Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Ž. 2016-10-09 apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „NISSAN NV200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame policijos skiriamaisiais ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliams A. J. ir R. B. davė 100 eurų kyšį, padėdamas dvi 50 eurų nominalo kupiūras tarp priekinių sėdynių ir pavarų svirties, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d.

Kaltinamasis N. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-09 apie 15.50 val. jis, būdamas neblaivus, norėjo iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), išvaryti į gatvę savo automobilį „Ford Focus“. Kai išvažiavo į gatvę, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Po to pareigūnai paprašė pasitikrinti girtumą. Kad pareigūnai jo nebaustų, nes vairavo automobilį neblaivus, jis sėdėdamas policijos automobilio gale, padėjo dvi 50 eurų kupiūras tarp automobilio priekinių sėdynių prie pavarų svirties. Po to pareigūnai jį sulaikė, kad davė jiems 100 eurų kyšį ir pristatė į areštinę.

Dėl padaryto nusikaltimo labai nuoširdžiai gailisi, prašė jo atžvilgiu nutraukti bylą, jį atiduodant laiduotojui-jo pusbroliui.

Laiduoju prašomas pripažinti E. Ž. paaiškino, kad N. Ž.- ko pusbrolis. Pažįsta N. Ž. kaip pareigingą šeimoje, dirbantį. Dažnai bendrauju su N. Ž. ir jo šeima. Supranta, kad N. Ž. padarė didelę klaidą. Visi šeimos nariai auklėja N. Ž., kad šis taip daugiau nedarytų ir šis jis pasižadėjo, kad daugiau taip nedarytų. Pažada daugiau bendrauti su N. Ž., mano, kad N. Ž. vertina jo nuomonę. Šiuo metu E. Ž. yra pensininkas, tačiau paskutinius 13 metų dirbo savivaldybėje. Yra neteistas.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos A. D. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2016-10-09 Kauno AVPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 227 str. 1 d. (b.l. 4).

Iš 2016-10-09 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-09 d., patruliuodami r/s („414“) , kartu su vyr. patruliu R. B., apie 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), pamatė iš namo kiemo išvažiuojantį automobilį „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį kaip vėliau paaiškėjo, vairavo N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su minėtu vairuotoju, bendravo prieš tai atvykę, į minėtą adresą Kalvarijų g. 14, kur su juo bendraujant iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Transporto priemonės vairuotojo elgsena buvo neadekvati-elgėsi vangiai, judesiai buvo lėti, su vairuotoju bendraujant, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, išlipus iš automobilio laikysena buvo nestabili. Transporto priemone važiavo vairuotojas vienas. Salone alkoholio butelių nepastebėjo. Paklausus ar vairuotojas yra vartojąs alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė, kad alkoholio yra vartojąs. Paprašius pateikti dokumentus, pateikė viską, išskyrus vairuotojo pažymėjimą, aiškindamas, kad jis yra sulaikytas už vairavimą esant neblaiviame stovyje. N. Ž. nustačius 1.85 promilių girtumą ir pastarajam už tai rašant ATPK protokolą, N. Ž. tarp priekinių automobilio sėdynių padėjo 100 eurų (dvi kupiūras po 50 eurų), už tai, kad jie nerašytų jam ATPK protokolo už tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus. Perspėjus kelis kartus N. Ž., kad jam už bandymą papirkti policijos darbuotojus gresia baudžiamoji atsakomybė, o jam į tai nereaguojant ir toliau siūlant paimt padėtus pinigus už tai, kad nerašytų protokolo ir jį paleistų. N. Ž. sulaikė, apie tai informavo Kauno AVPK budėtoją. N. Ž. pristatė į Kauno AVPK OVS BD. Tarnybos metu dirbo su tarnybiniu automobiliu „NISSAN NV200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam vaizdo ir garso įrašais nevedami (b.l. 9).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniame pranešime (b.l. 10).

Iš 2016-10-09 tarnybinio automobilio „Nissan NV 200“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis, kuriame įtariamasis N. Ž. padėjo tarp priekinių sėdynių padėjo dvi 50 eurų kupiūras Nr. X80597750528, Nr. X46926394526, kurios apžiūros metu buvo išimtos (b.l. 5-8).

Pagal BK 227 str. 2 d. atsako tas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 str., esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas (pvz., pinigai, kitos turtinės vertybes) – ar pačiam valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui), ar per valstybės tarnautoją kitam fiziniam, juridiniam asmeniui, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. BK 227 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K–260/2014, 2K-176/2014).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 str.) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus (pvz., perdavimą valstybės tarnautojui tam tikros pinigų sumos) suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį). Būtent turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis N. Ž. savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad ai ir parodė, kad jam išvažiavus savo automobiliu į gatvę ir jį sustabdžius policijos pareigūnams, jis, kad pareigūnai jo nebaustų už automobilio vairavimą neblaiviam, sėdėdamas policijos automobilio gale padėjo dvi 50 eurų kupiūras tarp automobilio priekinių sėdynių prie pavarų svirties, prašydamas, kad jam nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. .

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius BK 227 str. 2 d. nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia rašytine medžiaga. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamojo N. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 str. 4 d. ir yra visiškai įrodyta.

Dėl laidavimo

Teismo posėdžio metu apklaustas E. Ž. sutiko būti N. Ž. laiduotoju.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju gali būti nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti N. Ž. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamasis ankščiau neteistas (b.l. 35), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dirbantis (b.l. 37), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Ž. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, anksčiau neteistas, turintis aukštąjį išsilavinimą, iki išėjimo į pensiją dirbo Kauno miesto savivaldybėje (b.l. 66-76), tiek kaltinamasis N. Ž., tiek E. Ž. parodė, kad juos sieja artimi ryšiai, todėl tikėtina, kad ateityje E. Ž., kaip artimas N. Ž. giminaitis, gali daryti teigiamą įtaką pusbrolio elgesiui. Teismo nuomone E. Ž. gali būti kaltinamojo laiduotoju.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog N. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo E. Ž. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla N. Ž. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl išlaidų už advokatės dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma Nr. NTP-7-11675 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Rasa Kalkauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą N. Ž. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 57,90 ?.

LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto N. Ž., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu N. Ž. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-2 (dvi) 50 (penkiasdešimties) eurų nominalo kupiūros Nr. X80597750528, Nr. X46926394526, perduotos saugoti į Kauno apskrities VPK Buhalterijos skyriaus sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini valstybės naudai (BK 72 str. 1 d., 2 d., 3 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 6 d., 307 str. 5-7 d., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

N. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str., perduodant jį laiduotojo E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 (dvi) 50 (penkiasdešimties) eurų nominalo kupiūros Nr. X80597750528, Nr. X46926394526, perduotos saugoti į Kauno apskrities VPK Buhalterijos skyriaus sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti valstybės naudai.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.