Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. A. skunde (b. l. 1–17) prašo panaikinti: 1) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (51)-FR0682-524 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 68-219 ,,Dėl V. A. 2014-09-15 skundo“; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. S-132(7-255/2014).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Inspekcija atliko jos 2008-01-01–2012-12-31 laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą ir nustatė, kad ji 2008 ir 2009 m. disponavo pajamomis, gautomis iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, nuo kurių mokestinė prievolė valstybei padengta nebuvo. Taigi Inspekcija 2014-08-26 sprendimu Nr. (51)-FR0682-524 nurodė pareiškėjai sumokėti 39 774 Lt (11 519,15 Eur) GPM, 24 712,50 Lt (7 157,23 Eur) GPM delspinigių, 3 977 Lt (1 151,82 Eur) GPM baudą, 1 520 Lt (440,22 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD įmokos), 1 520 Lt (440,22 Eur) PSD įmokų delspinigių, 152 Lt (44,02 Eur) PSD įmokų baudą. VMI 2014-11-20 sprendimu Nr. 68-219 jos skundo netenkino. Komisija 2015-07-31 sprendimu Nr. S-132(7-255/2014) paliko galioti VMI 2014-11-20 sprendimą Nr. 68-219. Teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai 2003 m. pajamų šaltiniais nepripažino 60 000 dolerių santaupų iš J. A. darbo užmokesčio, kai jis dirbo Rusijoje pagal sutartis ir parveždavo pinigų; 50 000 dolerių santaupų, kai ji nuo 1988 iki 1996 metų užsiėmė mezgimu ir siuvimu; 100 000 dolerių, padovanotų tėvo P. G.; 54 000 litų santaupų iš uždarbio nuo 1998 m. grybaujant, uogaujant ir parduodant savo užaugintas sodo gėrybes turgelyje. Komisija sprendime nepagrįstai palaikė išskirtinai Inspekcijos ir VMI poziciją, kuri iš esmės buvo pagrįsta tik daugybės prielaidų rinkiniu, o nepagrįstai buvo atmesta jos pozicija, kurią tiek faktine, tiek teisine prasme pagrindė konkretūs įrodymai, paaiškinimai ir argumentai, kuriais remiantis konstatuotina, kad ji 2003-12-31 ne banke turėjo 700 000 Lt, kuriuos sutaupė iš buvusio sutuoktinio atlyginimo, tėvo dovanotų pinigų ir pačios vykdytos mezgimo bei siuvimo veiklos; 2007-12-31 ji turėjo gerokai daugiau santaupų, nei mokesčių administratoriaus nustatytos nulinės santaupos; mokesčių administratorius nepagrįstai jos 2008 m. išlaidoms priskyrė automobilio „Audi Q7“ remonto išlaidas, nes jas patyrė ne ji, o sūnaus sugyventinė O. K., bei 2008–2011 m. išlaidoms – namo statybos išlaidas, nes šio namo statyba buvo baigta 2006 metais; Inspekcija nepagrįstai taikė statistines vartojimo išlaidas; mokesčių administratorius nepagrindė, kad ji pajamas iš mokesčių administratoriui nežinomų ir jo nenustatytų šaltinių gavo ne iki tikrinamojo laikotarpio pradžios, t. y. 2008-01-01. Komisija, neturėdama pagrindo, sprendime akcentuoja, išskiria ir sureikšmina išskirtinai tik jos pareigą teikti įrodymus, tačiau visiškai eliminuoja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokesčių administratoriui pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių administratorius nesurinko ir nepateikė pakankamai įrodymų (duomenų), pagrindžiančių savo išvadas, kad jos sutuoktinis J. A. (gim. 1941-12-25) negalėjo uždirbti Rusijoje pinigų ir negalėjo jų perduoti jai, nors galėjo ir