- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 1-522-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60551-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. 2018 m. gruodžio 23 d. apie 20.45 val. V. N. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu įvykus konfliktui, tyčia tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau nei penkis kartus, kumščiu smogė V. N. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. N. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. L. 2018 m. gruodžio 23 d., apie 21.00 val., V. N. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė nepilnamečiam D. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. N. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. L. 2018 m. gruodžio 23 d., apie 21.05 val., V. N. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdaužė du viengubus verandos langų stiklus, kurių vieno vertė 10 eurų, bendra vertė 20 eurų, sugadino lauko durų užraktą, kurio vertė 5 eurai, sugadino dvi virtuvines kėdes, kurių vienos vertė 20 eurų, bendra vertė 40 eurų, medinę spintelę, kurios vertė 20 eurų, metalinį virdulį, kurio vertė 30 eurų, keptuvę, kurios vertė 25 eurai, samtį, kurio vertė 5 eurai, lempą, kurios vertė 10 eurų, sudaužė tris lėkštes, kurių vieneto vertė 2 eurai, bendra vertė 6 eurai, priklausančius V. N., tuo savo bendrais veiksmais, sugadindamas nedidelės vertės svetimą turtą, V. N. padarė 166,00 Eur turtinę žalą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje.
M. L., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2018 m. gruodžio 23 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, o vakare sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pas vieną pažįstamą dar išgerti alkoholinių gėrimų. Apie 18.30 val. stabdydamas pakeleivingus automobilius, jis nuvažiavo į Lieporių k., Joniškio r., kur susitiko du jam nepažįstamus vaikinus D. ir T., kurių pavardžių nežino. Jis sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti pas pažįstamą V. N. išgerti alkoholinių gėrimų, kartu važiuoti pasiūlė ką tik sutiktiems D. ir T.. Minėtų vyrų kažkoks pažįstamas automobiliu nuvežė juos pas V. N. į namus. Jis su savimi atsivežė degtinės ir brendžio butelį. Kai nuvažiavo, buvo apie 20.30 val., namuose pas V. N. buvo jo sugyventinė ir jos neįgali sesuo, nežinojo, kad namuose buvo ir sūnus D. N.. Jie keturiese virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Po kokių 15 minučių tarp V. N. ir jo kilo žodinis konfliktas, pastarasis, jei gerai pamena, jį pavadino „asilu“, dėl to jis labai įsižeidė ir jiems abiem stovint virtuvėje, jis V. N. kumščiu smogė kelis smūgius į veidą, kiek tiksliai sudavė, neprisimena, bet neneigia, kad galėjo jam suduoti nuo 3 iki 5 smūgių. Ant V. N. veido po smūgių sudavimo jis jokių sužalojimų nepastebėjo. Pats V. N. jam smūgių nesudavė. Kadangi dėl to kilo triukšmas, į virtuvę atėjo V. N. sugyventinė ir jų sūnus, kurio jis nebuvo matęs. Sūnus pradėjo ginti tėvą, klausti, kodėl jis taip elgiasi, ir jį su T. bei D. išvijo iš namų į lauką. Ar jis kitame kambaryje užrakino savo tėvą ir motiną, jis nematė. Jis buvo neblaivus ir supykęs, kad juos išvarė, todėl sugrįžo atgal į namą, galėjo būti apie 21.00 val., ir lauko koridoriuje vieną kartą kumščiu smogė į veidą D. N.. Tada vaikinas pasišalino į kažkurį kambarį, nieko namų viduje nesimatė. Kas vyko po to, jau tiksliai negali nurodyti dėl girtumo, bet pamena, kad koja spardė namuose esančius baldus, indus, daužė langus, tačiau su kuo juos išdaužė, negali pasakyti. Kokį tiksliai V. N. priklausantį turtą sugadino, jis neprisimena, bet neneigia, kad galėjo sugadinti du langų stiklus, durų užraktą, dvi kėdes, medinę spintelę, virdulį, keptuvę, samtį, lempą, lėkštes. Sutinka, kad sugadinant daiktus galėjo padaryti 166 eurų turtinę žalą. Įvykių metu D. ir T. niekam jokių smūgių nesudavė, svetimo turto neapgadino. Po visko jis liko V. N. namuose, kol atvyko policijos pareigūnai, kur jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Supranta, kad suduodamas smūgius V. N. ir D. N., sukėlė jiems fizinį skausmą. Dėl sudavimo V. N., jo nepilnamečiam sūnui D. N. bei dėl turto sugadinimo jis labai gailisi (b. l. 121-122, 131-132).
