Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. L. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojon kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta ¹/₃ ir skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straiopsnio 1, 3 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2011 m. birželio 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 10 MGL (1300,00 litų) bauda. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013 m. spalio 16 d. Suimant teismo salėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. spalio 14 d. iki 2013 m. spalio 16 d.

V. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ strapisniu paskirta bausmė sumažinta ¹/₃ ir skirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir V. M. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. spalio 14 d. iki 2013 m. spalio 16 d.

Priteista iš G. L. ir M. V. solidariai 100 litų turtinės žalos ir 1000 litų neturtinės žalos G. Lk..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. ir V. M. buvo nuteisti už tai, kad 2013 m. spalio 14 d. apie 1.04 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje iš G. Lk., priklausančios fermos teritorijoje stovėjusių traktorių ,,MTZ 82“ ir ,,Jondeer“ kuro bakų išleido ir pagrobė 210 litrų žymėto dyzelino kuro, tuo padarydami nukentėjusiajam bendros 700 Lt vertės turtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi papildomas aplinkybes nustatė:

G. L. ir V. M. 2013 m. spalio 14 d. apie 1.04 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje iš G. Lk., priklausančios fermos teritorijoje stovėjusių traktorių ,,MTZ 82“ ir ,,Jondeer“ kuro bakų išleido ir pasikėsino pagrobti 190 litrų žymėto dyzelino kuro, tuo padarydami nukentėjusiajam bendros 478,99 Lt vertės turtinės žalos.

Apeliaciniais skundais nuteistieji G. L. ir V. M. prašo panaikinti 2013 m. spalio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį, byloje atnaujinti įrodymų tyrimą ir priimti naują nuosprendį.

Skunduose apeliantai nurodo, kad su priimtu teismo nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad yra neteisingi nubausti. Teismas nuosprendyje nurodė, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, ėjo prisipilti iš ūkio teritorijoje stovinčio traktoriaus dyzelinio kuro ir nešėsi šešias talpas kurui supilti. Prileidus kelias iš atneštų talpų norėjo viską užbaigti, kai išgirdo žmonių balsus ir bandė pabėgti, bet nespėjo ir buvo sulaikyti. Toliau nuosprendyje nurodoma, kad iš 2013 m. spalio 14 d. vietos apžiūros protokolo (3-4 b. l.), fotolentelių (5-9 b. l.) matyti, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) G. Lk. priklausančią fermos teritoriją rasti plastikiniai bakeliai su dyzeliniu kuru ir žarna kurui nuleisti. Teismas priteisė 100 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos motyvuodamas, kad išpilto 30 l dyzelino kiekis žemėn padarė 100 Lt turtinę žalą. Neturtinės žalos nustatymui teismas laiko aplinkybe į kokias vertybes buvo kėsintąsi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos bei padarė išvadas, kad kaltinamųjų veiksmai sukėlė pasekmes, kad išgyveno dėl savo turto, dėl to, kad budėjo naktimis.

Nors jie pripažino padarę nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, tačiau mano, kad kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės yra surašytos ne visiškai teisingai, nes G. Lk. gražinto dyzelinio kuro kiekis yra tik 180 l, o ne 210 l, kaip nurodoma nuosprendyje. Bylos medžiagoje nėra tiksliai nustatyta kiek dyzelinio kuro tariamai buvo išpilta ant žemės. Teismas vadovaujasi tik prielaida, kad tiek kuro buvo išpilta. Byloje nėra duomenų, kad ant žemės buvo išpilta 30 l dyzelinio kuro. Mano, kad teismo nuosprendyje neteisingai nustatytas dyzelinio kuro kiekis. Be to, teismas nepasisakė kokiu pagrindu kartu su kuru G. Lk. buvo gražintos G. L. priklausančios talpos.

