Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-1430-254/2018 pagal ieškovės M. S. teisinės įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“, dėl inžinerinių tinklų naudojimo ir jų eksploatavimo tvarkos nustatymo, mokesčio už jų naudojimą priteisimo, trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybė

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. S. teisinė įmonė Jonavos rajono apylinkės teismui padavė ieškinį atsakovei AB „Jonavos šilumos tinklai“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį su ieškove dėl lietaus nuotekų, vandentiekio tinklų, nuotekų tinklų naudojimosi nuo 2017 m. kovo 1 d. ir nustatyti bendrą visų tinklų vieno mėnesio nuomos mokestį 400 Eur. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė UAB „Jonavos vandenys“ ir Jonavos rajono savivaldybę.Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. 2-2243-559/2017 prijungė dvi tame pačiame teisme ieškovės iškeltas civilines bylas Nr. 2-2333-598/2017 ir Nr. 2-2296-598/2017, kuriose tapačius reikalavimus ji reiškė atsakovėms AB „Jonavos grūdai“ ir UAB „Rivauta“. Jonavos rajono apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 12 d. gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriame nurodoma, kad pakeičiamas ieškinio dalykas, tačiau nekeičiamas ieškinio pagrindas, t. y. patikslintas ieškinys grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, tais pačiais įrodymais ir teisės normomis. Ieškovė ieškinį tikslino todėl, kad atsakove nurodė UAB „Jonavos vandenys“, kuri Jonavos rajono tarybos sprendimu yra paskirta savivaldybės viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, o trečiąjį asmenį Jonavos rajono savivaldybę toliau laikys byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes jam priskirta funkcija organizuoti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Ieškovė ieškinio sumą nurodė 64 638 Eur, suskaičiavusi prašomą nustatyti nuomos mokesčio sumą už trejus metus pagal visose sujungtose civilinėse bylose nurodytų inžinerinių tinklų vertę.Priėmęs ieškovės patikslintą ieškinį, Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Teismas nurodė, kad pagal patikslinto ieškinio sumą byla yra teisminga apygardos teismui, ir nors pagal CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas priimtą bylą turėtų išspręsti iš esmės, tačiau atsakove įtraukus UAB „Jonavos vandenys“, procesas kitų atsakovų atžvilgiu pasibaigė, o naujo atsakovo atžvilgiu jis turi prasidėti iš naujo ir teismas turi paisyti teismingumo taisyklių (CPK 27 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės M. S. teisinės įmonės ieškinį atsakovei UAB „Jonavos vandenys“ pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.Teismas nurodė, jog ieškovės pradinis ieškinys buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl atsakovės patikslinimas ir ieškinio reikalavimo padidinimas nekeičia to, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai turėjo išspręsti ne tik patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, tačiau ir nagrinėti bylą iš esmės. Teismas pažymėjo, jog patikslinto ieškinio priėmimas negali būti laikomas nei naujo ieškinio priėmimu, nei civilinės bylos iškėlimu, todėl jį priėmus neatsirado pagrindas bylą perduoti kitam teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde apeliantas Jonavos rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo kitam teismui, ginčai tarp teismų negalimi.Teismas neįvertino, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai negalėjo priimti patikslinto ieškinio su pakeistu dalyku ir pagrindu, toks ieškinys turėjo būti nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje, kuri teisminga Kauno apygardos teismui.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tuo, jog:Teismas pagrįstai nurodė, jog pirminis ieškinys buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl bylą iškėlęs teismas turi ją išnagrinėti iš esmės, nors vėliau ji tampa teisminga kitam teismui.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Jonavos vandenys“ teismo prašo skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškovė 2017 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams padavė naują ieškinį, o pirminių atsakovų atžvilgiu ieškinio atsisakė, todėl procesas naujos atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ atžvilgiu turi prasidėti iš naujo ir teismas turi laikytis teismingumo taisyklių. Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas laikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju rūšinis teismingumas turi būti nustatytas pagal ieškinio sumą, todėl patikslintas ieškinys nagrinėtinas Kauno apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla perduota pagal teismingumo taisykles, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis arba ginčo suma. Apygardos teismams, be kita ko, pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai vieno ar kelių reikalavimų bendra suma viršija 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė Jonavos rajono apylinkės teismui 2017 m. birželio 23 d. pateikė ieškinį atsakovei AB „Jonavos šilumos tinklai“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį dėl lietaus nuotekų, vandentiekio tinklų, nuotekų tinklų naudojimosi nuo 2017 m. kovo 1 d. ir nustatyti bendrą visų tinklų vieno mėnesio nuomos mokestį 400 Eur (t. 1, b. l. 2-9). Tikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė nurodė, jog atsakove pasirinko UAB „Jonavos vandenys“, o ieškinio sumą nurodė 64 638 Eur, suskaičiavusi prašomą nustatyti nuomos mokesčio sumą (965,50 Eur per mėnesį) už trejus metus pagal inžinerinių tinklų vertę (t. 6., b. l. 87-95). Atsižvelgdamas į ieškinio sumą, viršijančią 40 000 Eur, Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė Kauno apygardos teismui. Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas bylą pagal teismingumo taisykles perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams ir nurodė, jog pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 1 dalimi, susidariusią situaciją vertino iš esmės formaliai. Teismo išvada, kad vien dėl to, jog pradinis ieškinys buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, jis ir toliau privalo būti nagrinėjamas apylinkės teisme, nevertinant ieškiniu siekiamų materialinių teisinių padarinių bei neatsižvelgiant į proceso pirmosios instancijos teisme eigą, taip pat bylų teismingumo apylinkių ir apygardų teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, prigimties bei paskirties, stokoja pagrįstumo. Apeliacinio teismo vertinimu, nors pradinis ieškinys buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, tačiau šiame ieškinyje suformuluotas reikalavimas buvo nukreiptas atsakovei AB „Jonavos šilumos tinklai“. Vis dėlto Jonavos rajono apylinkės teisme rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės ir tikslinant ieškinio reikalavimus 2017 m. gruodžio 12 d. gauto patikslinto ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas) nekeičiant pirminiame ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių (pagrindo) nukreipti kitai atsakovei – UAB „Jonavos vandenys“. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio ir jame nurodyto nuomos mokesčio už naudojimąsi inžineriniais tinklais paskaičiavimo, patikslinto ieškinio suma sudaro 64 638 Eur. Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, jog patikslintas ieškinys Jonavos rajono apylinkės teisme buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl pagrįstai perduotas nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog civilinio proceso įstatymas tiesiogiai nenumato ieškinio tikslinimo instituto. Dispozityvumo principo įgyvendinimas civiliniame procese suponuoja ieškovo teisę padidinti ar sumažinti pradinio ieškinio reikalavimus, pakeisti pradinio ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką jau iškeltoje civilinėje byloje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Todėl teismas, gavęs patikslintą ieškinį, turi, atsižvelgdamas į procesinio dokumento turinį, nustatyti, ar procesiniu dokumentu keičiamas ieškinio dalykas, pagrindas, ar siekiama tik padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, ar pareikšti naują ieškinio reikalavimą, etc. Kai ieškovo disponavimas minėtomis teisėmis keičia bylos rūšinį teismingumą, teismas turi išspręsti su ieškinio priėmimu susijusius klausimus ir visą bylą išnagrinėti iš esmės, o ne spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą (CPK 33 straipsnio 2 dalis). Tačiau nustatęs, jog ieškiniu, kuris įvardijamas kaip patikslintas ieškinys, ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimus, turinčius tiek naują ieškinio dalyką, tiek ir pagrindą, naujam atsakovui, o reiškiami reikalavimai teismingi apygardos teismui, apylinkės teismas turi tokius ieškinio reikalavimus atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o pradinio ieškinio reikalavimus nagrinėti iš esmės.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, formaliai vertino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą ir dėl to nepagrįstai bylą pagal teismingumą perdavė apylinkės teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis naikinama ir byla pagal teismingumą perduodama nagrinėti šiam teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti šiam teismui.