V. N., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d., apie 20.30 val., kartu su sugyventine D. R., jų sūnumi D. N. ir sugyventinės neįgalia seserimi I. V. buvo namuose. Išgirdęs beldimą į duris, į namus įsileido pažįstamą M. L. ir su juo buvusius dar du vaikinus, kurių nepažinojo, vardų ir pavardžių nežino. Jie su savimi atsinešė brendžio butelį ir virtuvėje jis su trimis vyrais pradėjo gerti alkoholį. Išgertuvių metu tarp jo ir M. L. įvyko žodinis konfliktas, kadangi pastarasis jį pavadino įžeidžiančiais žodžiais. Po to, M. L. apie penkis kartus kumščiu smogė jam į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Suduodamas smūgius M. L. praskėlė jam lūpą ir kairį antakį, pradėjo bėgti kraujas. Įvykio metu jis M. L. smūgių nesudavė. Tuo metu iš kito kambario atbėgo sūnus, kuris M. L. ir jo draugus išvijo iš namų, o jį su sugyventinę užrakino kitame kambaryje. Būdamas kambaryje išgirdo, kad virtuvėje kažkas dūžta, trankomi baldai. Iki atvykstant policijos pareigūnams sūnus atrakino duris, pasakė, kad ir jam M. L. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą bei išdaužė namuose kelis langus ir sugadino namuose esančius baldus ir namų apyvokos daiktus. Išėjęs iš kambario, pamatė, kad M. L. išdaužė du namo verandos medinių langų viengubus stiklus, kurių vieno vertė 10 eurų, bendra vertė 20 eurų, sugadino metalinį virdulį, kurio vertė 30 eurų, keptuvę, kurios vertė 25 eurai, samtį, kurio vertė 5 eurai, dvi virtuvines medine kėdes, kurių vienos vertė 20 eurų, bendra vertė 40 eurų, medinę spintelę, kurios vertė 25 eurai, virtuvinę lempą, kurios vertė 10 eurų, sudaužė tris lėkštes, kurių vienos vertė 2 eurai, bendra vertė 6 eurai, lauko durų užraktą, kurio vertė 5 eurai. Iš viso apgadinant daiktus, buvo padaryta 166 eurų turtinė žala. Kartu su M. L. buvę kiti du nepažįstami vaikinai smūgių niekam nesudavė, daiktų neapgadino (b. l. 54-55, 58-59).