turėjo galimybę gauti duomenis apie J. A. pajamas iš Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus (duomenis apie darbovietes, pajamas, turtą, jo paaiškinimus ir kt.). Pagrindžiant pajamas, gautas iš tėvo dovanotų lėšų, buvo pateiktas dovanojimo raštelis, kurio turinys ir forma visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, raštelyje dovanotojo valia yra patvirtinta parašu, nurodytas konkretus apdovanotasis. Nors mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (MAĮ 10 str.), tačiau negalima nevertinti rašytinių įrodymų, kuriais patvirtinami susiklostę sutartiniai santykiai. Su mokesčių administratoriaus išvada, kad ji nepateikė šį faktą pagrindžiančių įrodymų, nesutinka, kadangi pinigus gavo grynaisiais ir tuo metu jų niekur neišleido. Tuo metu tai buvo itin didelė suma, dovanotus pinigus taupė ateičiai, bendrai šeimos gerovei. Teiginį, kad nepateikė dokumentų, įrodančių valiutos keitimą banke beveik prieš 20 metų, laiko ne tik nepagrįstu, bet tiesiog nelogišku. Nė vienas Lietuvos Respublikos įstatymas fizinio asmens neįpareigoja rinkti, kaupti, saugoti tokio pobūdžio dokumentus. Aplinkybė, kad mokesčių administratorius nemato tinkamo tuo metu gautų pajamų apskaitymo, negali paneigti jos paaiškinimų ir vienkartinėje deklaracijoje nurodytų santaupų ar kitaip jas apmokestinti. Tinkamas pajamų neapskaitymas nėra pagrindas teigti, jog ji nurodytų pajamų negavo. Paaiškino, kad namo statybos baigtos 2006 metais, tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše statybos pabaigos metai nurodyti 2011 m., patvirtina tik, kad būtent 2011 metais buvo galutinai sutvarkyta su šio namo užbaigimu susijusi dokumentacija ir apie tai duomenys pateikti Registrų centrui. Pagal galiojančius teisės aktus nedraudžiama naudoti pastatytą gyvenamąjį namą neįforminus jo statybos užbaigimo. Mokesčių administratoriaus teiginys, kad aplinkybė, jog prie namo statybos prisidėjo sūnaus sugyventinė, laikytina ne naujų įrodymų pateikimu, o kaip įrodymais nepagrįstų kontrargumentų teikimu, siekiant sumažinti mokestinės prievolės dydį, yra nepagrįsta ir nelogiška, kadangi O. K. patvirtino, kad savo turėtas santaupas išleido gyvenamojo būsto statybai ir įrengimui, kuriame ji ir gyvena su šeima. Mokesčių administratorius nurodo nepagrįstai dideles galimai patirtas pragyvenimo išlaidas ir taip išdidina patirtų išlaidų sumą. Inspekcija, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama sprendimus, pažeidė beveik visus įstatymuose nustatytus apmokestinimo principus, iš kurių svarbiausias yra teisingumo principas. Mokesčių teisingumo principas yra neatsiejamas nuo MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos mokesčių administratoriaus pareigos, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Iš patikrinimo akte ir sprendimuose išdėstytų argumentų akivaizdu, kad mokesčių administratorius nėra objektyvus vertindamas susidariusią situaciją, nes atstovauja valstybės interesams, todėl neteisingai vertina surinktus įrodymus ir aplinkybes. Pažymi, kad serga ateroskleroze, kurios vienas iš požymių yra atminties sutrikimas. Prieštaravimai, esantys paaiškinimuose, atsirado būtent dėl ligos.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutinka (b. l. 63–69).

