- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- e2YT-3187-600/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17942-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- A. V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- K. P., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. P., valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina R. A. po savo sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) V. A. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), santuokos metu pareiškėjo tėvai susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. P. (anksčiau – K. A.). Taip pat pareiškėjas nurodo, kad santuokos metu jo tėvai įgijo žemės sklypą ir 73/100 dalis gyvenamojo pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina – (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, po jo tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė jo motina faktiniu valdymu, nes ji liko gyventi su vyru įgytame pastate, mokėjo palikimą sudarančio turto išlaikymo mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo K. P. pateiktame atsiliepime nurodo sutinkanti su pareiškimu. Suinteresuotas asmuo patvirtina, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka tikrovę.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. VĮ „Turto bankas“ nurodo, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. A. palikimo perėjimą valstybei.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, kad tuo atveju, jei teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškimą, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
6. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
7. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjo motina R. A. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle; R. A. sutuoktinis V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje R. A. ir V. A. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo A. V. A. ir suinteresuoto asmens K. A. (santuokoje – K. P.). Duomenų apie kitas V. A. santuokas ar vaikus valstybės viešuose registruose nėra. Po R. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas, o po V. A. mirties dėl jo palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė (tikrinta šios nutarties priėmimo dieną).
8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenų matyti, kad R. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 73/100 namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjo tėvai šį nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje, todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro V. A. palikimą. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jo motina deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), ir gyveno šiuo adresu iki pat mirties.
9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio V. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes ji iki mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–197 straipsniai).
10. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjo V. A. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.