Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., būdamas UAB „Protekonas“ vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau VMI patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., nustatyta, kad M. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, M. R., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., būdamas UAB „Protekonas“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Protekonas“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 31 d. M. R. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. spalio 3 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Protekonas“. Šiais veiksmais M. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose nustatytų mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI prie FM 2023 m. rugpjūčio 23 d. užklausė AB SEB banką apie Bendrovės vardu banke atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Išanalizavus nurodyto laikotarpio pateiktus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitose buvo vykdomas piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. UAB „ Protekonas“ 2021 m. spalio 4 d. UAB „REGUSA DEGALINĖ“ sumokėjo 105,04 Eur, kai remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 21 233,86 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. UAB „Juridinė ir finansinė agentūra“ sumokėjo 150,00 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 22 494,52 Eur; išmokėjo algas darbuotojams: 2021 m. gruodžio 17 d. E. M. – 150,00 Eur, 2021 m. gruodžio 19 d. J. S. – 100,00 Eur, 2021 m. gruodžio 21 d. O. R. – 120,00 Eur, kai atsiskaitymų dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 22 790,38 Eur; 2021 m. gruodžio 21 d. ATM PC Senukai išgrynino 300 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 22 790,38 Eur; 2022 m. sausio 6 d. A. Š. išmokėjo paskolą 100,00 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 24 046,88 Eur; 2022 m. sausio 6 d. ATM PC Maxima išgrynino 800,00 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 24 046,88 Eur; 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. sausio 13 d. EMSI degalinėje sumokėjo 889,12 Eur ir 891,16 Eur, kai atsiskaitymų dieną Bendrovė buvo skolinga VMI 24 046,88 Eur. Tokiu būvu Bendrovės vadovas M. R. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie F. D. tokių M. R. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

CK 6.930¹ straipsnio ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Šiuo konkrečiu atveju M. R. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad jis, būdamas UAB „Protekonas“ vadovu, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nes jis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d., būdamas UAB „Protekonas“ vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Protekonas“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina bendrovės balansai. UAB „Protekonas“ direktoriaus M. R. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašai (b. l. 17-66) bei kiti byloje esantys įrodymai. Įmonės buvimas sudėtingoje finansinėje padėtyje sukėlė pareigą įmonės vadovui vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ nustatyta tvarka, ir tokios imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė teismo įvertinti įmonės vykdytų atsiskaitymų su kitais kreditoriais priežastis, taip pat įmonės sudėtingą finansinę padėtį bei įmonės vadovo atliktus veiksmus, nukreiptus į įmonės veiklos funkcionavimo užtikrinimą, teigė, jog negalima daryti išvados, kad įmonės vadovas turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir siekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesų. Pastebėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, užtraukia administracinę atsakomybę ne dėl įmonės vadovo veiksmų/neveikimo stengiantis išlaikyti įmonę, o, kaip jau minėta, dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo įmonei esant situacijoje, kuomet įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Argumentai, kad tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrijos veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nešalina.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o UAB „Protekonas“ vadovas M. R., žinodamas bendrijos finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrijos atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdamas minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. R. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje M. R. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB „Protekonas“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

Teismas , ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad M. R. padarė ir šitą jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad UAB „Protekonas“ vadovas nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. buvo M. R., todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalį.

Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2924-1187/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB ,,Protekonas“ bankroto byla. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB ,,Protekonas“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2924-1187/2023 nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB ,,Protekonas“ neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso trys transporto priemonės: 1) Iveco AS440S43, VIN kodas WJMM1VSK004313855; 2) R. P. 420, VIN kodas VF622GVA000142485; 3) G. T., VIN kodas VFNTF34CZY2XX0941, visoms transporto priemonėms taikomi apribojimai (areštai) bei jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Taip pat iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt) matyti, kad bendrovė turi 3 927,24 Eur socialinio draudimo skolą bei du darbuotojus. VMI neįvykdytų piniginių prievolių suma – 33 723,81 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš bendrovės turto, be VMI pateiktų vykdyti vykdomųjų dokumentų, vykdomi šie išieškojimai bendrai 6 966,38 Eur sumai: 3 950,8 E. V. socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui; 3 015,58 Eur UAB „Stateta“. Juridinių asmenų registro duomenimis, iš bendrovės 2021 m. balanso matyti, kad UAB ,,Protekonas“ turtą sudaro 146 553 Eur (6 904 Eur ilgalaikio turto ir 138 769 Eur trumpalaikio turto), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro – 51 902 Eur. Vertinant visus bendrovės skolinius įsipareigojimus, teismas padarė išvadą, kad jie tikėtinai sudaro 92 592,19 Eur (33 723,81 Eur + 6 966,38 Eur + 51 902 Eur). Nors 2021 m. duomenimis bendrovės įsiskolinimai neviršijo jos turimo turto, tačiau UAB ,,Protekonas“ Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės realią turtinę padėtį – turimą turtą, įsipareigojimų dydį ir palyginti jų tarpusavio santykį. Teismui nepateikta objektyvių duomenų apie tai, kad UAB ,,Protekonas“ vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažino, jog UAB ,,Protekonas“ yra nemoki, todėl jai iškėlė bankroto bylą vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi.

Svarbu ir tai, kad Bendrovei vadovaujant M. R., buvo surašyti net 28 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoka iš banko sąskaitų ir sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad M. R., kaip buvusiam UAB ,,Protekonas“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o M. R. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad M. R. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybės nėra esmingai išskirtinės, tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, bet į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą. Padaryti nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu; pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia; duomenų apie M. R. baustumą ar teistumą byloje nėra; jis yra dirbantis; nenustatyta M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas laiko jo atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir gailisi, administraciniai nusižengimai padaryti dedant pastangas tęsti bendrovės veiklą (ANK 35 straipsnio 2 dalis); byloje nenustatyta, kad M. R. būtų atlikęs mokėjimus, tiesiogiai nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla; tam tikri, tame tarpe ir nemaži, mokėjimai į valstybės ir Sodros biudžetus buvo atliekami.

Iš bylos duomenų matyti, jog M. R. vadovaujamos bendrovės mokestinė nepriemoka atsirado Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną (2020 metais), pandemijos laikotarpiu buvo sunku vykdyti veiklą, M. R. stengėsi užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Be kita ko, nėra pagrindo netikėti, jog M. R. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su didžiausiais klientais, nuo kurių iš esmės priklausė įmonės veikla, taip pat su darbuotojais. Atsakomybėn traukiamas asmuo dėjo visas pastangas, stengdamasis išsaugoti įmonę, todėl nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi tikėjosi išsaugoti verslą ir sukurtas darbo vietas. Nors nurodytus veiksmus (dalyje dėl mokėjimų) ir neveikimą (dalyje dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo) M. R. atliko savo rizika ir, kaip vadovas, turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus veiksmus didžiąja dalimi lėmė situacija, kurioje verslas anksčiau nebuvo, jos numatymas bei sustabdymas nepriklausė nuo bendrovės vadovo.

Teismas , įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neeilinę pasaulinę daugelį verslo sričių itin paveikusią situaciją, M. R. pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus, taip pat ir kitas aukščiau aptartas M. R. charakterizuojančias aplinkybes, jo sunkią materialinę padėtį, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnes, nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudas. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta M. R. už nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje padarymą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) paskyrus 150 Eur baudą; už nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje padarymą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas) paskyrus 200 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos ir galutinė skirtina – 200 Eur bauda

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą), ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą), ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsni 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą M. R. skirti – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“;

6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-144-1055/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.