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjai mokestinės prievolės buvo apskaičiuotos nustačius, jog jos išlaidos 2008 m. viršijo pajamas 151 140 Lt, o 2009 metais – 25 340 Lt. Pareiškėja, be savo pateikto paaiškinimo, neturi jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų savo teiginiams dėl lėšų, sutaupytų iš buvusio sutuoktinio bei santaupų iš mezgimo ir siuvimo veiklos, pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja šias lėšas gavo. Vienintelis jos pateiktas įrodymas dėl iš tėvo gautos 100 000 dolerių dovanos buvo raštelis, kuris neatitiko tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimų, todėl, nesant jokių kitokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų dovanos egzistavimui pagrįsti, laikytina, jog pareiškėja negavo 100 000 dolerių dovanos. Tokią mokesčių administratoriaus poziciją pagrindžia ir tai, kad bankai nepateikė informacijos, jog pareiškėja būtų keitusi pinigų sumas, didesnes nei 100 MGL. Beveik visos pajamos, kuriomis pareiškėja grindžia 2003-12-31 vienkartinėje gyventojų turėto turto deklaracijoje deklaruotą 700 000 Lt ne banke turimų lėšų likutį, pačios pareiškėjos paaiškinimu, buvo gautos iki 1993 metų, o 1993 metais įvedus nacionalinę valiutą litą ir keičiant talonus ar valiutą į litus, bankuose buvo renkama informacija apie valiutos keitimą ir teikiama mokesčių administratoriui, tačiau mokesčių administratorius jokios informacijos apie tai neturi, o pati pareiškėja patikrinimo metu dokumentų, įrodančių valiutos keitimą banke, nepateikė. Kompleksiškai vertinant visas išdėstytas aplinkybes buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neturėjo deklaruoto 700 000 Lt piniginių lėšų likučio ne banke 2003-12-31. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatomas pareiškėjos turimas piniginių lėšų likutis 2003-12-31 bei įvertinus 1993–2003 m. pagal Inspekcijos turimą informaciją buvo nustatyta, jog pareiškėja gavo 63 758 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 6 840 Lt pensijos, 54 000 Lt pajamų iš parduotų žemės ir miško gėrybių. Pareiškėja patyrė 96 622 Lt vartojimo išlaidų ir sumokėjo 734 Lt mokesčių. Atsižvelgiant į tai, piniginių lėšų likutis ne banke 2003-12-31 buvo apie 114 277 Lt. Atsakovė teigia, kad pareiškėja pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 27 str. 1 d. ir 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (toliau – SDĮ) 17 str. 8 d., 18 str. nuostatas, nes per 2008 m. gavo ir panaudojo 151 140 Lt neapmokestintų pajamų, per 2009 m. gavo ir panaudojo 25 340 Lt neapmokestintų pajamų, ir šių neapmokestintų pajamų nedeklaravo GPMĮ nustatyta tvarka, t. y. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. nedeklaravo kaip kitų gautų apmokestinamųjų, nesusijusių su darbo santykiais ir ne individualios veiklos pajamų ir nesumokėjo GPM. Vadovaujantis GPMĮ 6 str. 1 dalies nuostatomis, šios pajamos apmokestinamos kaip kitos pajamos ir nuo 151 140 Lt, užpildžius 2008 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308 apskaičiuojama 35 352 Lt GPM. Nuo 25 340 Lt, užpildžius 2009 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308, apskaičiuojama 3 801 Lt GPM ir 1 520 Lt PSD įmokų. Pareiškėja taip pat pažeidė GPMĮ 27 str. 1 d., nes už 2012 m. parduotą automobilį ir priekabą gautų pajamų nedeklaravo GPMĮ nustatyta tvarka, t. y. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. nedeklaravo kaip už parduotą turtą gautų pajamų ir nesumokėjo GPM.

