- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- eI-8933-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01824-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Karklės žvejys“, T.A.
- Atsakovas
- Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Sigitas Čepas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karklės žvejys“ ir T.A. individualios įmonės atstovams T.A. advokatui Sigitui Čepui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Karklės žvejys“ ir T.A. individualios įmonės skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė „Karklės žvejys“ ir T.A. individuali įmonė (toliau – ir UAB „Karklės žvejys“, T. A. IĮ, pareiškėjos) prašo panaikinti atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2019 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. R18/20-2019-550 „Dėl žvejybos laivo liudijimo“ ir atsakovę įpareigoti pareiškėjoms išduoti naujus moterinės valties (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žvejybos laivo liudijimus.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog 2019 m. birželio 7 d. pareiškėjos kreipėsi į atsakovę, prašydamos joms išduoti naujus motorinės valties (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žvejybos laivo liudijimus. Teigia, jog 2019 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. R18/20-2019-550 „Dėl žvejybos laivo liudijimo“ atsakovė atsisakė pareiškėjoms išduoti naujus žvejybos laivo liudijimus. Paaiškina, jog tiek UAB „Karklės žvejys“ tiek ir T.A. IĮ yra motorinės valties (duomenys neskelbtini) statybos metai 2016, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Pareiškėjų veikla – priekrantės žvejyba. UAB „Karklės žvejys“ turi 2000 metrų žvejybos įrankių teisės 19 žvejybos bare ir 4000 metrų įrankių teisės 21 žvejybos bare, o T.A. IĮ –3610 m. žvejybos įrankių teisės 19 žvejybos bare ir 26810 metrų žvejybos įrankių teisės 21 žvejybos bare. Akcentuoja, jog pareiškėjos neprašė išduoti žvejybos licencijos, o prašė išduoti žvejybos liudijimus. Remiasi 2009 m. lapkričio 20 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatomis, apibrėžiančiomis žvejybos leidimą ir žvejybos licenciją, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo nuostatomis. Teigia, jog 2011 m. balandžio 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, nustatantis ribojimą su viena žvejybos licencija žvejoti keliems laivams, nedraudžia, turint kelias licencijas, žvejoti vienu laivu. Mano, jog žvejybos pajėgumai (licencijos) negali būti dalinami dviem laivams, bet skirtingi žvejybos pajėgumai tam pačiam laivui nėra draudžiami, todėl pareiškėjoms turi būti išduodamas vienas bendras žvejybos liudijimas, jame liudijimo turėtojais, laivo savininkais ir naudotojais nurodant abi pareiškėjas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai prašo skundą patenkinti visiškai jame ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 1-4) nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog pareiškėjoms išdavus du liudijimus, būtų pažeisti bendrieji ES žuvininkystės politikos principai, nes 2009 m. lapkričio 20 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 yra pažymėta, kad žvejybos licencija (liudijimas) galioja tik vienam ES žvejybos laivui ir nėra jokių išimčių. Remiasi 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatytos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuriuo užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklėmis, nuostatomis, jog kontrolės reglamento 6 straipsnyje nurodyta žvejybos licencija galioja tik vienam ES žvejybos laivui. Teigia, jog išnagrinėjusi 2019 m. birželio 7 d. pareiškėjų prašymą, ji vadovavosi ne tik minėtais reglamentais, tačiau ir Žuvininkystės įstatymu, Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo ir liudijimo galiojimo panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-884. Nesutinka su pareiškėjų pozicija, jog licencija reiškia žvejybos pajėgumus, o ne laivą, su jų teiginiu, jog pareiškėjos turi skirtingus žvejybos pajėgumus, kadangi 2019 m. liepos 19 d. vidaus vandenų transporto priemonės registracijos liudijime variklio galingumas nurodytas – 44,74 kW, nėra padalintas, kaip nors išskirtas. Argumentuoja, jog patenkinus pareiškėjų prašymą, būtų užkirsta galimybė tinkamam ES bendrosios žuvininkystės politikos nuostatų įgyvendinimui, kadangi Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareigūnams tikrinant žvejų tinklus jūroje pagal žvejybos laivo registracijos numerį, nebūtų galima nustatyti, kuris subjektas vykdo žvejybą, o nustačius pažeidimus – kuri žuvų išteklių naudotojo atžvilgiu pradėti tyrimą dėl pažeidimo. Pabrėžia, jog pareiškėjų teiginiai prieštarauja bendrajai vykdomai žuvininkystės politikai, Bendrijos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimui pagal galiojančius ES reglamentus ir nacionalinius teisės aktus.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Atkreipia dėmesį, jog motorinės valties (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žvejybos laivo liudijimas yra išduotas, todėl 2019 m. birželio 7 d. prašymo reikalavimas suformuluotas netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 26 d. rašto Nr. R18/2019-550 „Dėl žvejybos liudijimo išdavimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Panaikinus Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio 2019 m. liepos 26 d. raštą Nr. R18/2019-550 „Dėl žvejybos liudijimo išdavimo“, pareiškėjos prašo įpareigoti atsakovę joms išduoti naujus moterinės valties (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žvejybos laivo liudijimus.
Nustatyta, jog 2019 m. birželio 7 d. pareiškėjos kreipėsi į atsakovę, prašydamos išduoti naujus motorinės valties (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žvejybos laivo liudijimus.
Atsakydama į 2019 m. birželio 7 d. pareiškėjų prašymą, atsakovė 2019 m. liepos 26 d. rašte Nr. R18/2019-550 pažymėjo, kad prašymą reikia patikslinti ir nurodyti, kuriai iš pareiškėjų prašoma išduoti žvejybos laivo liudijimą bei pateikė teisinį vertinimą, kad žvejybos licencija galioja tik vienam ES žvejybos laivui.
