Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1534-1143/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-12-03
Bylos Nr.
e1-1534-1143/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1534-1143/2024Teisminio proceso Nr. -01-1-29133-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

R. K. ( R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB “ (duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024 m. liepos 28 d., apie 23.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,11 promilių girtumas) žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. U., jis tyčia dešinės rankos delnu sudavė ne daugiau dviejų kartų E. U. į kairę veido pusę, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, paėmė pastarąją už rankos ir pastūmė ją ant sofos bei, suėmęs abiem rankomis E. U. už kaklo pakratė ją, tokiu būdu tyčia smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai E. U. fizinį skausmą. R. K. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad nuolat gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine E. U. ir jų bendra dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., vedė bendrą ūkį. Trijų kambarių butą nuomojosi. 2024 m. liepos 28 d., apie 23.00 val. jo sugyventinė grįžo namo, ji buvo blaivi, dukra tuo metu jau miegojo kitame kambaryje. Jie kartu su sugyventine E. U. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Santykiai tarp jų buvo geri, gyveno kartu apie 8 metus. Tą vakarą taip pat viskas buvo gerai, nekonfliktavo, bet pokalbio metu E. pavadino jį kitu vyrišku vardu “A.”. Jam tai nepatiko, jis susierzino, jie pradėjo pyktis. Dėl šios priežasties jį apėmė pavydas, tyčios sugyventinę sumušti neturėjo, viskas atsitiko netikėtai, spontaniškai. Jis rankomis pastūmė ją ant sofos (pastūmė į pečius), ji pradėjo dengtis veidą rankomis, jis abiejų rankų delnais pradėjo ją mušti į veido sritį, (kiek kartu ir kur neatsimena). Sugyventinė savo rankomis dengėsi veidą, tuomet jis nustojo ją mušti, paėmė už pečių, galimai rankos buvo arti jos kaklo ir pradėjo ją kratyti, jos nesmaugė, tikslo pasmaugti jos neturėjo, tiesiog buvo įpykęs dėl to, kad ji į jį kreipėsi kitu vardu, klausė jos kaip taip galima. Po šio įvykio policijos pareigūnai jį išvežė pas jo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), ten nuo to laiko ir gyvena, ten ir gyvens. Su E. tiesioginio kontakto neturėjo, bendravo tik telefonu. Daugiau tarp jų konfliktų nebuvo, nesipyko, bendravimas buvo sklandus, galimai susitaikys, jos atsiprašė. Dėl minėto įvykio gailisi, sutinka su jam pateiktais įtariamais, prašo kuo mažesnės bausmės. Po šio įvykio jie gyvena atskirai, tarp jų konfliktų nebuvo, nesipyko, bendrauja telefonu, bendravimas sklandus (b. l. 98-101, 148-151).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio E. U. pareiškimo matyti, kad 2024 m liepos 28 d., apie 23:30 val. jos sugyventinis R. K., gim. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu pradėjo rankomis ją mušti per veido sritį, dešinės rankos delnu kelis kartus trenkė jai į kairįjį žandą, po to iš karto šitą veiksmą pakartojo tik su kita ranka, t. y. su kairės rankos delnu, kelis kartus trenkė į dešinį žandą, po šių veiksmų pradėjo ją abiem rankom smaugti, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 9-29).

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyr. patrulės Julijos Chromovos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. liepos 29 d., apie 02 val. 29 min. patruliuojant kartu su Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu G. Zelionka iš Vilniaus apskr. VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pranešėją stipriai sumušė vyras, sumuštas veidas ir galva. Namuose vienas mažametis. Laukia lauke. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja E. U., kuri paaiškino, kad 2024 m. liepos 28 d., apie 22:00 val. grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžus namo, namuose buvo jos sugyventinis R. K.. Kambaryje kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus, po kurio laiko pradėjo žodžiu konfliktuoti ir R. pradėjo smurtauti. Dėl visų jo fizinių veiksmų pajuto fizinį skausmą. E. U. nustatytas 1,76 prom. neblaivumas, R. K. 1,11 prom. neblaivumas. Medikų pagalbos moteris atsisakė. Užpildytas 5/1 protokolas. Buvo iškviesti VTAS, kurie mergaitę paliko su motina ir R. tėvais A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pakilus į trečią aukštą, iš dešinės matomos rudos spalvos durys pažymėtos Nr. 9. Atidarius duris ir įėjus į butą, matomas koridorius, iš kairės pusės matomos medinės durys vedančias į vonią, tiesiai matomos medinės rudos spalvos durys, kurios veda į vaiko kambarį. Paėjus tiesiai, iš dešinės pusės virtuvė, iš kairės pusės kambarys, kuriame tiesiai yra balkonas, iš dešinės pusės TV staliukas ant kurio stovi televizorius, šalia stovi komoda, iš kairės pusės sofa, prie sofos fotelis. Įvykio vietos apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų objektų nepaimta. Matomi girtavimo pėdsakai. Bendra tvarka nepažeista. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 25-29).

