- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- 1-1169-963/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21282-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. P. 2024 m. birželio 4 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0031, patikros sertifikato numeris Nr. 2066669, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 1,96 ‰ (promilės) girtumas.
Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d. vakare šventė draugo gimtadienį, šventės metu gėrė alų. Sekančią dieną ryte vyko į darbą. Visą dieną dirbo Šilutės rajone. Baigęs darbus, apie 19.00 val., parduotuvėje nusipirko alaus. Netoli Kėdainių miesto paleido bendradarbį ir važiavo pasatyti automobilį į saugojimo aikštelę. Vairavo darbovietei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį. Prie Kėdainių miesto jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą. Pripažįsta vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Tuo metu susirgo žmona, dėl to labai pergyveno, taip norėjo numalšinti stresą. Savo poelgį vertina neigiamai, nuoširdžiai gailisi, automobilį vairavo būdamas neblaivus pirmą kartą. Prašo teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojai – mamai V. P., be užstato. Vidutinis jo darbo užmokestis yra 1500 Eur. Darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų darbo valandų. Sutuoktinė nedirba, jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, gauna 400 Eur dydžio išmokas. Be to, moka būsto paskolos bei būsto renovacijos paskolos įmokas.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Liudytojas M. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024 m. birželio 4 d. dirbo su tyrėju J. M., adresu (duomenys neskelbtini), stabdė automobilius, tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 21.15 val. J. M. sustabdė automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. P., gyv. (duomenys neskelbtini). J. M. E. P. apie 21.20 val. alkotesterio pagalba nustatė 2.07 promilių girtumą, o 21.37 val. nustatė 1.96 promilių girtumą. E. P. vairavo minėtą automobilį neblaivus, savo kaltės neneigė, prisipažino vartojęs alkoholį. Automobilis priklauso (duomenys neskelbtini) ir buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. birželio 4 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK RS tyrėjas J. M. ir vyr. patrulis M. B. sustabdė automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. P.. 21.20 val. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2.07 promilių girtumas, o 21.37 val., nustatytas 1.96 promilių girtumas. E. P. vairavo minėtą automobilį neblaivus, savo kaltės neneigė, prisipažino vartojęs alkoholį. Automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo rezultatų, matyti, kad E. P. 2024 m. birželio 4 d., 21.37 val., nustatytas 1,96 promilių girtumas.
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad nustatyti šie girtumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Panaudotas alkotesteris, 21.20 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas, 21.37 val., nustatytas 1,96 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais ir nustatytais girtumo požymiais E. P. sutiko.
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilis „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), pagamintas (duomenys neskelbtini), priklauso UAB (duomenys neskelbtini).
Iš VŠĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu analogiško pagal komplektaciją ir pagaminimo metus automobilio „M. B.“, vidutinė rinkos vertė – 3420 eurų.
Iš priimto nutarimo matyti, kad automobilis „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad E. P. 2024 m. birželio 4 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0031, patikros sertifikato numeris Nr. 2066669, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 1,96 ‰ (promilės) girtumas. Kaltinamojo E. P. kaltė įrodyta jo paties parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę, bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais, tai – liudytojo M. B. parodymai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. M. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo rezultatai, VĮ „Regitra“ duomenys, neblaivumo patikrinimo aktas, kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo E. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. E. P. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo E. P. mama V. P. prašė atleisti kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jai kaip laiduotojai, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad ji yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra buvusi bausta už vairavimą apsvaigus ar kitus šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojama teigiamai. Su sūnumi E. P. palaiko glaudžius šeimyninius santykius, gyvena kaimynystėje, dažnai bendrauja. Sūnus E. P. nusikalto pirmą kartą, gailisi dėl savo poelgio. Jis yra darbštus, šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, vartoja specialistų paskirtus medikamentus. Sūnaus šeimoje auga mažametė dukra, sutuoktinė sunkiai serga. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes jos pajamos minimalios, gauna 600 Eur senatvės pensijos išmokas.
Prokuroras su šiuo prašymu sutiko ir prieštaravimų nereiškė.
BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs. E. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, paskirtas administracines nuobaudas sumokėjo. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, nebevartoja alkoholio. E. P. yra dirbantis, vertinamas ir itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio (duomenys neskelbtini), vedęs, augina mažametį vaiką, taigi turi vien pozityvius gyvenimo tikslus ir jų siekia. Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad E. P. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. P. atiduotinas pagal laidavimą jo mamai V. P., kuri yra anksčiau neteista, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų ir už šiurkščius pažeidimus nebausta moteris, susijusi su kaltinamuoju artimais šeimyniniais ryšiais. Teismo nuomone, V. P. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad E. P. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, kaip matyti, tarp jų yra glaudus ryšys. Teismo manymu, V. P. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant E. P. laiduotojos V. P. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Atleidus E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ir materialinę padėtį, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutiniškai apsvaigęs ir tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei; todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes (sunkinančių E. P. atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą), nustatomas minimalus šios priemonės taikymo terminas, tai yra vienerių metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. birželio 5 d.
BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).
Byloje nustatyta, kad E. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Automobilis „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančių VŠĮ „Emprekis“ duomenų matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu analogiško pagal komplektaciją ir pagaminimo metus automobilio „M. B.“ vidutinė rinkos vertė – 3420 eurų.
Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę.
Įvertinus tai, kad automobiliu „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, bei įvertinus bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe bei jo padaryta veika: dėl padarytos nusikalstamos veikos E. P. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, nėra teistas, Kelių eismo taisykles šiurkščiai pažeidė pirmą kartą; jo veika labiau vertinama kaip atsitiktinė, teismas, remdamasis protingumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad konkrečiu atveju iš kaltinamojo E. P. turi būti išieškoma nusikalstamos veikos priemonės – automobilio – vertės dalis – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų).
E. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. P. vardu, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
E. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti E. P. laiduotojos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Išaiškinti V. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti E. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. birželio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) valstybės naudai.
E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamojo E. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.