 Eur, nors sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad produkcija pristatoma su Euro padėklu.

Be to jis, buvo kaltinamas ir tuo, kad 2016-01-04 apie 10.10 val. į Audros g. 6B, esančią parduotuvę „Maxima X“ atvežęs prekes, iškrovė dėžes su produkcija, tačiau iš mašinos neiškrovė vieno Euro padėklo, kurio vertė 8,11 Eur, nors sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad produkcija pristatoma su Euro padėklu.

Be to jis, buvo kaltinamas ir tuo, kad 2016-01-07 apie 10.36 val. į Audros g. 6B, esančią parduotuvę „Maxima X“ atvežęs prekes, iškrovė dėžes su produkcija, tačiau iš mašinos neiškrovė vieno Euro padėklo, kurio vertė 28,96 Eur, nors sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta, kad produkcija pristatoma su Euro padėklu.

„Maxima LT, UAB“ įgaliotas atstovas V. D. paaiškino, kad sutartys yra komercinės paslaptys. Kas materialiai atsako už netektus daiktus, jis nežino, nes nemato sutarties, tai atskirų padalinių darbas. Kad dingo padėklai paaiškėjo, kai sausio pradžioje suskaičiavo padėklų operatyvinius likučius, tada žiūrėjo įrašus ir pamatė, kad trys vairuotojai neiškraudavo visų padėklų. Vienas vairuotojas prisipažino, kad ne visus padėklus iškraudavo, po ko jie kreipėsi į policiją. Iš karto nepastebėjo, nes priėmimas netikrina, kiek padėklų iškrauta, nes tai jų vidinis vežimas. Jei ko nors trūksta, tai viską išsiaiškina. Įrašuose pamatė, kad G. K. ir kitas vairuotojas produkciją ištraukia ne su paletėmis, o jos lieka automobilio viduje. Tai įmonės turtas, jis apskaitomas. Priėmėjas neprivalo tikrinti atvežtų palečių kiekio, jis tikrina tik išorinius tiekėjus. Dėl šio atvejo, tai buvo gauta informacija, kad vienas iš krovėjų, susitaręs su vairuotojais, vagia paletes. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, informacija pasitvirtino, nes į automobilį pakraudavo palečių daugiau, nei priklauso. Priėmėjas to nematė. Pradėję žiūrėti įrašus, matė, kad G. K. iškraudavo prekes be palečių, nors važtaraštyje paletė išrašyta. Krovėjas prisipažino dėl vagystės ir buvo atleistas iš darbo. Todėl prašau G. K. pripažinti kaltu.

Liudytojas V. D. paaiškino, kad situacija, į kurią papuolė G. K., tokia pat, kokioje buvo atsidūręs ir jis, bet jam pavyko įrodyti, kad yra nekaltas, o jo byla jau buvo išsiųsta į teismą. Tai elementari klaida, jokių minčių pavogti padėklus niekam nekilo, jis yra nufilmavęs, kaip viskas vyksta, t.y. visą jų darbo eigą. Yra plombų sistema, viskas kontroliuojama. Tų klaidų buvo ir bus, ir dėl palečių, ir dėl kitų prekių. Jie niekada nieko neskaičiuodavo, nes jie atsakingi už temperatūros režimus automobilio viduje - tai yra tikrinama, temperatūra turi būti nuo 0 laipsnių iki 6 laipsnių. Dėl skaičių, tai darbe, sustoję su automobiliu prie rampos, jie prekes krauna patys. Dėžės būna sunumeruotos, bet ir čia pasitaiko klaidų. Būna, kad ant vienos paletės sukrautos prekės kelioms parduotuvėms. Ant paletės nebūna jokių užrašų, tik ant dėžių. Jie netikrina prekių kiekio. Pasikrovus, jis išvažiuoja į savo maršrutus. Jei kartais, atvykus į vietą, trūksta kokios nors prekės, priėmėjas skambinasi su vadovais ir jie tada sprendžia savo klausimus. Jie atsakingi, kad būtų plombos. Jie nėra gavę jokių pastabų dėl darbo. Automobilis pakraunamas pamainos viršininkui ar kitam vadovui dalyvaujant. Po to jie grįžta į salę, pasiima važtaraščius, bet ant jų nepasirašo. Kelių parduotuvių dokumentus susideda paeiliui ir išvažiuoja. Atvažiavus į vietą, ateina priėmėjas, nuima plombą, ir tada priėmėjas skaičiuoja. Jie net nežiūri, koks kur padėklas. Ne į visas parduotuves vežami padėklai, nes būna, kad veža tik kelias dėžes, kartais to padėklo net neišrašo, būna kad sudeda ant mėlynų, o parašo, kad europadėklai. Būna, kad padėklų lieka. Pats du kartus yra atidavęs Maksimos priėmėjui padėklus. Jie grįžta į Maksimą su tuščiomis dėžėmis, ten jos iškraunamos, kartais ir padėklai. Visko pasitaiko, ypač prieš šventes, tada grafiko ne visada laikosi, t.y. vežimo eilės tvarkos. Jis įmonėje viso dirba apie 2 metus. Ši sistema visada buvo tokia pat. Kontrolės nebuvo, niekada blogo žodžio negirdėdavo, niekada dėl vagystės klausimų nekilo. Mano, kad šiuo atveju yra buhalterinė klaida. Jei būtų vagystė, tai europadėklus superka tik vienoje vietoje, lengva išsiaiškinti. Maksimos atstovai sako, kad vairuotojai vagia padėklus, pridavinėja, tačiau tų padėklų nėra tiek, kad būtų ką vogti. Jis yra nufilmavęs padėklus, ant kurių jiems krauna prekes, buvo atvejis, kad net parduotuvė nenorėjo priimti padėklo, ant kurio buvo sukrautos prekės. Jie dirba sąžiningai. Važiuojant į vietas, pakeliui patekti į krovinių skyrių nėra galimybės, nes yra uždėta plomba. Jei plomba pažeista, turi būti rašomas aktas. Plombą įrašo į kelionės lapą, kurį jie turime, ir kiekviena parduotuvė pasirašo, kad priėmė, kad gavo krovinį, kad temperatūros režimas nepažeistas. Kai uždaromos automobilio durys, uždedama plomba. Ar yra pasirašę visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nežino. Kaip jis gali būti atsakingas už prekes, jei jis tų prekių neprisiima savo vardu. Be to, jie neturi galimybės patekti į automobilio vidų. Kaip prekės išvežiojamos, surenkamos tuščios dėžės, paskutiniame objekte automobilis užplombuojamas. Yra buvę, kad per šventes likdavo padėklų. Visi dokumentai patvirtina, kad viskas tvarkoje, ant dokumentų parašyta, kad pretenzijų nėra. Baigus darbą, jų viršininkai uždeda antspaudą, kad viskas tvarkoje, tada dokumentus atiduoda vadovui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. G. paaiškino, kad jų įmonei bauda buvo paskirta už kažkokį pažeidimą, net nesidomint už ką. Gautame rašte neparašyta už kokį kiekį padėklų, jie teigia, kad matė vaizdo įrašuose, kad kažkas buvo. Jie baudą sumokėjo. Taip atsitiko pirmą kartą. Nežino, kas čia atsitiko, bet žino, kad buvo kitų įmonių, kurių darbuotojai darė vagystes, bet šiuo atveju, jam niekas nieko nepaaiškino. Tokia pat situacija buvo ir su kitu vairuotoju. Pervežimo sistema tokia, kokią nupasakojo jų vairuotojas. Vairuotojai neturi galimybės ką nors paimti iš krovinių skyriaus. Jis mano, kad jei ir būtų trūkumų, tai priėmėjas būtų surašęs pretenziją, kad padėklų trūksta. Tada turėtų būti rašomi aktai. Šiuo atveju niekas neturėjo pretenzijų. Materialinės atsakomybės sutartys su darbuotojais yra sudaromos, bet niekada nėra buvę kokių nors išieškojimų. Jie aiškinasi kaip tos baudos parašytos. Jei nustatys, kad padaryta vagystė, tada ir kalbės su vairuotojais ir spręs šį klausimą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

ATPK 50 str. atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 str. numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą.

