- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2-1626/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Ūkio banko, "Ūkio bankas" Ūkio bankas Panevėžio filialas Virginijus Juknys ir Ko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Virginijus Juknys ir Ko“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitė ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės Ūkio banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-882-212/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Virginijus Juknys ir Ko“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl nuostolių nepagrįstai nusirašius pinigus atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Virginijus Juknys ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB Ūkio bankas 218 672,46 Lt nuostolių (žalos) atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlime teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ir AB Ūkio bankas Panevėžio filialui nusirašinėti pinigines lėšas nuo ieškovo sąskaitų pagal 2007 m. birželio 18 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07/03-260, nes atsakovas savo veiksmais gali didinti ieškovo nuostolius ir sudarytų pagrindą ieškovui didinti ieškinio reikalavimus bei užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi uždraudė AB Ūkio bankui nusirašinėti pinigines lėšas nuo ieškovo UAB „Virginijus Juknys ir Ko“ sąskaitų pagal 2007 m. birželio 18 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07/03-260. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ginčo suma yra didelė. Įvertinęs ieškovo argumentus, teismas padarė išvadą, kad jie yra pagrįsti, atsakovas gali ir toliau nuo ieškovo sąskaitų nusirašyti pinigus, ir taip didinti ieškovo nuostolius bei ieškinio reikalavimus, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti (CPK 145 str.1 d., 6 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas AB Ūkio bankas atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio dalyko neužtikrina, orientuoja į ateities įvykius, neatitinka ieškinio dydžio. Teismo nurodyti motyvai nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pritaikius nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones faktiškai sustabdomas kitų prievolinių santykių pagal 2007-06-18 Kredito linijos sutartį vykdymas. Ši sutartis yra galiojanti ir jos vykdymas šalims privalomas.
2. Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 5 dalimi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo priėmimo dienos, todėl visiškai nepagrįstas teismo motyvas skundžiamą nutartį vykdyti skubiai.
3. Atsakovas yra mokus, todėl turtinio ginčo atveju būsimas teismo sprendimo vykdymas yra užtikrintas nepritaikius byloje jokių laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Virginijus Juknys ir Ko“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos ne apsaugant teismo sprendimo įvykdymą, o užkertant kelią papildomai ieškovo žalai atsirasti ar padidėti, kuri galima ir toliau po bylos iškėlimo nusirašinėjant ieškovo lėšas. Ieškovas yra labiau materialiai pažeidžiama proceso šalis, nei atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąlygojamas asmens teisių ribojimas suponuoja ir tai, kad turi būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 str. 2 d.). Tokių tikslų negali pasiekti laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir ginčo suma yra didelė, taikė laikinąsias apsaugos priemones –uždraudė AB Ūkio bankui nusirašinėti pinigines lėšas nuo ieškovo UAB „Virginijus Juknys ir Ko“ sąskaitų pagal 2007 m. birželio 18 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07/03-260.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, vykdytinų įsipareigojimų mastą ir pan. nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės dėl didelės reikalavimo sumos būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Šioje byloje pareikšto ieškinio suma – 218 672,46 Lt, tokia pinigų suma laikytina didele. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovui gali pritrūkti lėšų įvykdyti savo prievolę. Atsakovui, kaip bankui, pareikšto reikalavimo 218 672,46 Lt dydžio ieškinio reikalavimas nėra labai didelis ir vien tokio reikalavimo pareiškimas neleidžia preziumuoti realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kils reali grėsmė teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdymui, išieškant priteistą sumą iš atsakovo AB Ūkio banko, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Be to, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius, bet neginčija 2007 m. birželio 18 d. šalių sudarytos Kredito linijos sutarties Nr. 07/03-260. Todėl teismas neturėjo pagrindo uždrausti AB Ūkio bankui nusirašinėti pinigines lėšas nuo ieškovo UAB „Virginijus Juknys ir Ko“ sąskaitų pagal 2007 m. birželio 18 d. Kredito linijos sutartį Nr. 07/03-260.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui taikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar šiuo atveju yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, be to, taikė laikinąsias apsaugos priemones nesusijusias su ieškinio dalyku.
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
n utaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Virginijus Juknys ir Ko“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.