Nepilnametis D. N., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. vakare jis buvo namuose, kur savo kambaryje žaidė telefonu. Vienu metu nusiėmęs ausines, jis išgirdo namų virtuvėje triukšmą ir, įėjęs į virtuvę, pamatė, kad tėvas V. N. savo marškinėliais buvo užsidėjęs žaizdą ant veido. Matėsi, kad jam yra prakirsta lūpa ir antakis, bėgo kraujas. Virtuvėje pastebėjo tris jam nepažįstamus vyrus. Dabar gali pasakyti, kad vienas jų buvo M. L., kitų dviejų vaikinų nepažinojo. Pastebėjo, kad M. L. užsimojo tėčiui, bet jis tuo metu tėtį atitraukė ir kartu su namuose buvusia mama ir jos neįgalia seserimi juos užrakino kambaryje, kad M. L. daugiau ant jų nepultų. M. L. su dviem nepažįstamais vaikinais išprašytas į lauką, stovėjo ant kelio. Jis tada ėjo iš vidaus užsirakinti duris, kad minėti vaikinai daugiau neateitų į namus, bet tuo metu vėl atėjo M. L. ir namo koridoriuje vieną kartą kumščiu jam sudavė į kairės pusės skruostą. Dėl suduoto smūgio jam skaudėjo, matėsi paraudimas. Marius norėjo dar kartą jam trenkti, bet jis atsitraukė ir nuėjo į kambarį, kur buvo tėvai, ir užsirakino. Tada jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Kol atvyko pareigūnai, girdėjo kaip namuose buvęs M. L. daužė namo langus, namuose esančius daiktus. Tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai, jie visi išėjo iš kambario. Pastebėjo, kad M. L. sėdėjo jo kambaryje, jį pareigūnai sulaikė. Buvo išdaužti du verandos langai, apgadinta virtuvės lempa, spintelė koridoriuje ir kiti daiktai. Dėl ko įvyko konfliktas ir kiek kartų jo tėvui M. L. sudavė smūgių, jis nežino. Įvykio metu mama ir jos neįgali sesuo nenukentėjo. Tą vakarą tėtis buvo išgėręs alkoholio, M. L. atrodė stipriai apgirtęs, jis pats alkoholio nevartojo (b. l. 79-80).
D. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d., po 20.00 val. ji buvo namuose, kur gyvena kartu su savo sugyventiniu, nepilnamečiu sūnumi bei seserimi. Visiems žiūrint televizorių, kažkas pasibeldė į langą lauke, sugyventiniui nuėjus pažiūrėti, pamatė, kad į namus įėjo trys vaikinai, iš kurių vienas buvo anksčiau matytas M. L., o kitų dviejų vaikinų nepažinojo. V. N., kuris tą vakarą jau buvo išgėręs alkoholio, nusivedė vyrus į virtuvę ir ten jie keturiese gėrė vyrų atsineštus alkoholinius gėrimus. Sūnus tuo metu buvo savo kambaryje, o ji su seserimi kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Po 20 min. apie 20.30 val. ji išgirdo virtuvėje triukšmą ir, nuėjusi pažiūrėti į virtuvę, pamatė, kad sugyventiniui V. N. yra prakirsta lūpa, kaip vėliau aiškino, jam smūgius į veidą sudavė M. L.. Kiek tiksliai kartų suduota, ji nežino. Tuo metu virtuvėje buvo ir jos sūnus bei kiti du nepažįstami vaikinai. Tada sūnus ją ir sugyventinį uždarė į vieną iš kambarių ir užrakino, kad M. L. nelįstų prie jų. Jis M. L. išstūmė iš virtuvės ir, kaip suprato, pastarasis su draugais išėjo į lauką. Tada sūnus atėjo pas juos į kambarį ir kartu užsirakino. Jis pasakė, kad M. L. ir jam sudavė kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę netoli ausies, matėsi paraudimas, sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to jie vėl išgirdo triukšmą virtuvėje, girdėjo kaip dūžta virtuvės langai, kaip gadinami virtuvėje esantys daiktai, baldai. Apie įvykį sūnus pranešė pagalbos telefonu 112 ir už pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai. Tik tuomet jie visi išėję iš kambario, pastebėjo, kad M. L. sėdėjo sūnaus kambaryje, buvo stipriai apgirtęs, jo draugų nesimatė. Pareigūnai sulaikė M. L. ir išsivežė. Pastebėjo, kad M. L. apgadino ir namuose esantį turtą – išdaužė du namo verandos medinių langų viengubus stiklus, kurių vieno vertė 10 eurų, bendra vertė 20 eurų, sugadino metalinį virdulį, kurio vertė 30 eurų, keptuvę, kurios vertė 25 eurai, samtį, kurio vertė 5 eurai, dvi virtuvines medine kėdes, kurių vienos vertė 20 eurų, bendra vertė 40 eurų, medinę spintelę, kurios vertė 25 eurai, virtuvinę lempą, kurios vertė 10 eurų, sudaužė tris lėkštes, kurių vienos vertė 2 eurai, bendra vertė 6 eurai, lauko durų užraktą, kurio vertė 5 eurai. Iš viso apgadinant daiktus buvo padaryta 166 eurų turtinė žala (b. l. 90-91).
