Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. pagrobė svetimą turtą sukčiavimo būdu, o būtent: 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 13.55 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje V. Grybo g. 21, Vilniuje, tyčia į parduotuvės taromatą pridavinėjo plastikinius nedepozitinius butelius su padirbtais barkodais, iš viso 40 vienetų, vieno butelio kaina – 0,10 eurų, tuo padarydamas parduotuvei 4 eurų žalą, nes minėtas taros kvitas buvo išgrynintas parduotuvės kasoje. Tokiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. teismo posėdyje iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad jis į taromatą pridavė tik du nedepozitinius butelius su padirbtais barkodais, kiti jo į taromatą priduoti buteliai buvo depozitiniai. Gautą čekį jis išsigrynino parduotuvės kasoje ir už gautus pinigus nusipirko maisto. Parduotuvėje jį sulaikęs apsaugos darbuotojas pasakė, kad ne ant dviejų, o ant visų jo priduotų butelių buvo priklijuoti padirbti barkodai. Atvažiavę pagal gautą iškvietimą policijos pareigūnai nufotografavo tik du butelius. Visus butelius jam davė pažįstamas, vardu Virgis, su kuriuo jis kartais susitinka išgerti alaus. Kitame teismo posėdyje V. T. patikslino savo parodymus ir papildomai nurodė, kad jis į taromatą iš viso pridavė 6 nedepozitinius butelius, du buteliai apskritai nepraėjo į taromatą. Tą dieną jis su savimi turėjo du maišus butelių. Vieną maišą jis atsinešė iš namų, kitą maišą jam davė pažįstamas, vardu Virgis. Jis pats padirbtų kodų ant butelių neklijavo, jam tokius butelius davė Virgis. Jis pabandė tuos butelius įkišti į taromatą ir jie praėjo. Jeigu kas nors būtų blogai, tai buteliai nepraeitų į taromatą. Prašė griežtai jo nebausti, skirti įspėjimą, žadėjo, kad daugiau tai nepasikartos.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. T. prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad norėjo pergudrauti (b.l. 2).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju parduotuvės apsaugos darbuotojas A. R. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo jam yra žinomas iš matymo, nes jis dažnai lankosi parduotuvėje. Liudytojas nurodė, kad prie parduotuvės yra taromatas, į kurį yra priduodami depozitiniai buteliai. Buvo gaunama informacija, kad taromate yra randami buteliai su užklijuotais barkodais, todėl taromatas labiau buvo stebimas per vaizdo kameras. Nagrinėjamo įvykio dieną taromate buvo pastebėtas V. T., kuris su savimi turėjo kelis maišus butelių, kuriuos pridavinėjo į taromatą. Taromato patalpa nėra didelė, todėl vaizdo kameros aprėpia visą patalpą. Per vaizdo kamerą buvo pastebėta, kad ant priduodamų į taromatą butelių buvo užklijuoti atšviesti barkodai, todėl V. T. buvo sulaikytas, atvesdintas į tarnybines patalpas, iškviesta policija bei parašytas pareiškimas. Taromato kvitą jis jau buvo išgryninęs parduotuvės kasoje. Vėliau atsukus ir dar kartą peržiūrėjus kartu su policijos pareigūnais vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad į taromatą iš viso buvo priduota 40 butelių, ant kurių tikriausiai pieštukiniais klijais buvo užklijuoti padirbti barkodai. Sulaikytas pilietis taip pat stebėjo vaizdo įrašą. V. T. kasdien atneša į taromatą po kelis butelius, o tą dieną jis su savimi turėjo net du maišus butelių. Prie taromato yra dėžė, į kurią dedami nedepozitiniai buteliai. Jis tikriausiai tuos butelius paėmė ir padarė juos depozitiniais, užklijuodamas ant jų padirbtus barkodus, nes pas jį buvo rasta dar 40 atšviestų barkodų.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Šis pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas spendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. T. kaltę, padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.