Skundas netenkintinas.

Mokestinis ginčas vyksta dėl 2015-07-31 Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės sprendimo Nr. S-132(7-255/2014), 2014-11-20 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimo Nr. 68-219 dėl V. A. 2014-09-15 skundo ir 2014-08-26 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. (51)FR0682-524 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 39 774 Lt GPM, 24 712,50 GPM delspinigių, 3 977 Lt GPM baudą, 1 520 Lt PSDĮ, 715,39 Lt PSDĮ delspinigius, 152 Lt PSDĮ baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių AVMI atliko pareiškėjos 2008-01-01–2012-12-31 laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja 2008 ir 2009 m. disponavo pajamomis, gautomis iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, nuo kurių mokestinė prievolė valstybei padengta nebuvo. Taigi Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja 2003-12-31 neturėjo deklaruoto 700 000 Lt piniginių lėšų likučio ne banke, kad, įvertinus 1993–2003 m. mokesčių administratoriaus turimą informaciją, buvo nustatyta, jog pareiškėja gavo 63 758 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 6 840 Lt pensijos ir 54 000 Lt pajamų iš parduotų žemės ir miško gėrybių. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja patyrė 96 622 Lt vartojimo išlaidų (pagal Statistikos departamento pateiktus vartojimo išlaidų koeficientus 1996–2003 m. apskaičiuotas pragyvenimo išlaidas 2 asmenų šeimai (iki 1997 m. už sūnų) ir sumokėjo 734 Lt mokesčių. Inspekcija teigia, kad piniginių lėšų likutis ne banke 2003-12-31 galimai buvo apie 114 277 Lt. 2003-12-31 pareiškėja galėjo turėti 114 277 Lt piniginių lėšų likutį ne banke laikotarpio pradžioje ir turėjo 3 825 Lt piniginių lėšų likutį banke, 2004–2007 m. gavo 20 553 Lt darbo užmokesčio, 36 000 Lt pajamų iš miško ir žemės ūkio, AB „Swedbank“ duomenimis, grąžinta 6 000 Lt atkurtų santaupų, per laikotarpį gavo 29 122 Lt pensijos. Iš viso 2004–2007 m. pareiškėja gavo 91 675 Lt pajamų ir sumokėjo 3 129 Lt GPM iš su darbo santykiais susijusių pajamų, 617 Lt VSD įmokų, 581 Lt žemės mokesčio, 2005-08-19 įsigijo du žemės sklypus už 60 000 Lt, 2006-06-27 iš UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ nusipirko automobilį „Subaru Tribeca“ (daužtą) už 13 600 Lt, namo, adresu: (duomenys neskelbtini), statybai išleido 440 000 Lt (2004–2007 metais), už elektrą, adresu: (duomenys neskelbtini), sumokėjo 3 108 Lt, už dujas – 8 990 Lt, pagal Statistikos departamento pateiktus vartojimo išlaidų koeficientus 2004–2007 m. apskaičiuota pragyvenimo išlaidų – 34 247 Lt. Taigi iš viso 2004–2007 m. pareiškėja patyrė 564 271 Lt išlaidų. Įvertinus gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, kad 2004–2007 m. pareiškėjos išlaidos 362 144 Lt viršijo pajamas, todėl Inspekcija padarė išvadą, kad 2008-01-01 pareiškėjos turimas piniginių lėšų likutis ne banke buvo lygus nuliui.

Inspekcija, įvertinusi laikotarpio pradžioje turėtą 3 825 Lt piniginių lėšų likutį banke, gautas 33 622 Lt pajamas, patirtas 185 245 Lt išlaidas bei 3 342 Lt turėtą piniginių lėšų likutį banke metų pabaigoje, konstatavo, kad pareiškėjos išlaidos 2008 metais viršijo jos pajamas 151 140 Lt, todėl jai buvo apskaičiuotas 35 352 Lt GPM.

Centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs laikotarpio pradžioje turėtą 3 342 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, gautas 21 462 Lt pajamas, patirtas 45 484 Lt išlaidas bei 4 660 Lt turėtą piniginių lėšų likutį banke metų pabaigoje, konstatavo, kad pareiškėjos išlaidos 2009 metais viršijo jos pajamas 25 340 Lt, todėl jai apskaičiuotas 3 801 Lt GPM.

Atsakovė teigia, kad pareiškėja pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį ir SDĮ 17 straipsnio 8 dalies, 18 straipsnio nuostatas, nes 2008 m. gavo ir panaudojo 151 140 Lt neapmokestintų pajamų, 2009 m. – 25 340 Lt neapmokestintų pajamų ir šių neapmokestintų pajamų nedeklaravo GPMĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjos išlaidos neviršijo jos pajamų 2010, 2011 ir 2012 metais.

Atsakovė teigia, kad pareiškėja pažeidė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį, nes už 2012 m. parduotą automobilį ir priekabą gautų pajamų nedeklaravo GPMĮ nustatyta tvarka, t. y. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. nedeklaravo kaip už parduotą turtą gautų pajamų ir nesumokėjo GPM. Vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 1 dalimi, šios pajamos apmokestinamos kaip turto pardavimo pajamos ir už 2012 m. nuo 4 137 Lt (15 000 Lt - 10 862,51 Lt), užpildžius metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pareiškėjai buvo apskaičiuotas 621 Lt GPM. Ginčo dėl šios sumos nėra.

Pareiškėja 2014-07-18 pateikė rašytines pastabas ir prašo, vadovaujantis MAĮ 131 str. 1 d., netvirtinti Inspekcijos 2014-06-20 patikrinimo akto Nr. FR0680-479.