Nukentėjusysis G. Lk. atsikirtimu į apeliacinius skundus prašo atmesti V. M. ir G. L. apeliacinius skundus kaip nepagrįstus ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Pasak nukentėjusiojo, G. L. ir V. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai bei nurodė, kad atvykę prie G. Lk. priklausančios fermos automobilyje paliko keturias tuščias talpas, o šešias tuščias talpas pasiėmė su savimi. Į šias talpas jie iš iš G. Lk. priklausančių traktorių „MTZ 82“ ir „Jondeer“ išpylė 180 litrų dyzelinio kuro. Nukentėjusysis teigia, kad apklausos metu nurodė, jog išlaistyta buvo 30 litrų dyzelinio kuro, nes prie traktorių ant žemės matėsi dyzelinio kuro balos. Šį 30 litrų kiekį nustatė pamatavęs traktorių „MTZ 82“ ir „Jondeer“ kuro bakuose likusį kurą. Į talpas supiltas dyzelinis kuras jam buvo gražintas, o dėl iš traktorių kuro bakų išleisto ir išlaistyto kuro jam neatlyginta turtinė žala, kurią paskaičiavo 100 litų vertės. Dyzelinio kuro kainą paskaičiavo pagal įsigijimo dokumentus, t. y. 2013 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą- faktūrą, kurioje nurodyta, kad vieno litro dyzelinio kuro kaina be PVM yra 2,6033 litai, o su PVM - 3,15 litų. Jis, kaip ūkininkas, yra įsiregistravęs PVM mokėtoju ir turi teisę iš valstybės susigrąžinti PVM mokestį už pirktą dyzelinį kurą žemės ūkio reikmėms. Tokiu atveju dyzelinio kuro vertę reikia apskaičiuoti vertinant vieno litro dyzelinio kuro kainą be PVM, t. y. 2,6033 litai, o 180 litrų dyzelinio kuro vertė yra 468,59 litai (210 litrų dyzelinio kuro vertė 546,69 litai). Tokiu atveju pagrobto dyzelinio kuro vertė tikrai didesnė nei 3 MGL ir nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Nukentėjusysis teigia, kad dėl bemiegių naktų, patirto streso, išgyvenimų ir atsiradusio nesaugumo jausmo patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertino 1000 litų. Iš minėtų jo traktorių dyzelinis kuras buvo vagiamas ne vieną kartą. 2013 m. liepos 4 d. ryte pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini), jam priklausančios fermos teritorijoje stovėjusių traktorių „MTZ 82“ ir „Jondeer“ kuro bakų išleistas ir pagrobtas žymėtas dyzelinis kuras. Dėl šio įvykio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, padarę šį nusikaltimą ir ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. 2013 m. rugsėjo 17 d. ryte vėl pastebėjo, kad vėl pavogtas dyzelinis kuras, tačiau dėl šio nusikaltimo į policijos komisariatą nesikreipė, nes netikėjo, kad bus surasti asmenys, padarę nusikaltimą. Nuo to laiko įrengė stebėjimo kameras ir daviklius bei nakvodavo, ne savo gyvenamojoje vietoje, o fermos patalpose, tikėdamasis pagauti dyzelinį kurą vagiančius asmenis. Nakvodamas fermos patalpose, negalėjo normaliai miegoti, nes naktimis nuolat keldavosi patikrinti ar nevagiamas dyzelinis kuras. Negalėdamas pailsėti, jautė nuolatinį nuovargį, suprastėjo sveikata ir dienomis negalėjo normaliai dirbti žemės ūkio darbų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus tenkinti iš dalies.

Nuteistųjų G. L. ir V. M. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Teisėjų kolegija išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo surinktus įrodymus, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimu aspektu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tačiau padarė byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmes nuteistiesiems, todėl priimtas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu, pagrįstu ir yra keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltinimo patikslinimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL sumą, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos. 2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 nuo 2008 m. spalio 22 d. patvirtintas 130 litų bazinis bausmės dydis (1 MGL – 130 litų), kuris taikomas ir nusikalstamoms veikoms bei administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Taigi, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 390 litų, tačiau neviršija 32500 litų. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtinumo momentas siejamas su neteisėtu svetimo turto užvaldymo, t. y. galimybės turtu disponuoti savo nuožiūra atsiradimo, momentu.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos (apžiūros protokolų, G. L., V. M. parodymų ir laikino sulaikymo protokolų) matyti, kad nuteistieji G. L. ir V. M. buvo užklupti darant nusikalstamą veiką ir sulaikyti įvykio vietoje. Iš apžiūros protokolų (3-9; 11; 14-19 b. l.) matyti, kad įvykio vietoje buvo rastos septynios 30 l talpos su dyzeliniu kuru, bei automobilis „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nuteistieji G. L. ir V. M. atvyko į įvykio vietą ir kuriame taip pat buvo rastos plastikinės talpos. Šių įrodymų visuma patvirtina tai, kad G. L. ir V. M. jų sulaikymo momentu nebuvo įgiję teisės laisvai disponuoti nukentėjusiajam G. Lk. priklausančiu turtu (dyzeliniu kuru), todėl daroma išvada, kad G. L. ir V. M. pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam G. Lk. priklausantį turtą (dyzelinį kurą), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų G. L. ir V. M. veiką kvalifikavo kaip baigtą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, todėl nuteistųjų G. L. ir V. M. veika perkvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Be to iš G. Lk. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (20; 21-22 b. l.), apžiūros protokolo (3-9 b. l.), pakvitavimo matyti, kad iš G. Lk. buvo pasikėsinta pagrobti 190 l dyzelinio kuro, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti kiek dyzelinio kuro buvo įpilta į traktorius iki nusikalstamos veikos, kiek kuro buvo išlaistyta ant žemės, ir tai, kad nuosprendis negali remtis prielaidomis, daroma išvada, kad G. L. ir V. M. 2013 m. spalio 14 d. apie 1.04 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje iš G. Lk., priklausančios fermos teritorijoje stovėjusių traktorių ,,MTZ 82“ ir ,,Jondeer“ kuro bakų išleido ir pasikėsino pagrobti 190 litrų žymėto dyzelinio kuro.