Administracinių teisės pažeidimų protokolais nustatyta, kad G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, atvežęs į „Maxima X“, parduotuvę, esančią Audros 6B, Klaipėda, prekes, iškrovė dėžes su produkcija ir iš automomobilio neiškrovė euro padėklo (8 epizodai), tuo padarydamas „Maxima LT, UAB“ viso 64,88 Eur turtinę žalą (8 padėklai po 8,11 Eur). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad jis palečių neėmė, iškrovus prekes, priėmėjas patvirtino, kad jas gavo ir jam jokių priekaištų dėl padėklų nereiškė. G. K. tvirtinimu, paprasčiausiai įvyko nesusipratimas. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti G. K. paaiškinimais. Kaip matyti iš teismui pateiktų krovinio važtaraščių (b. l. 118-126), atitinkamos prekės su europadėklais buvo pristatytos į „Maxima“ parduotuves, europadėklas į važtaraščius įtrauktas, gavėjas, priimdamas prekes jokių įrašų dėl važtarašyje nurodytų prekių neatitikimo nepadarė, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad prekės buvo pristatytos tinkamai, su europadėklu. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius patvirtino ir liudytojas V. D., kurio teigimu pasitaiko atvejų, kad ant vienos paletės būna sukrautos prekės kelioms parduotuvėms. Kaip matyti iš šio liudytojo paaiškinimų, prekių vairuotojai patys nekrauna, nes šios jau būna sudėtos į sunumeruotas dėžes. Pasikrovus automobilis yra užplombuojamas ir prekės išvežiojamos po parduotuves (b. l. 151). Nors „Maxima LT, UAB“ įgaliotas atstovas V. D. nurodė, jog G. K. produkciją ištraukė be palečių, palikdamas jas automobilio viduje, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šią aplinkybę. Kaip matyti iš teismui pateiktų vaizdo įrašų, nufilmuoti yra tik atvejai, kai prekės būdavo iškrautos, o duomenų, kad prekės buvo pakrautos su dingusiais europadėklais, nėra. Kadangi Maxima LT, UAB atstovas paaiškino, jog sandėliai yra filmuojami, tačiau įrašai saugomi dvi savaites ir jų nėra galimybės pateikti (b. l. 143), todėl lieka nepaneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo G. D. teiginiai, kad perduodant prekes pasitaiko klaidų ir gali būti, kad padėklų trūksta arba lieka. Pažymėtina ir tai, jog vien aplinkybės, kad G. K. iškrovus prekes automobilyje galimai liko nuo prekių padėklai, nepakanka daryti išvadą, jog G. K. veikė tyčia. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Maxima LT, UAB atstovo pateikti vežimų organizavimo sutartis bei susitarimas dėl 2014 m. rugpjūčio 14 d. sutarties pakeitimo, pažeidimų padarymo metu negaliojo (b. l.132-137). Esant tokiai aplinkybei, V. D. teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskirtina vidiniams tiekėjams, kurių priėmėjai tikrinti neprivalo, atmestini kaip nepagrįsti. Galiausiai, aukščiau minėtos sutartys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairutojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 4.4 punktas, numatantis, kad vairuotojas-ekspeditorius raštiškos visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu materialiai atsako už jam perduotų siuntų bei krovinių nepristatymą ar pavėluotą pristatymą adresatui, jų saugumą, taip pat Maxima LT, UAB pretenzija dėl žalos atlyginimo rodo, kad šiuo atveju tarp šalių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės darbuotojo G. K. bei Maxima LT) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 50 straipsnį nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga, nutarimui įsiteisėjus paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 50 straipsnį G. K. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.