V. T. kaltę, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, patvirtina nagrinėjamą įvykį vaizdo įraše matęs liudytojas – parduotuvės apsaugos darbuotojas A. R., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė matęs per vaizdo kameras, kaip V. T. dėjo į taromatą butelius, ant kurių buvo priklijuoti atšviesti barkodai. Sulaikius minėtą pilietį parduotuvėje po to, kai šis kasoje išgrynino taromato išduotą kvitą, iškvietus į parduotuvę policijos pareigūnus ir kartu peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo nustatyta (suskaičiuota), kad V. T. iš viso į taromatą pridavė 40 butelių su padirbtais barkodais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. R. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, juo labiau, kad jie yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, t.y. parduotuvės „Maxima“ administracijos 2016 m. rugsėjo 26 d. pareiškimui, kuriame nurodyta, kad š.m. rugsėjo 26 d. parduotuvėje buvo gauta informacija, kad į taromatą buvo priduoti nedepozitiniai buteliai su užklijuotais padirbtais depozitiniais barkodais, kurie buvo užklijuoti ant senų nedepozitinių butelių; stebint taromato vaizdo kameras, apie 13.55 val. buvo pastebėtas pilietis, kaip vėliau paaiškėjo V. T., kuris į parduotuvės taromatą pridavinėjo plastikinius nedepozitinius butelius su padirbtais barkodais, iš viso 40 vnt., vieno butelio kaina – 0,10 eurų. Parduotuvei buvo padaryta 4 eurų žala, taros kvitas buvo išgrynintas parduotuvės kasoje. Prašo atlyginti patirtą žalą (b.l. 3); policijos pareigūno E. L. 2016 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniam pranešimui dėl sukčiavimo (b.l. 5); prie bylos pridėtais 40 vnt. padirbtais atšviestais barkodais, kurie buvo paimti iš sulaikyto V. T. (b.l. 11).

Nors V. T. iš esmės savo kaltę pripažino iš pradžių teigdamas, kad į taromatą pridavė tik du butelius su padirbtais barkodais, vėliau patikslino, jog jis kalbėjo apie tai, kad du buteliai nepraėjo į taromatą ir jis su padirbtais kodais pridavė šešis butelius, o kiti jo priduoti buteliai buvo depozitiniai, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, šiais jo parodymais (dėl konkretaus nedepozitinių butelių su padirbtais barkodais skaičiaus) nesivadovauja, nes jie yra nenuoseklūs bei prieštarauja liudytojo A. R. parodymams, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, bei kitai byloje esančiai medžiagai. Pažymėtina tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. T. savo kaltę pripažino visiškai bei gailėjosi padaręs teisės pažeidimą, o įvertinus tai, kad pas jį sulaikymo metu buvo rasta dar 40 vnt. atšviestų barkodų, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog jis į taromatą pridavė būtent 40 nedepozitinių butelių, ant kurių buvo užklijuoti atšviesti barkodai ir gautą kvitą išgrynino parduotuvės kasoje.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad V. T. veikoje yra nustatyti visi ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nustatytą V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į pagrobto turto vertę (nedidelė), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. T. – anksčiau buvo baustas administracine tvarka už kitų rūšių pažeidimų padarymą, galiojančių nuobaudų neturi, už smulkųjį svetimo turto pagrobimą baustas nebuvo.

ATPK 50 straipsnyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 86 iki 260 eurų arba areštas nuo 10 iki 30 parų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, į nedidelę pagrobto turto vertę, pažeidėjo asmenybę, galiojančių nuobaudų neturėjimą, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo V. T. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam mažesnę baudą, nei ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl V. T. neteisėtų veiksmų UAB „Maxima, LT“ patyrė 4 eurų turtinę žalą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpareigotinas ją atlyginti (ATPK 37 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. T. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 40 (keturiasdešimties) eurų baudą.

Priteisti iš V. T. UAB „Maxima, LT“ naudai 4 (keturių) eurų padarytų nuostolių atlyginimą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16061869752. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Pažeidėjui išaiškinti, kad turtinį nuostolį jis turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos (ATPK 288 straipsnis), o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (ATPK 341 straipsnis). Jeigu administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl turtinio nuostolio atlyginimo neįvykdoma per ATPK 341 straipsnyje nustatytą laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka (ATPK 342 straipsnis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.