2014-08-29 pareiškėja gavo Inspekcijos 2014-08-26 sprendimą Nr. (51 )FR0682-524 dėl patikrinimo akto patvirtinimo, kuriuo Inspekcijos Kontrolės departamento direktorė nusprendė iš dalies patvirtinti 2014-06-20 patikrinimo aktą Nr. FR0680-479 ir apskaičiuotus 39 774 Lt GPM, 24 712,50 Lt GPM delspinigių, 3 977 Lt GPM baudą, 1 520 Lt PSDĮ, 715,39 Lt PSDĮ delspinigių, 152 Lt PSDĮ baudą.

Atsakovė VMI 2014-11-20 sprendimu Nr. 68-219 patvirtino Inspekcijos 2014-08-26 sprendimo Nr. (51) FR0682-524 dėl 2014-06-20 patikrinimo akto Nr. FR0680-479 tvirtinimo nurodymus pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 39 774 Lt (11 519 Eur) GPM, 24 712,50 Lt (7 157 Eur) GPM delspinigių, 3 977 Lt (1 151 Eur) GPM baudą, 1 520 Lt (440 Eur) PSD įmokų, 715,39 Lt (207 Eur) PSD įmokų delspinigių ir 152 Lt (44 Eur) PSD įmokų baudą.

Komisija 2015-07-31 sprendimu Nr. S-132(7-255/2014) pareiškėjos skundo netenkino ir patvirtino VMI 2014-11-20 sprendimą Nr. 68-219.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamų sprendimų išvadomis ir teigia, kad įregistruota mokestinė prievolė buvo apskaičiuota neteisėtai ir nepagrįstai.

Pagal MAĮ 70 str. 1 dalį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių administratoriui suteikta teisė atitinkamą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, atsižvelgus į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkus savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

MAĮ 70 str. 1 dalyje įtvirtintos teisės normos realizavimą reglamentuoja VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 (Žin., 2004, Nr. 86-3156) patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, t. y. nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento), į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (4.1 punktas); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi – nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais (4.2 punktas); tvarkant apskaitą – apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų (4.3 punktas); saugant apskaitos ar kitus dokumentus – dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus; dokumentus saugo neužtikrindamas jų įskaitomumo ir kitais atvejais (4.4 punktas).

Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Pareiškėjai mokestinės prievolės buvo apskaičiuotos nustačius, kad jos išlaidos 2008 m. viršijo pajamas 151 140 Lt, o 2009 metais – 25 340 Lt.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2005-05-21 pateiktoje vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje deklaravo 700 000 Lt ne banke turimų piniginių lėšų. Paprašyta nurodyti šių pajamų šaltinius nurodė, kad 60 000 dolerių sutaupė, nes J. A. dirbo Rusijoje pagal sutartis ir parveždavo pinigų; 50 000 dolerių ji sutaupė, nes nuo 1988 iki 1996 metų užsiėmė mezgimu ir siuvimu; 100 000 dolerių padovanojo tėvas P. G.; 54 000 litų užsidirbo nuo 1998 m. grybaudama, uogaudama ir parduodama savo užaugintas sodo gėrybes turgelyje.

Lietuvos Respublikos vienkartinio deklaravimo įstatymo 4 str. 3 dalyje mokesčių administratoriui nustatyta teisė duoti gyventojui privalomą vykdyti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs deklaruodamas šį turtą pagal kitus teisės aktus) įsigijimo šaltinius. Atsakovė teigia, kad pareiškėja, paprašyta pagrįsti deklaracijoje nurodytas 700 000 Lt ne banke turimas pinigines lėšas, pateikė tik jokiais įrodymais neparemtus paaiškinimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013-10-10 paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, jog jos vyras nuo 1980 metų pradėjo pagal sutartis dirbti Rusijoje, dažnai važinėdavo ir parsiveždavo po 10 000 rublių, todėl jai pavyko iš buvusio sutuoktinio atlyginimo sutaupyti apie 60 000 dolerių. Muitinės informacijoje nėra duomenų apie J. A. deklaruotą pinigų įvežimą į Lietuvos teritoriją.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja pateikė 1989-04-23 P. G. raštelį, kad dovanoja savo dukrai V. A. 100 000 dolerių. Pagal dovanojimo metu galiojančio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 282 str. dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 500 rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 1 000 rublių, – notarine forma. Tačiau nagrinėjamu atveju sutartis nebuvo patvirtinta notariškai, todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti pajamų gavimo realumą. VĮ Registrų centre duomenų apie P. G. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, 2006-12-18 apskrities viršininko sprendimu V. A. nuosavybės teisė atkurta į 3,67 ha žemės sklypą, kurio vertė 11 605 Lt. Kitų duomenų apie paveldėtą turtą ar atkurtą nuosavybę nenustatyta.

