- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1938-964/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28110-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- M. J., I. J., M. P., O. B., L. B., uždarosios akcinės bendrovės „Greitista“
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas
dalyvaujant ieškovų M. J., I. J., M. P., O. B., L. B., uždarosios akcinės bendrovės „Greitista“ atstovui advokatui Raimondui Kalverš,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei teisininkei Irmai Šapokaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę pagal ieškovų M. J., I. J., M. P., O. B., L. B., uždarosios akcinės bendrovės „Greitista“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti atsakovės surašytus: 2021-09-08 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210908-00082 pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2021-09-08 savavališkos statybos aktą SSA-00-210908-00088, 2021-09-08 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210908-00083 pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2021-09-08 savavališkos statybos aktą SSA-00-210908-00089, 2021-09-08 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210908-00081 pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2021-09-08 savavališkos statybos aktą SSA-00-210908-00087, 2021-09-08 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210908-00085 pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2021-09-08 savavališkos statybos aktą SSA-00-210908-00090, 2021-09-08 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-210908-00084 pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2021-09-08 savavališkos statybos aktą SSA-00-210908-00091, 2021-09-09 privalomąjį nurodymas Nr. PNSSP-00-210909-00087 pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2021-09-07 savavališkos statybos aktą SSA-00-210907-00086 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcijai nustačius, jog žemės sklype pastatyta atraminė gelžbetoninė sienelė, kurios aukštis nuo 1,01 m. iki 1,90 m, ilgis apie 16 m, plotis apie 25 cm, priskirtina II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, ieškovams paštu buvo atsiųsti atsakovės surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, savavališkos statybos aktai bei kiti susiję dokumentai: pranešimai, kvietimai dalyvauti patikrinimuose, ar įvykdytas privalomasis nurodymas, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai. Savavališkos statybos aktuose teigiama, jog ši atraminė sienelė pastatyta savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento. Taip pat savavališkos statybos aktuose nurodoma, jog „tyrimo metu statytojas nenustatytas“, todėl „savavališkos statybos aktas surašomas žemės sklypo naudotojui“. Privalomaisiais nurodymais ieškovai įpareigojami iki 2022 m. kovo 08 d. nugriauti atraminę sienelę ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovai nesutinka su savavališkos statybos aktais ir privalomaisiais nurodymais, nes atraminės sienelės nestatė, taigi jokių neteisėtų veiksmų neatliko; inspekcija nepateikė jokių duomenų, informacijos, kodėl ir kokiu pagrindu atraminės sienelės statybą laiko neteisėta ir savavališka; inspekcija visiškai nesiaiškino atraminės sienelės statybos aplinkybių, tame tarpe – statybos laiko, nuo kurio gali priklausyti tiek statybos teisėtumo vertinimas, tiek galimybė inspekcijai apskritai reikšti reikalavimus dėl neteisėtos statybos padalinių pašalinimo; iš karto pareikšdama reikalavimus žemės sklypo savininkams, inspekcija nesiėmė jokių priemonių atraminės sienelės statytojams nustatyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – inspekcija) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad patikrinus duomenis dėl ginčo statinio statybos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), duomenų apie šio statinio statybai išduotą statybą leidžiantį dokumentą nerasta. Siekiant patikrinti, ar atraminės sienelės statyba nebuvo numatyta dvibučio gyvenamojo namo statybos projekto, kurio statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-07-04 išdavė leidimą statyti naują statinį projektiniuose sprendiniuose, patikrintas 2016 m. UAB „Archidata“ parengtas „Du dvibučiai gyvenamieji namai. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“, statytojas UAB „Greitistos statyba“, kurio projektiniuose sprendiniuose atraminės sienelės statyba nenumatyta. Nenustačius savavališkai pastatyto inžinerinio statinio – atraminės sienelės statytojo, inspekcijos specialistė, įvertinusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus, VĮ Registrų centras pateiktą ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje užfiksuotą informaciją, atsižvelgdama į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės registro duomenis, www.regia.lt ir www.geoprotal.lt skirtingais laikotarpiais užfiksuotas žemės sklypo aerofotografines nuotraukas, įvertinusi UAB „Greitistos statyba“ nurodytą informaciją, patikrinusi IS „Infostatyba“ esančius duomenis, savininkams surašė savavališkos statybos aktus, kuriuose konstatavo, kad atraminė sienelė pastatyta savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento. Kadangi statytojas tyrimo metu nenustatytas, savavališkos statybos aktas surašytas žemės sklypo savininkui, statinio naudotojui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Raimondas Kalverš ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad nėra įrodymų, kad atraminės sienelės statyba savavališka. UAB „Greitistos statyba“ vadovas nurodė, kad sienelės neįrenginėjo. Ši sienelė pagal 2010 m. STR redakcijos 8 priedo 2 punktą turėjo būti ne architektūriniame projekte, o sklypo sutvarkymo plane, taip pat ji turėtų būti matoma topografinėje nuotraukoje. Atsakovė nesurinko visų įrodymų, kad statyba neteisėta. Ji netikrino, kas buvo sklype iki statybos. Atraminė sienutė galėjo būti po tvora, o tvorą liudytojas prisimena. Iš geoportalo nuotraukų, įvertinus didelį nuotolį, apie sienutę iš viso negalima spręsti. Tai nėra įrodymas, kad statyba savavališka. Mano, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, nes, tikėtina, sienutė pastatyta prieš daugiau nei 10 metų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
12. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis įpareigoja inspekcijos pareigūną, nustačiusį, kad statyba yra savavališka, surašyti savavališkos statybos aktą ir įteikti šį aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020 išaiškino, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad inspekcija, siekdama nustatyti ginčo statinio statytoją, atliko tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020-05-14 surašytų faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų matyti, kad patikrinime dalyvavęs asmuo paaiškino, jog 2015 m. statybos darbus tliko UAB „Gretistos statyba“ (el.b.l. 29-42, 56-62, 90-96, 109-115, 128-134, 159-165). Siekdama patikrinti šią informaciją, atsakovė kelis kartus kreipėsi į UAB „Greitistos statyba“. Pastarosios įmonės direktorius 2020-09-10 rašte Nr. 09/10 nurodė, kad investicinį projektą (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijo 2013 metais iš bankrutuojančio ankstesniojo vystytojo; jokia informacija apie atraminę sienutę nebuvo suteikta, įmonė jos neįrenginėjo ir nėra atsakinga dėl jos. Dėl su sienute susijusių aplinkybių nurodė kreiptis į bankroto administratorių. Atsižvelgdama į gautą atsakymą, inspekcija kreipėsi UAB „Garažų renovavimo grupė“ bankroto administratorių UAB „Apertus“ dėl informacijos apie atraminės sienelės statybą suteikimo. Pastarasis 2020-10-30 raštu informavo, kad UAB „Garažų renovavimo grupė“ iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota dar 2013-12-23, todėl išsamiai ir tiksliai atsakyti į paklausime nurodytus klausimus nėra objektyvios galimybės, tačiau bankroto administratoriaus žiniomis už atraminės sienutės statybą buvo atsakinga UAB „Garažų renovavimo grupė“. Gavusi šią informaciją, atsakovė dėl atraminės sienelės statybos metų ir statytojo užklausė tiek (duomenys neskelbtini), tiek gretimo sklypo savininkus, tačiau, bylos duomenimis, jokios informacijos negavo. Tik ieškovas O. B., inspekcijos teigimu, 2020-12-22 el. laišku informavo inspekciją, kad butą adresu (duomenys neskelbtini), pirko 2014-11-03; atraminė sienelė su kaimyno sklypu (duomenys neskelbtini) jau buvo pastatyta.
15. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų savininkai jokios informacijos dėl atraminės sienelės (duomenys neskelbtini), statybos nepateikė, o patikrinime dalyvavusio asmens, UAB „Greitistos statyba“ direktoriaus ir UAB „Garažų renovavimo grupė“ bankroto administratoriaus atsakymai buvo prieštaringi (pastarojo teiginius dėl to, kad už sienutės statybą buvo atsakinga UAB „Garažų renovavimo grupė“, paneigė posėdžio metu apklaustas buvęs UAB „Garažų renovavimo grupė“ vadovas M. K.), sienelės statyba nenumatyta į bylą pateiktoje UAB „Archidata“ 2016 m. statinio techninio projekto „Du dvibučiai gyvenamieji namai. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ dalyje, be to, nieks iš atsakiusių į inspekcijos paklausimą nepateikė savo teiginius patvirtinančių dokumentų, pagrįstai atraminės sienelės statytojas laikytinas nenustatytu.
