Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Kauno apylinkės teismo 2015-02-24 nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 15 parų administracinis areštas.

Kauno apylinkės teismo 2015-05-29 nutartimi R. M. prašymas netenkintas. Teismas konstatavo, kad pažeidėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda galėjo, vadovaujantis ATPK 296 str. numatyta tvarka paduoti apeliacinį skundą, tačiau R. M. šia tvarka nepasinaudojo. Nutarimas įsiteisėjo 2015-03-17. Pažymėjo, kad ATPK 338¹ str. 1 d. numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių, tačiau toks prašymas ir sutikimas teismo posėdžio metu nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

R. M. skundas atmestinas.

Administracinio arešto vykdymo procesą reglamentuoja ATPK 336-339 straipsniai. Teisė pakeisti administracinį areštą į kitą administracinę nuobaudą, esant įsiteisėjusiam nutarimui dėl administracinio arešto skyrimo, nenumatyta.

Nors įstatymų leidėjas įtvirtino teisinę galimybę dėl sąlyginio administracinio arešto skyrimo, tačiau ATPK 338¹ str. 1 d., nuostatos numato konkrečias sąlygas, kurioms esant gali būti taikoma minėta teisės norma, t. y.: 1) sprendimas dėl atidėjimo turi būti priimtas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriamas administracinis areštas; 2) sutinkant pažeidėjui; 3) teismas atidėdamas administracinio arešto vykdymą turi privalomai skirti pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo dvidešimt penkių iki keturių šimtų valandų.

Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidėjas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, paaiškinime dėl padaryto pažeidimo pastarasis prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nuomonės dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo nepareiškė. Byla išnagrinėta pažeidėjui nedalyvaujant, nutarimas priimtas 2015-02-24, kuris įsiteisėjo 2015-03-17, todėl arešto vykdymo atidėjimas ir viešųjų darbų paskyrimo klausimas šiuo atveju negali būti sprendžiamas, t. y. apelianto prašymo tenkinimas šioje įsiteisėjusio nutarimo vykdymo stadijoje prieštarautų ATPK 338¹ str. nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėto straipsnio nuostatas klausimas dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti išsprendžiamas tuo pačiu nutarimu, kuriuo paskiriama administracinė nuobauda, kadangi šio prašymo išsprendimas po nutarimo priėmimo, ar juo labiau jo įsiteisėjimo, nebūtų suderinamas su nutarimo, kuriuo paskirtas administracinis areštas, vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino R. M. prašymo ir netaikė jo atžvilgiu ATPK 338¹ str. nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo R. M. atžvilgiu spręsti klausimo dėl administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis. Tokią galimybę numato ATPK 29 str., tačiau šia teisės norma įstatytų leidėjas siekia užtikrinti dirbančių asmenų interesus, t. y. sudaryti jiems sąlygas neprarasti darbo. Nagrinėjamu atveju tiek bylos duomenys, tiek R. M. skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pažeidėjas niekur nedirba, šiuo metu atlikinėja administracinį areštą už kitus padarytus pažeidimus, atsižvelgiant į tai, švelninti administracinės nuobaudos įvykdymo pobūdį vadovaujantis ATPK 29 str. 2 d. nuostatomis, nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Administracinė nuobauda – tai administracinio poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų – kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Šiuo atveju skunde nurodyti argumentai, jog R. M. gailisi dėl padarytų pažeidimų, nori pasikeisti, susirasti darbą, sumokėti baudas, nepaneigia priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Nors R. M. nurodo sergantis, todėl jam reikalingas rimtas gydymas, tačiau jokių medicininių dokumentų patvirtinančių nurodytus teiginius teismui nepateikė. Aplinkybių, kad R. M. negalėtų atlikti arešto bausmės, o jo vykdymas sukeltų itin sunkias neigiamas pasekmes, byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2015-05-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

R. M. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.