Patikslinus nuteistųjų G. L. ir V. M. pasikėsinto pagrobti turto (dyzelinio kuro) kiekį būtina iš naujo įvertinti ir jo vertę. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis G. Lk. pateikė duomenis leidžiančius objektyviai nustatyti pasikėsinto pagrobti turto vertę. Iš (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Lk. 2004 m. lapkričio 18 d. įregistruotas į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą. Iš (duomenys neskelbtini) apskrities mokesčių inspekcijos Leidimo įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. Lk. nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2014 m. birželio 30 d. leidžiama įsigyti akcizinių prekių t.y. dyzelinių degalų žemės ūkio, vidaus vandenų, žuvininkystės reikmėms arba laivų kuro atsargoms, pažymėtų Akcizų įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nurodyta, kad PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. Šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę į PVM atskaitą turi PVM mokėtojai išskyrus tuos, kuriems taikomos šio Įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos. Teisę į PVM atskaitą taip pat turi PVM mokėtojais neįregistruoti Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys, privalėję pateikti prašymą įregistruoti juos PVM mokėtojais pagal šio Įstatymo 71 arba 71¹ straipsnį, ar PVM mokėtojais neįregistruoti užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekė (teikė) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje. PVM mokėtojai, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, teisės į PVM atskaitą neturi. Šie ir kiti asmenys turi teisę į PVM atskaitą tik tuo atveju, kai jie šio Įstatymo nustatyta tvarka tiekia į kitą valstybę narę naujas transporto priemones. 2. Į PVM atskaitą laikantis šio skyriaus nuostatų gali būti traukiamas pirkimo ir (arba) importo PVM. 3. Asmenys, turintys teisę į PVM atskaitą, gali šia teise nesinaudoti. Taigi atsižvelgiant į tai, kad G. Lk. yra registruotas PVM mokėtoju ir turi teisę susigrąžinti pirkimo PVM, todėl realiai nusikaltimu jam galėjo būti padaryta žala tokiai sumai, kokią jis sumokėjo už pirktas prekes be PVM. Iš G. Lk. pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos kvitų matyti, kad G. Lk. pirko 2013-10-06, 2013-10-12, 2013-10-13 žymėtą dyzelinį kurą, kurio kaina be PVM už litrą atitinkamai buvo 2,6033 Lt, 2,5207 Lt ir 2,5207 Lt. Įvertinant tai, kad nėra nustatyta kurią dieną pirktą kurą buvo pasikėsinta pagrobti ir nėra galimybės objektyviai to nustatyti, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu skaičiuotina mažiausia kaina iš nustatytųjų – 2,5207 Lt už litrą. Nustatyta, kad G. L. ir V. M. pasikėsino pagrobti 190 l žymėto dyzelinio kuro ir atlikus aritmetinius veiksmus (190 x 2,5207 = 478,993 Lt) matyti, kad nuteistieji G. L. ir V. M. pasikėsino pagrobti G. Lk. priklausantį turtą (dyzelinį kurą), kurio vertė 478,993 Lt, o suapvalinus skaičių – 478,99 Lt. Ši nustatyta pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (390 Lt), todėl nuteistųjų padarytos veikos perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistieji G. L. ir V. M. prašo perkvalifikuoti jų veiką iš baigto nusikaltimo į pasikėsimą padaryti nusikaltimą, taip pat ginčija pasikėsinto pagrobti turto kiekį ir vertę, bei tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatytos papildomos aplinkybės, daro išvadą, kad reikalinga patikslinti kaltinimą nuteistiesiems G. L. ir V. M., nurodant, kad G. L. ir V. M. 2013 m. spalio 14 d. apie 1.04 val., Raseinių r., Raseinių sen., Andriušaičių k., veikdami bendrininkų grupėje iš G. Lk., priklausančios fermos teritorijoje stovėjusių traktorių ,,MTZ 82“ ir ,,Jondeer“ kuro bakų išleido ir pasikėsino pagrobti 190 litrų žymėto dyzelino kuro, tuo padarydami nukentėjusiajam bendros 478,99 Lt vertės turtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad nuteistieji G. L. ir V. M. nebaigė daromo nusikaltimo ir jų veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, patikrina nuteistiesiems skirtų bausmių pagrįstumą.