Pareiškėja nebuvo įsigijusi patento verstis siuvimo ar mezgimo veikla, nemokėjo pajamų mokesčio. Nesant jokių duomenų apie vykdytą veiklą bei iš šios veiklos gautas pajamas atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad 50 000 dolerių pareiškėja negalėjo sutaupyti.

Išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų, kaip paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių apie gautas pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto nuodugnia pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo fakto nepagrindžia. Vien sandorio galiojimas civiline teisine prasme negali būti traktuojamas kaip pagal sandorį gautų pajamų teisėtumo prezumpcija, o turi būti įrodinėjamas realus piniginių lėšų gavimas (perdavimas). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, be savo pateikto paaiškinimo, neturi jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų savo teiginiams dėl piniginių lėšų, sutaupytų iš buvusio sutuoktinio bei santaupų iš mezgimo ir siuvimo veiklos, pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ji šias lėšas gavo. Taip pat pažymėtina, kad vienintelis pareiškėjos pateiktas įrodymas dėl iš tėvo gautos 100 000 dolerių dovanos buvo raštelis, kuris neatitiko tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimų, todėl, nesant jokių kitokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų dovanos egzistavimui pagrįsti, mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja negavo 100 000 dolerių dovanos. Byloje nustatyta, kad bankai nepateikė informacijos, kad pareiškėja būtų keitusi pinigų sumas, didesnes nei 100 MGL. Beveik visos pajamos, kuriomis pareiškėja grindžia 2003-12-31 vienkartinėje gyventojų turėto turto deklaracijoje deklaruotą 700 000 Lt ne banke turimų lėšų likutį, remiantis jos pačios paaiškinimu, buvo gautos iki 1993 metų, o 1993 metais įvedus nacionalinę valiutą litą ir keičiant talonus ar valiutą į litus, bankuose buvo renkama informacija apie valiutos keitimą bei teikiama mokesčių administratoriui, tačiau, kaip minėta, mokesčių administratorius jokios informacijos apie tai neturi, o pati pareiškėja patikrinimo metu dokumentų, įrodančių valiutos keitimą banke, nepateikė. Atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturėjo deklaruoto 700 000 Lt piniginių lėšų likučio ne banke 2003-12-31. Taigi buvo nustatomas pareiškėjos turimas piniginių lėšų likutis 2003-12-31 ir, įvertinus 1993–2003 m. laikotarpį, buvo nustatyta, kad pareiškėja gavo 63 758 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 6 840 Lt pensijos, 54 000 Lt pajamų iš parduotų žemės ir miško gėrybių; patyrė 96 622 Lt vartojimo išlaidų (pagal Statistikos departamento pateiktus vartojimo išlaidų koeficientus 1996–2003 m. apskaičiuotas pragyvenimo išlaidas 2 asmenų šeimai (iki 1997 m. už sūnų), sumokėjo 734 Lt mokesčių, piniginių lėšų likutis ne banke 2003-12-31 yra apie 114 277 Lt.