16. Jokių konkrečių duomenų dėl ginčo sienelės statybos metų neturėjo inspekcija. Jų nėra papildomai pateikta ir teismui į bylą. Todėl išvada dėl statybos metų daroma atsižvelgiant į patikrinimo metu dalyvavusio asmens paaiškinimus, geoportalo (www.geoportal.lt) duomenis (skirtingais laikotarpiais užfiksuotas žemės sklypo aerofotografines nuotraukas), įvertinus IS „Infostatyba“ duomenis. Statybą leidžiantis dokumentas ginčo sklype gautas 2013 m. liepos 4 d., t.y. po to, kai sklypą įsigijo UAB „Greitistos statyba“. 2016 m. UAB „Archidata“ parengtame „Du dvibučiai gyvenmieji namai. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ (statytojas UAB „Gretistos statyba“) projektiniuose sprendiniuose atraminės sienelės statyba nenumatyta. Jokių kitų duomenų, kad sienutė buvo suprojektuota, į bylą nepateikta. Iki 2012 - 2013 m. www.geoportal.lt fiksuotame vaizde ginčo statinio adresu (duomenys neskelbtini) nematyti. Todėl sutiktina su inspekcija, kad labiau tikėtina, jog atraminės sienutės statyba vyko 2015 - 2016 m., kaip nurodė patikrinime dalyvavęs asmuo. Duomenų, kad statyba vyko anksčiau, byloje nėra (UAB „Garažų renovavimo grupė“ bankroto administratoriaus raštas, kad už statybą buvo atsakinga ši įmonė, kuri bankrutavo 2013 m., vadinasi, statyba vyko anksčiau, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Pats administratorius tokio savo teiginio niekaip nepagrindė). Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs UAB „Garažų renovacijos grupė“ vadovas M. K. parodė, kad jo vadovaujama įmonė jokių statybos darbų neatliko; UAB „Garažų renovacijos grupė“ nebuvo vystytojas; ginčo sienelės nestatė. M. K. parodė, kad ten, kur dabar atraminė sienelė, anksčiau (prieš maždaug 8 metus) buvo tvora, tačiau patvirtinti, kad stovėjo ar buvo statoma ir atraminė sienelė, negalėjo. Visų šiuo duomenų pagrindu teismas sutinka su inspekcijos išvada dėl ginčo sienutės statybos 2015-2016 m.
17. Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nurodyta, kad – „Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą.“ Atitinkamai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
18. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 (redakcija, galiojusi skundžiamų aktų surašymo metu) 3 lentelės 3.2. punktu, kitos paskirties inžinerinis statinys - atraminė sienelė, kurios aukštis > 1 iki ? 2 m., priskirtina II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Vadinasi, ginčo statinys - atraminė sienelė, pastatyta žemės sklype, (duomenys neskelbtini), tarp 2 ir 3 taško, kurios išmatavimai: aukštis nuo ~ 1,01 m iki 1,90 m, ilgis ~16 m, plotis apie 25 cm, priskirtina II grupės nesudėtingam statiniui.
19. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi skundžiamų aktų surašymo metu) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste numato privalomą statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi skundžiamų aktų surašymo metu) 3 priedo 1.2. papunktis imperatyviai įpareigoja statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste turėti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingojo statinio statybai.
20. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą (redakcija galiojusi ginčo statinio statybos metu) naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais buvo privaloma parengti supaprastintą statybos projektą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu (redakcija galiojusi ginčo statinio statybos metu), atraminės sienelės (II grupės nesudėtingo statinio) statybai buvo reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui. Šis reikalavimas buvo įtvirtintas ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 6 priedo 2.2. papunktyje (redakcija galiojusi ginčo statinio statybos metu) – statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste buvo privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui.
21. Aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad tiek ginčo statinio statybos metu 2015-2016 metais, tiek ginčo statinio atraminės sienelės savavališkos statybos konstatavimo metu šio statinio statybai buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas (atitinkamai atraminės sienelės statybos metu - rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui, privalomųjų nurodymų surašymo metu - leidimas statyti statinį). Byloje nėra duomenų, kad buvo gautas rašytinis kompetetingo asmens pritarimas ginčo sienelės statybai arba leidimas ją statyti, todėl statyba laikytina neteisėta. Priešingų duomenų byloje nėra. Ieškovų nurodyti argumentai, kad inspekcija neišsamiai atliko tyrimą, t.y. pagal 2010 m. STR redakcijos 8 priedo 2 punktą atraminė sienelė turėjo būti ne architektūriniame projekte (kurios susijusi dalis pateikta į bylą ir buvo nagrinėta inspekcijos tyrimo metu), o sklypo sutvarkymo plane, taip pat ji turėtų būti matoma topografinėje nuotraukoje, laikytini nepagrįstais, nes ieškovams buvo suteikta galimybė rinkti ir teikti į bylą papildomus įrodymus, pagrindžiančius savo poziciją dėl sienelės statybos teisėtumo, tačiau jie jokių papildomų duomenų savo reikalavimams pagrįsti nepateikė.
22. Ieškovų atstovas patvirtino, kad kreipėsi į savivaldybę dėl papildomų duomenų dėl ginčo sienelės statybos gavimo (tai patvirtina ir jo 2022-03-28 prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai), tačiau gautų duomenų neteikė, nurodęs, kad savivaldybės pateiktame pilname statinio techniniame projekte atraminės sienutės nėra. Duomenų, kad sienutė būtų numatyta kitame dokumente, byloje nėra. Ieškovai nenurodė, kokiuose dokumentuose atraminė sienulė faktiškai yra (jei yra), kur tie dokumentai, koks jų turinys. Darytina išvada, kad ieškovai savo reikalavimų nepagrindė.
23. Ginčo atraminės sienelės statybos konstatavimo metu, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovai nuosavybės teise valdė žemės sklypą (jį valdo ir šiuo metu). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytą įpareigojimą inspekcijos pareigūnui, nustačiusiam, kad statyba yra savavališka, surašyti savavališkos statybos aktą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nenustačius kas yra ginčo statinio statytojas, savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstai surašyti ir įteikti ieškovams, kaip žemės sklypo savininkams (bendrasavininkams). Nors Nekilnojamojo turto registro išrašas nepateikia duomenų apie šiame sklype esančio statinio savininkus, teismo posėdžio metu ieškovų atstovas patvirtino, kad jie atitinka sklypo savininkus. Taigi tai tie patys asmenys. Todėl ieškovai, nesant nustatyto statytojo, nesant atraminės sienelės statybą leidžiančio dokumento, turi vykdyti privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepaisant to, kad atraminės sienelės nestatė. Inspekcijos ieškovams surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai, ginčijami šioje byloje, laikytina surašytais pagrįstais, todėl ieškinys atmestinas, o ieškovams inspekcijos nustatyti įpareigojimai vykdytini.
24. Ieškovai teigė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, nes, tikėtina, sienutė pastatyta prieš daugiau nei 10 metų.
25. Civilinio kodekso 1.124 straipsnis pateikia ieškinio senaties sampratą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.
26. Aukščiau nurodytas reglamentavimas dėl senaties termino reiškia laiką, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę, t.y. laiką pateikti reikalavimą (ieškinį). Ieškinio sentis skirta reikalavimą reiškiančiam asmeniui, t.y. ieškovui. Šiuo atveju ieškinį pateikė ieškovai, o atsakovė prašymo taikyti jų reikalavimams ieškinio senatį nereiškia. Taigi ieškovai ieškinio senatimi nagrinėjamu atveju remiasi nepagrįstai, juo labiau, kad ginčo sienelės statyba vyko 2015-2016, t.y. nuo jos statybos nepraėję 10 metų.
27. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
28. Ieškovų ieškinys atmestas, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur. Jos skirstytinos visiems ieškovams, tačiau tokiu atveju iš kiekvieno ieškovo priteistina pašto išlaidų suma (1,49 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovų ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.