Dėl nuteistiesiems skirtų bausmių

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam G. L. ir V. M. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skirtos terminuoto laisvės atėmimo 1 metams bausmės. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad yra viena G. L. ir V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. l d. 2 p.,), ir viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. l d. 1 p.). Taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis G. L. baustas administracine tvarka, pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kad nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti praėjus 4 dienoms po to kai buvo paleistas iš suėmimo. Nuteistasis G. L. BK 27 straipsnio 1 dalimi laikomas recidyvistu, recidyvistui pagal BK 56 straipsnio dalį už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti G. L. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. M. baustas administracine tvarka, nedirba, teistas, teistumas išnykęs, ir daro išvadą, kad V. M. teisėtai ir pagrįstai skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu. Nors nuteistiesiems G. L. ir V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra per griežtos ir aiškiai švelnesnės už šios bausmės rūšies, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, vidurkį, tačiau įvertinus tai, kad G. L. ir V. M. veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kas leidžia daryti išvadą, jog jų padaryti veiksmai yra mažiau pavojingi už baigtą nusikaltimą, todėl jiems paskirtos bausmės švelnintinos. Teismas pažymi, kad BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas individualizuojant kaltinamajam skiriamą bausmę yra teismo teisė, o ne pareiga, priešingai nei BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas paskirtas bausmes teisėtai ir pagrįstai vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistųjų skundų argumentais, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais grindžiamas nukentėjusiajam G. Lk. padarytos turtinės žalos dydis. Skunžiamame nuosprendyje teismas labai lakoniškai pasisakė dėl ko iš nuteistųjų priteistina 100 Lt turtinei žalai atlyginti, nevertino byloje nustatytų aplinkybių visumos, dėl ko teisėjų kolegijos vertininimu neteisėtai ir nepagrįstai iš nuteistųjų G. L. ir V. M. nukentėjusiojo naudai priteisė 100 Lt turtinei žalai atlyginti. Kaip jau buvo minėta, teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės turi būti pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir byloje nustatytų aplinkybių grįsti prielaidomis negalima. Šiuo atveju byloje nėra objektyviai nustatyta kiek žymėto dyzelinio kuro buvo traktorių „MTZ 82“ ir „Jondeer“ bakuose iki nuteistųjų nusikalstamų veiksmų, nebuvo nustatyta kiek kuro liko po tokių veiksmų atlikimo, nebuvo objektyviai įvertintos dyzelinio kuro balos įvykio vietoje, todėl objektyviai nėra galimybių nustatyti kiek kuro galėjo būti išlaistyta įvykio vietoje ir dėl šių priežasčių nėra galimybių objektyviai pagrįsti nukentėjusiajam G. Lk. padarytos turtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, jog nėra objektyviai nustatytas nukentėjusiajam padarytos žalos dydis, konstatuoja, kad civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinta nepagrįstai, o ši civilinio ieškinio dalis atmestina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. Lk. iš nuteistųjų G. L. ir V. M. nustatė, kad nuteistųjų neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes, nes G. Lk. išgyveno dėl savo turto, dėl to budėjo naktimis, todėl iš nuteistųjų priteisė 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad nėra objektyvių duomenų, jog nuteistieji G. L. ir V. M. būtų anksčiau vykę grobti kuro iš G. Lk. priklausančių transporto priemonių ar vykdyti kitų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu, kad G. Lk. konkrečiai nenurodė kokios pasekmės atsirado dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būdamas ir nakvodamas ūkyje patyrė didelių nepatogumų, todėl daro išvadą, kad 1000 Lt suma yra neadekvati nukentėjusiojo dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų patirtiems nepatogumams, todėl ši suma mažintina iki 300 Lt.

Dėl kitų argumentų

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. L. nurodo, kad teismas nepasisakė kokiu pagrindu kartu su kuru G. Lk. buvo gražintos jam priklausančios talpos. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad talpos, skirtos kurui laikyti ir gabenti, yra laikytini nusikaltimo įrankiais ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis turėjo būti konfiskuotos, tačiau nesant prokuroro skundo, nuteistojo padėtis negali būti bloginama, todėl 7 (septynių) 30 litrų talpų, saugomų pas nukentėjųsįjį G. Lk., kaip daiktinių įrodymų, klausimas turėtų būti išspręstas apylinkės teismo nutartimi BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-3 punktais, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistojo G. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 stripsnio 1 dalies į BK 22 stripsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir G. L. nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir G. L. skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie paskirtos bausmės pridėti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 10 MGL baudą ir galutinę subendrintą bausmę G. L. nustatyti – terminutą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų ir 10 MGL (1300,00 litų) baudą.

nuteistojo V. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 stripsnio 1 dalies į BK 22 stripsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir V. M. nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir G. L. skirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.

Nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. Lk. ir nukentėjusiojo G. Lk. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš nuteistųjų G. L. ir V. M. solidariai priteisti 300 (tris šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. Lk..

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. Lk. ir šioje dalyje nukentėjusiojo G. Lk. civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.