M. L. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2018 m. gruodžio 23 d. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas V. N. pareiškė, jog 2018 m. gruodžio 23 d. apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvykus žodiniam konfliktui, pažįstamas M. L. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė jam į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, namuose sugadino turtą (b. l. 13);
2018 m. gruodžio 23 d. protokolu – pareikšimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėja D. R. pareiškė, jog 2018 m. gruodžio 23 d. apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinio V. N. ir iš matymo pažįstamo M. L. išgertuvių metu kilus konfliktui, M. L. vieną kartą kumščiu smogė jos nepilnamečiam sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį ir sukėlė jam fizinį skausmą (b. l. 27);
asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 23 d., 21.56 val., M. L. buvo nustatytas 2,68 prom. girtumas (b. l. 32);
asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 23 d., 22.08 val., V. N. buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 33);
asmens blaivumo testo rezultatų šaknelėmis, iš kurių matyti, kad 2018 m. gruodžio 23 d., 22.16 val. D. N. ir 2018 m. gruodžio 23 d. 22.18 val. D. R. buvo blaivūs (0,00 prom.), 2018 m. gruodžio 23 d. 23.07 val. I. V. nustatytas 0,72 prom. girtumas (b. l. 34-36);
2018 m. gruodžio 23 d. – 2018 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kur buvo smurtaujama V. N. ir D. N. atžvilgiu bei apgadintas čia esantis turtas, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir jo patalpų vaizdas (b. l. 42-43, 46-50);
2018 m. gruodžio 24 d. asmens apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiojo V. N. patinusi apatinė lūpa, kairiajame antakyje dvi žaizdos, sukrešėjęs kraujas, patinimas (b. l. 67, 70-72).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. L. 2018 m. gruodžio 23 d., nukentėjusiojo V. N. namuose vykusių išgertuvių metu įvykus konfliktui, ne mažiau nei penkis kartus kumščiu smogė V. N. į veido sritį, vieną kartą kumščiu smogė nepilnamečiam D. N. į veidą, taip sukeldamas jiems fizinį skausmą, bei tyčia išdaužydamas namų apyvokos daiktus, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. N. 166 Eur turtinę žalą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamojo M. L. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės, įtariamasis turtinę žalą atlygino, nukentėjusieji nėra pareiškę ieškinių dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. vasario 13 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 150, 152-154).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
M. L. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau neteistas (b. l. 104-105), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, baudos sumokėtos (b. l. 109-111), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 112-113), yra atlygines baudžiamuoju nusižengimu nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (b. l. 66). Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), tai, kad kaltinamasis dirba slenkančiu grafiku ir dėl to turės galimybę atlikti viešuosius darbus, teismas sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas V. N.) ir už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. L. skirtini viešieji darbai, bausmės dydį nustatant mažesnį nei BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytas sankcijos vidurkis. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas D. N.) numatyto nusikaltimo padarymą M. L. skirtini viešieji darbai, kurių terminas nustatytinas didesnis nei BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytas sankcijos vidurkis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. L. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas D. N.) ir 187 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės, padarytoms nusikalstamoms veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą, subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės, tarpusavyje subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirtina subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 23 d. 21.55 val. iki 2018 m. gruodžio 24 d. 11.18 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad M. L. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. L. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini)., ir nebendrauti su V. N. ir D. N..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam M. L. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas V. N.), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas D. N.), ir paskirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
M. L. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas D. N.) ir 187 straipsnio 3 dalyje, M. L. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti M. L. subendrintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. L. subendrintą bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas D. N.) ir 187 straipsnio 3 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu M. L. paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas V. N.), ir M. L. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti M. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 23 d. 21.55 val. iki 2018 m. gruodžio 24 d. 11.18 val. ir laikyti, kad M. L. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su V. N. ir D. N..
Išaiškinti M. L., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti M. L., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti M. L., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
M. L. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.