Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas D. S. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Aukštesnių instancijų teismai savo praktikoje taip pat pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis- vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla neteisminga tam teismui, kuriame yra reiškiamas ieškinys ar paduodamas pareiškimas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį ar pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo pareiškimą iškelti jam bankroto bylą turi pateikti vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka. Fizinio asmens gyvenamoji vieta yra ne ta vieta, kurią jis formaliai deklaruoja kaip savo gyvenamąją, o yra asmens pagrindinė vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja šiuo metu nuolat gyvena ir dirba Prancūzijoje, visos jos pajamos taip pat yra gaunamos Prancūzijoje, Lietuvoje pareiškėja nuolat negyvena, jokių pajamų Lietuvoje negauna, paskutinė jos darbovietė Lietuvoje buvo 2011 metais. Todėl nuolatinė pareiškėjos gyvenamoji vieta yra ne Kauno mieste ar Kauno rajone ir reiškiamą pareiškimą atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio l dalies l punktą kiekvienas asmuo, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos. O pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą privalo deklaruoja Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse. Iš nutartyje aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja yra pažeidusi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog visuotinai žinoma, kad ex iniuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Todėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimų pažeidimas negali sukelti pareiškėjai jokių teisių. Nurodytos aplinkybės taip pat yra atskiru ir savarankišku pagrindu atsisakyti priimti Kauno apylinkės teisme reiškiamą pareiškimą (CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Gražinti pareiškėjai D. S. pareiškimo priedus.

Siųsti pareiškėjai nutarties patvirtintą kopiją ir gražinamus pareiškimo priedus.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.