Įvertinus, kad 2003-12-31 pareiškėja galėjo turėti 114 277 Lt piniginių lėšų likutį ne banke laikotarpio pradžioje ir turėjo 3 825 Lt piniginių lėšų likutį banke, 2004–2007 m. gavo 20 553 Lt darbo užmokesčio, 36 000 Lt pajamų iš miško ir žemės ūkio, AB „Swedbanko“ duomenimis, grąžinta 6 000 Lt atkurtų santaupų, per laikotarpį gavo 29 122 Lt pensijos. Iš viso 2004–2007 m. pareiškėja gavo 91 675 Lt pajamų, sumokėjo 3 129 Lt GPM iš su darbo santykiais susijusių pajamų, 617 Lt VSD įmokų, 581 Lt žemės mokesčio, 2005-08-19 įsigijo du žemės sklypus už 60 000 Lt, 2006-06-27 iš UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“ nusipirko automobilį „Subaru Tribeca“ (daužtą) už 13 600 Lt, namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai išleido 440 000 Lt (2004–2007 metais), už elektrą(duomenys neskelbtini), sumokėjo 3 108 Lt, už dujas – 8 990 Lt, pagal Statistikos departamento pateiktus vartojimo išlaidų koeficientus pragyvenimo išlaidų apskaičiuota 34 247 Lt, taigi iš viso 2004–2007 m. pareiškėja patyrė 564 271 Lt išlaidų. Įvertinus gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, kad 2004–2007 m. išlaidos viršija pajamas, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad 2008-01-01 pareiškėjos turimas piniginių lėšų likutis ne banke buvo lygus nuliui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008 m. gavo 33 622 Lt pajamų: 13 360 Lt už automobilio „Subaru B9 Tribeca“ pardavimą; 9 000 Lt iš miško ir ūkio gėrybių pardavimo pagal pareiškėjos 2014-06-12 paaiškinimą; 11 022 Lt pensijos; ir patyrė 185 245 Lt išlaidų: sumokėtas 276 Lt žemės mokestis; 2008-03-07 už 22 800 Lt pirktas daužtas automobilis „Audi Q7“ iš UAB „Autostratus“ pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje pareiškėja nurodyta kaip pirkėja; 97 000 Lt – automobilio „Audi Q7“ remonto išlaidos pagal pareiškėjos 2013-11-14 paaiškinimą. Ne tik į pareiškėjos išlaidas įtrauktos „Audi Q7“ remonto išlaidos, tačiau vėliau į jos pajamas įtraukta iš draudimo gauta kompensacija po minėto automobilio vagystės; 50 000 Lt – namo statybos išlaidos, skaičiuotos pagal pareiškėjos 2014-06-12 pateiktą paaiškinimą į pareiškėjos sūnaus E. A. 2013-11-27 paaiškinime nurodyta, kad namas baigtas statyti 2011 metais. Ta patį patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, kad minėto namo statybos pabaigos metai – 2011 m., todėl skunde pateikti argumentai, kad namo statybos buvo baigtos 2006 metais, yra nepagrįstos. Taip pat pareiškėja skunde nurodo, kad prie statybų prisidėjo O. K., tačiau šie paaiškinimai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais.

2009 m. įvertinusi laikotarpio pradžioje turėtą 3 342 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, pareiškėjos gautas 21 462 Lt pajamas, patirtas 45 484 Lt išlaidas bei 4 660 Lt turėtą piniginių lėšų likutį banke metų pabaigoje, atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos išlaidos 2009 metais viršijo pajamas 25 340 Lt, todėl pareiškėjai pagrįstai apskaičiuota 3 801 Lt GPM.

2010 m. pareiškėja gavo 133 419 Lt pajamų: 113 466 Lt – draudimo išmokos; 9 000 Lt – iš miško ir ūkio gėrybių pardavimo pagal jos 2014-06-12 paaiškinimą; 10 953 Lt – pensija; ir patyrė 73 195 Lt išlaidų: 276 Lt – žemės mokestis; 21 725 Lt automobilio pirkimas; 30 000 Lt – namo statybos išlaidos; 8 411 Lt – vartojimo išlaidos, pareiškėjai sutinkant, apskaičiuotos remiantis Statistikos departamento pateiktomis statistinėmis vartojimo išlaidų normomis, – 700,90 Lt per mėnesį; 3 865 Lt – pervesta dukrai L. A.; 4 185 Lt – už dujas (duomenys neskelbtini); 4 733 Lt – už elektrą (duomenys neskelbtini).

Įvertinus laikotarpio pradžioje turėtą 4 660 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, pareiškėjos gautas 133 419 Lt pajamas, patirtas 73 195 Lt išlaidas bei 12 352 Lt turėtą piniginių lėšų likutį banke metų pabaigoje, konstatuojama, kad pareiškėjos išlaidos neviršijo jos pajamų 2010 metais, todėl GPM pagrįstai neapskaičiuotas.