Apklausta liudytoja nukentėjusioji E. U. parodė, kad 2024 m liepos 28 d., apie 22:00 val. grįžo iš darbo namo adresu (duomenys neskelbtini). Grįžus namo, namuose buvo jos sugyventinis R. K., kartu su sugyventiniu gyvena apie septynerius metus ir turi vieną bendra vaiką K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri miegojo kitame kambaryje. Jai grįžus namo, sugyventinis iš karto kažkur išėjo ( galimai prie savo automobilio). Ji nuėjo praustis, kai nusiprausė, pradėjo vartoti šampaną. Apie 22:20 val. sugyventinis sugrįžo namo jau išgėręs ir kartu su savimi atsinešė vyno. Apie 23:30 val. buvo kambaryje kartu su sugyventiniu, kartu sėdėjo ant sofos, ji gėrė šampaną, R. gėrė vyną ir žiūrėjo televizorių, kalbėjosi. Besikalbant su sugyventiniu, jis pradėjo darytis vis agresyvesnis, pradėjo spjaudyti televizorių, dėl ko ji nežino, prasidėjo žodinis konfliktas. Po kurio laiko jie susitaikė ir nuėjo į miegamąjį. Būdami miegamajame kalbėjosi, pokalbio metu ji ištarė kito vyro vardą, dėl ko vėl prasidėjo žodinis konfliktas ir sugyventinis pasidarė agresyvus. Ji grįžo į kitą kambarį ir atsisėdo į fotelį. Jai būnant kambaryje ir sėdint fotelyje, atėjo R. ir, atsistojęs priešais ją, pradėjo rankomis ją mušti per veidą, dešinės rankos delnu kelis kartus trenkė jai į kairįjį žandą (kiek kartų nežino), vėliau iš karto šitą veiksmą pakartojo tik su kita ranka t. y. su kairės rankos delnu, kelis kartus trenkė į dešinį žandą. Po šių veiksmų pradėjo ją abiem rankom smaugti, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Kai sugyventinis atsitraukė nuo jos, ji pradėjo bėgti iš buto, jai pabėgti nepavyko, prie buto durų jis ją pagavo ir iš nugaros pusės vėl pradėjo smaugti. Jai atsilaisvinus, pabėgo į lauką ir ten iškvietė policiją. Ankščiau buvo panašių atvejų, tačiau į policiją nesikreipė. Dėl visų sugyventinio fizinių veiksmų jos atžvilgiu, ji juto fizinį skausmą. Apklausos metu ji yra neblaivi, tačiau ji suvokia kokie procesiniai veiksmai yra atliekami ir teisingai pasakoja įvykio aplinkybes (b. l. 9-29).

Alkotesteriu Alcotest 7210, patikros sertifikatas 2071215, 2024 m. liepos 29 d., 02.58 val. E. U. nustatytas 1,76 promilių girtumo laipsnis (b. l. 56-57).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2869/2024(01) matyti, kad remiantis E. U., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, kad pagal pateiktus medicininius duomenis nėra galimybės nustatyti buvusio sužalojimo fakto ir sveikatos sutrikdymo masto, o taip pat spręsti apie fizinį skausmą. “Paviršinio galvos sutrikdymo” diagnozė nepagrįsta konkrečiu sužalojimų aprašymų (b. l. 132-133).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji E. U. parodė, kad 2024 m. liepos 29 d. vakare tarp jos ir jos sugyventinio R. K. įvyko konfliktas, dėl kurio skambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietė policiją. Pagalba reikalinga buvo dėl to, kad sugyventinis pradėjo prieš ją fiziškai smurtauti. Įvykio metu buvo atvykusi GMP, kuri ją apžiūrėjo, kadangi į ligoninę jai vykti nereikėjo, GMP išvyko, jokių dokumentų jai nepaliko. Dėl minėto įvykio į medicinos įstaigas nesikreipė, gavusi užduotį, į teismo medicinos ekspertizę nevyko ir nevyks. Nedarbingumas jai išduotas nebuvo. Nurodytu laiku abu buvo neblaivūs, tarp jų įvyko konfliktas dėl pavydo, nes sugyventinį pavadino kitu vardu. Konflikto metu ji rankose laikė savo telefoną, R. norėjo jį paimti, ji to neleido, slėpė už nugaros, dėl to tarp jų įvyko grumtynės, kurių metų R. dešinės rankos delnu sudavė jai į veido kairę pusę, ne daugiau kaip du kartus ir, paėmęs ją už rankos, pastūmė ją ant sofos. R. jos paėmęs abejomis rankomis už kaklo nesmaugė, o laikydamas pakratė, po to jis nuėjo atidaryti balkono durų, o ji išėjo iš buto ir iškvietė pagalbą. Galimai dėl streso ar dėl to, kad buvo neblaivi jai pasirodė, kad jis sudavė jai į dešinę veido pusę, tačiau jis ten jos nemušė, dešinė veido pusė neskaudėjo. Skausmą vertina 3 balais iš 10. Po šio įvykio atsirado dvi kraujosruvos ant kaklo iš abiejų pusių, viena kraujosruva ant dešinės išorinės rankos pusės virš alkūnės, kita po kaire akimi, apie keturias dienas buvo matomas patinimas. Dėl šio įvykio jai žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Dėl šio įvykio sugyventiniui R. K. pretenzijų neturi, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu su R. K. nebendrauja, gyvena atskirai (b. l. 113-116).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojo ir skambinančios moters. Girdimas verksmas. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Pokalbio data – 2024 m. liepos 29 d., laikas 02:24 val. Pokalbio trukmė – 01.06 min. Apžiūros metu nustatyta, kad moteris nurodo, kad vyras labai stipriai sumušė, sumušta per visur. Moteriai nurodoma laukti policijos ir medikų (b. l. 125-127).??

