Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Š. paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir R. Š. paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, R. Š. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Iš R. Š. priteista 300 eurų UAB „Č. P.“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Š. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. jis 2018 m. lapkričio 12 d., apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamasis viešoje vietoje - restorano UAB „Č. P.“ lankytojams skirtoje patalpoje, apsisvaiginęs alkoholiu (nustatytas 2,11 promilių girtumas), restorano darbuotojų akivaizdoje įsivėlė į abipuses muštynes su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, mesdamas bokalą į jį, pastarąjį sužalojo, taip pat tuo pačiu metu ir vietoje muštynių su minėtu asmeniu metu tyčia sunaikino ir sugadino svetimą, UAB „Č. P.“ priklausantį turtą, sudaužydamas lempą, bokalą, taures, sugadindamas minkštasuolius, ir taip, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė UAB „Č. P.“ turtinę 300 eurų žalą.

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti ir R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę, taip pat jį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimo keturiems mėnesiams bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. Š. paskirti subendrintą 75 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti trečdaliu, ir R. Š. paskirti galutinę 50 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje, taip pat įskaityti į bausmę laikino sulaikymo laiką (dvi paras).

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – R. Š. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta arešto bausmė, nors tokia bausmės rūšis šio straipsnio sankcijoje nenumatyta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. Š. už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirdamas sankcijoje nenumatytą – arešto bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam buvo paskirta neteisinga bausmė.

6. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. R. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos, įstatymo priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo keturis kartus teistas, teistumas dar nebuvo išnykęs (šiuo metu teistas penkis kartus), per paskutinius vienerius metus administracine tvarka baustas 29 kartus. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo jauną amžių, rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, cinišką požiūrį į įstatymo reikalavimus. R. Š. yra pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, kurį savo nuosprendyje vertino ir pirmosios instancijos teismas, nuteistajam už jo padarytą, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant artimą įstatyme numatytam minimaliam šios bausmės rūšies terminui ir įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, pirmosios instancijos teismo pagal BK 284 straipsnį paskirta bausmė ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti.

R. Š. (R. Š.) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3) atlyginti padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirtą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu ir R. Š. (R. Š.) paskirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. (R. Š.) paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.