2011 m. pareiškėja gavo 19 953 Lt pajamų: 9 000 Lt – iš miško ir ūkio gėrybių pardavimo pagal pareiškėjos 2014-06-12 paaiškinimą; 10 953 Lt – pensija; ir patyrė 39 148 Lt išlaidų: 276 Lt – žemės mokestis; 1 000 Lt – draudimo įmokos; 20 000 Lt namo statybos išlaidos; 8 922 Lt – vartojimo išlaidos, pareiškėjai sutinkant, apskaičiuotos remiantis Statistikos departamento pateiktomis statistinėmis vartojimo išlaidų normomis, – 743,50 Lt per mėnesį; 600 Lt – pervesta sūnui E. A.; 4 643 Lt – už dujas (duomenys neskelbtini); 3707 Lt – už elektrą (duomenys neskelbtini).

Įvertinus laikotarpio pradžioje turėtą 64 884 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, pareiškėjos gautas 19 953 Lt pajamas, patirtas 39 148 Lt išlaidas bei 634 Lt turėtą piniginių lėšų likutį banke metų pabaigoje, konstatuojama, kad pareiškėjos išlaidos neviršijo pajamų 2011 metais, todėl GPM pagrįstai neapskaičiuotas.

2012 m. pareiškėja gavo 49 047 Lt pajamų: 15 000 Lt – automobilio „Mercedes Benz“ pardavimas; 10 000 Lt – priekabos pardavimas; 2 247 Lt – draudimo išmokos, 9 000 Lt pajamos iš miško ir ūkio gėrybių pagal pareiškėjos 2014-06-12 paaiškinimą; 12 800 Lt – pensija; ir patyrė 24 879 Lt išlaidų: 276 Lt – žemės mokestis; 9 301 – vartojimo išlaidos, pareiškėjai sutinkant, apskaičiuotos remiantis Statistikos departamento pateiktomis statistinėmis vartojimo išlaidų normomis, – 775,10 Lt per mėnesį; 3 773 Lt – pervesta sūnui; 1 000 Lt – pervesta dukrai; 2 000 Lt – pervesta G. M.; 4 679 Lt – už dujas (duomenys neskelbtini); 3 850 Lt – už elektrą (duomenys neskelbtini).

Įvertinus laikotarpio pradžioje turėtą 45 689 Lt piniginių lėšų likutį ne banke, pareiškėjos gautas 49 047 Lt pajamas, patirtas 24 879 Lt išlaidas bei 505 Lt turėtą piniginių lėšų likutį banke metų pabaigoje, konstatuojama, kad pareiškėjos išlaidos neviršijo jos pajamų 2012 metais, todėl GPM neapskaičiuojamas.

Pareiškėja paaiškinimų keitimą grindžia 2003 metų VšĮ Šiaulių ligoninės išrašu iš medicininių dokumentų, nurodo, kad serga ateroskleroze ir kad vienas iš ligos požymių yra atminties sutrikimas, tačiau pateiktoje pažymoje apie tai nieko neužsimenama, todėl nesant įrodymų apie šios ligos sukeliamus atminties sutrikimus, su jais susiję pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja pažeidė GPMĮ 27 str. 1 dalį ir 1996-05-21 SDĮ 17 str. 8 d., 18 str. nuostatas, nes 2008 m. gavo ir panaudojo 151 140 Lt neapmokestintų pajamų, 2009 m. gavo, panaudojo 25 340 Lt neapmokestintų pajamų ir šių neapmokestintų pajamų nedeklaravo GPMĮ nustatyta tvarka, t. y. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. nedeklaravo kaip kitų gautų apmokestinamųjų, nesusijusių su darbo santykiais ir ne individualios veiklos, pajamų ir nesumokėjo GPM.

Pagal GPMĮ 6 str. 1 dalį šios pajamos apmokestinamos kaip kitos pajamos ir nuo 151 140 Lt, užpildžius 2008 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308, mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo pareiškėjai 35 352 Lt GPM. Nuo 25 340 Lt, užpildžius 2009 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308, pagrįstai apskaičiavo 3 801 Lt GPM ir 1 520 Lt PSD įmokų.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas netenkintinas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos V. A. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.