Žuvininkystės įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. spalio 1 d.) žvejybos licencijos sąvoka nepateikiama. Žvejybos pajėgumas apibrėžiamas kaip žvejybos laivo talpa, išreiškiama bendrąja talpa (GT), ir žvejybos laivo galia, išreiškiama kilovatais (KW). Tam tikrų žvejybos rūšių žvejybos pajėgumas gali būti išreiškiamas žvejybos įrankių kiekiu ir (arba) dydžiu (Įstatymo 2 straipsnio 55 dalis).
Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiama Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo definicija. Žvejybos laivas apibrėžiamas kaip Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos išduodamas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas dokumentas. Ši blanketinė teisės norma nukreipia į Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalį, kurioje pateikiama žvejybos licencijos sąvoka, apibrėžiama kaip oficialus dokumentas, kuriuo jo turėtojui, kaip nustatyta nacionalinėse taisyklėse, suteikiama teisė naudoti tam tikrus žvejybos pajėgumus gyvųjų vandens išteklių eksploatavimui komerciniais tikslais. Žvejybos licencijoje pateikiami Bendrijos žvejybos laivo identifikavimo, jo techninių charakteristikų ir įrengimo būtiniausi reikalavimai. Pagal Kontrolės Reglamento 4 straipsnio 10 dalį žvejybos leidimas suprantamas kaip Bendrijos žvejybos laivui kartu su jo turima žvejybos licencija išduotas žvejybos leidimas, kuriuo laivui suteikiama teisė nurodytą laikotarpį nustatytame rajone ar tam tikrame žvejybos rajone laikantis tam tikrų sąlygų vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą. Įgyvendinimo reglamento 3 ir 4 straipsnių 1 dalys nustato, jog tiek žvejybos licencija, tiek žvejybos leidimas galioja vienam ES žvejybos laivui. Pagal 2015 m. liepos 10 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-566 pakeistų Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 9.9 punktą, būtent Žuvininkystės tarnyba išduoda verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą, taip pat pagal 9.13 punktą - įtraukia Lietuvos Respublikos žvejybos laivus į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir išduoda Lietuvos Respublikos žvejybos laivų liudijimus, juos keičia, sustabdo jų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą.
Apibendrinant teisės aktų nuostatas akivaizdu, jog Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos yra institucija, išduodanti (keičianti, sustabdanti, panaikinanti) žvejybos laivų liudijimus, o pats žvejybos laivo liudijimas suprantamas kaip oficialus dokumentas, kuriuo jo turėtojui, suteikiama teisė naudoti tam tikro žvejybos pajėgumo laivą, siekiant komerciniais tikslais eksploatuoti gyvuosius vandens išteklius.
Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.).
Pagal Taisyklių 35 punktą atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Pagal VAĮ 15¹ straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracinę paslaugą, priima atitinkamą sprendimą dėl licencijos, leidimo, reikalingų tam tikrai ūkinei veiklai pradėti ar vykdyti, išdavimo, tikslinimo, keitimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo, licencijos arba licencijos išdavimo, licencijos patikslinimo ar pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo.
Pagal VAĮ galimi atvejai, kai minėtos licencijos, leidimai neišduodami, tuomet turi būti pateikiamas motyvuotas atsisakymas jas išduoti (VAĮ 15¹ straipsnio 3 dalis).
Apibendrinus šias VAĮ įstatymo ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad kreipiantis su prašymu išduoti licenciją, leidimą, turi būti priimtas sprendimas atitinkamai leidimą išduoti ar neišduoti, tuo atveju, kai licencija (leidimas) neišduodama, priimamas atitinkamas motyvuotas atsisakymas juos išduoti, t.y. priimamas administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (VAĮ 2 straipsnio 11 dalis).
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).
Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Teismas pažymi, jog priimdama sprendimą, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, atsakovė privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog motorinės valties (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žvejybos laivo liudijimas jau yra išduotas, todėl 2019 m. birželio 7 d. pareiškėjų prašymas suformuluotas netinkamai.
Įvertinus skundu ginčijamo Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 26 d. rašto Nr. R18/2019-550 „Dėl žvejybos liudijimo išdavimo“ turinį matyti, jog jame nėra suformuluotas atsisakymas pareiškėjoms išduoti naujus motorinės valties (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), žvejybos laivo liudijimus dėl to, kad motorinės valties (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žvejybos laivo liudijimas jau yra išduotas. Nežiūrint į tai, jog atsakant į pareiškėjų 2019 m. birželio 7 d. prašymą, yra pateiktas teisinis vertinimas, kodėl žvejybos licencija galioja tik vienam ES žvejybos laivui, jame nėra nurodyta, kokiu pagrindu nesutinkama pareiškėjoms išduoti naujus moterinės valties (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žvejybos laivo liudijimus, Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio 2019 m. liepos 26 d. rašte Nr. R18/2019-550 „Dėl žvejybos liudijimo išdavimo“ nėra nurodyta šio rašto apskundimo tvarka.
Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai laikytini esminiais, ribojančiais tiek pareiškėjų teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjoms suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Kadangi vertintina, jog Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. R18/2019-550 „Dėl žvejybos liudijimo išdavimo“ negali būti laikytinas administraciniu sprendimu, atitinkančiu VAĮ 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, jis naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjoms žvejybos laivo liudijimus.
Pripažinus, kad Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. R18/2019-550 „Dėl žvejybos liudijimo išdavimo“ neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovė privalo tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą.
Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014-02-04. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 26 d. raštą Nr. R18/2019-550 „Dėl žvejybos liudijimo išdavimo“ panaikinti ir Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. liepos 19 d. prašymą, priimant atitinkamą sprendimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.