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrėtas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240729-024401UTC-0300”. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įrašas spalvotas, vientisas, trukmė 12.10 min. Vaizdo įraše matoma kai pareigūnai ir GMP prie buto durų beldžiasi į butą Nr. 9, buto duris atidaro moteris, kuri atrodo apsiverkusi, apsirengusi naktinius šortus ir palaidinę trumpomis rankovėmis. Iš kambario išeina vyras, apsirengęs šortus ir marškinėlius trumpomis rankovėmis. Paklausus kas atsitiko, moteris pasako: “nieko, jis mane sumušė su ranka, kiek kartų daužė, per dešinę, per kairę, dusino, bandė visą kitą, jis mane daužė, grasino, visaip grasino. Vyras ramiai stovi, nueina į virtuvę. Paklausus vyro kas atsitiko, jis atsako: “nieko, iškeitė mane su mano draugu, aš jos normaliai nepaliečiau, miegojo su mano draugu, aš jos nepaliečiau, man “abidna” vaikas bendras, šešių metų miega, ji su mano draugu duodasi, miega, siūliau jai skirtis, ji sako “aš tave myliu”, aš jos neliečiau, aš jos nieko, galit pažiūrėt. Pripažįstu aš ją pastūmiau, biški per stipriai”. Asmeniui patikrintas blaivumas, nustatytas 1,11 promilės girtumo laipsnis.

Apžiūrėtas antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240729-0256221UTC-0300”. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įrašas spalvotas, vientisas, trukmė 30.00 min. Vaizdo įraše matoma kaip moterį apžiūri GMP darbuotoja, moteris paaiškina, kad jis pradėjo į dešinę veido pusę, po to į kairę pusę daužė su kaire ranka, pradėjo dusinti, atiminėti telefoną, spėjo 112 iškviesti, jis spjaudėsi į ją, į televizorių.”

Buvo iškviestas VTAĮT specialistas, nes abiem tėvams nustatytas neblaivumas.

Apžiūrėtas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240729-0346624UTC-0300”. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įrašas spalvotas, vientisas, trukmė 22.00 min. Vaizdo įraše matoma kad atvyksta VTAĮT specialistai ir prašo iškviesti senelius, kad perduotų jiems globą.

Apžiūrėtas ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240729-043410UTC-0300”. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įrašas spalvotas, vientisas, trukmė 8.00 min. Vaizdo įraše matoma, kad VTAĮT specialistai perduoda globą mažametės močiutei, įtariamas smurtu vyras išvedamas iš buto (b. l. 119-121).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme numatytą uždraustą nusikalstamą veiką –žodinio konflikto metu panaudojo prieš savo sugyventinę fizinį smurtą, tai yra tyčia dešinės rankos delnu sudavė ne daugiau dviejų kartų E. U. į kairę veido pusę, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, paėmė pastarąją už rankos ir pastūmė ją ant sofos bei, suėmęs abiem rankomis E. U. už kaklo pakratė ją, tokiu būdu tyčia smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai E. U. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami R. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)..

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris nevedęs, dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”, neteistas, administracine tvarka baustas, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybės, bei tai, kad jis ir nukentėjusioji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokurorės pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė – laisvės apribojimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, gali būti pasiekti neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72² straipsniu, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skiri jam 9 (devynių) mėnesių laisves apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. K. (R. K.) skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72² straipsniu, R. K. (R. K.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

R. K. (R. K.) išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė