Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo R. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui ir 15 dienų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2016 m. gruodžio 2 d., apie 14.58 val., Utenos r. sav., Daugailių mstl., vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 101 km/h, po paklaidos, greičiu, t. y. R. M. pažeidė KET 129 punkto reikalavimą ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios, jį pakeitė ANK. Taigi sprendžiant klausimus dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių teisena pradėta dar galiojant ATPK, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) nuostatomis.

Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“ Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.“ Taigi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas turi patikrinti ar už pažeidimus, už kurių padarymą asmuo yra nubaustas, ANK nėra numatyta švelnesnė atsakomybė, kadangi tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl padaryto pažeidimo perkvalifikavimo.

R. M. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį dėl to, kad viršijo leistiną greitį daugiau nei 50 kilometrų per valandą. Šioje byloje nėra ginčijamas pažeidimo padarymo faktas, pažeidimas įrodytas R. M. prisipažinimu, administraciniu teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-77893999-16, greičio matuoklio „Multa Radar C“, 625-010/61282,0160606, duomenimis ir kita bylos medžiaga. Už nurodytą pažeidimą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių, baudos vidurkis – 361,50 eurų. R. M. nubaustas 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui ir 15 dienų. Analogiško pobūdžio pažeidimas numatytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Už šį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių, baudos vidurkis – 500 eurų. Šiuo atveju ANK numato griežtesnę atsakomybę – didesnį baudos minimumą ir vidurkį, taigi R. M. padarytas pažeidimas neperkvalifikuotinas.

Pagal Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamas teismo sprendimas priimtas iki 2017 m. sausio 1d., veikos perkvalifikavimui pagrindo nėra, taigi teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo byloje sprendimas ginčijamas dėl to, kad teismas netinkamai pritaikė ATPK 34 straipsnio nuostatas ir specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiavo ne metais ir mėnesiais, o mėnesiais ir dienomis. Taip pat Institucija siekia padidinti R. M. paskirtą baudą ir specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apygardos teismas sutinka, kad pagal ATPK 34 straipsnio nuostatas administracinės nuobaudos terminai skaičiuojami metais arba mėnesiais. Vis dėlto, teismo vertinimu, kiekvienu atveju taikant teisinio poveikio priemones, turi būti vadovaujamasi teisingumo principu. Skirdamas administracinę nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, teismas privalo tinkamai individualizuoti taikomą atsakomybę ir paskirti tokią nuobaudą, kuri užtikrintų ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinta, kad „Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.“ Tokia Konstitucinio Teismo doktrina ne kartą minima ir vėlesnėje šio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikantis pozicijos, jog „baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d.; 2014 m. kovo 18 d. nutarimai).

Minėta Konstitucinio Teismo doktrina svarbi ne tik baudžiamosiose bylose, bet ir administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų bylose, nes neteisingos kriminalinės bausmės ar administracinės nuobaudos paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, jog skiriant specialiosios teisės atėmimą turi būti laikomasi ATPK 34 straipsnio nuostatos, taigi specialiosios teisės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas metais ir mėnesiais, tačiau tam tikrais, išimtiniais atvejais, teisingas specialiosios teisės atėmimo terminas gali būti parinktas skaičiuojant jį ir dienomis. Teismo įsitikinimu, tokie išimtiniai atvejai galimi turint omenyje tai, kad atskirais atvejais įstatymas numato pakankamai siaurą specialiosios teisės atėmimą termino amplitudę (pavyzdžiui, to paties ATPK 124 straipsnyje numatyti teisės atėmimo terminai nuo trijų iki šešių mėnesių, nuo vieno iki šešių mėnesių ir pan. (tam tikrais atvejais netgi termino vidurkio negalima apskaičiuoti neskaičiuojant šio termino dienomis), o individuali situacija rodo, kad teisingas specialiosios teisės atėmimo terminas gali būti parinktas skaičiuojant jį tik mėnesiais ir dienomis. Priešingu atveju tokiose situacijose, formaliai laikantis ATPK 34 straipsnio, teismas turėtų paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų per švelni arba per griežta, bet nebūtų teisinga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aptariamo klausimo kontekste taip pat aktualią ANK 28 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodoma, kad „Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Surašant administracinį nurodymą, siūlomas specialiosios teisės atėmimo terminas gali būti skaičiuojamas dienomis.” Taigi specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimo dienomis galimybė apskritai nėra neįmanoma.

Įvertinant konkrečios situacijos aplinkybes, būtent 1 mėnesio ir 15 dienų specialiosios teisės atėmimo terminas, apeliacinės instancijos teismo nuomone yra proporcingas ir tinkamas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas būtent tokios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminą, įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad R. M. padarė išties pavojingą pažeidimą, be to, jis pakankamai daug kartų yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visgi, padarytų pažeidimų skaičius, t. y. 19 kartų, turi būti vertinamas atsižvelgiant ir į ilgametę, nuo 1999 m. rugsėjo 16 d. trunkančią R. M. vairavimo patirtį. Institucijos apeliaciniame skunde akcentuojama, kad iš padarytų ATPK pažeidimų R. M. net 6 kartus baustas už greičio viršijimą, tačiau nevertinama, kad šioje byloje padarytą pažeidimą, kaip apeliantas paaiškino teisme (b. l. 13) jis padarė nežinodamas apie 2016 m. birželio 2 d. užfiksuotą greičio viršijimo faktą. Netikėti šia aplinkybe nėra pagrindo, nes nuobauda už pastarąjį pažeidimą buvo paskirta tik 2016 m. lapkričio 17 d., t. y. po šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo, padaryto 2016 m. rugpjūčio 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas vertindamas apeliacinio skundo argumentus teismas iš esmės sutinka su Institucijos pozicija, kad turint omenyje padaryto pažeidimo pobūdį ir anksčiau padarytų pažeidimų skaičių, R. M. tikslinga skirti griežtesnę nuobaudą, nes anksčiau taikytos sankcijos nepadarė tinkamo poveikio. Visgi, teismas pastebi, kad iki šiol pati griežčiausia R. M. paskirta nuobauda buvo 600 Lt, taip pat jis vieną kartą baustas 200 Lt bauda, visais kitais atvejais paskirtosios baudos buvo dar švelnesnės. Šiuo atveju R. M. teismas paskyrė 300 EUR baudą, kuri yra aiškiai didesnė nei kada nors anksčiau skirtosios baudos. Be to, jam pirmą kartą yra paskirtas specialiosios teisės atėmimas. Šis teisės atėmimo terminas ne minimalus, o šiek tiek griežtesnis, taigi nurodytoje situacijoje nėra neteisingas. Tokia nuobauda ir realus jos vykdymas, suprantant, kad ateityje už panašaus pobūdžio nusižengimus, nekeičiant savo elgesio, bus taikomos aiškiai griežtesnės sankcijos, yra pakankama auklėjamoji priemonė galinti sudaryti prielaidas administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailestį dėl padaryto pažeidimo – ir sunkinančią aplinkybę – pakartotinis tos pačios rūšies pažeidimo padarymas.

Visų šių išvadų kontekste teismas pastebi, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas taip pat laikosi nuostatos, draudžiančios naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais. Pavyzdžiui, tokia nuostata tiesiogiai išreikšta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 328 straipsnyje numatančiame, jog „iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais”.

Atsižvelgiant į visa tai, ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, jį keisti vien dėl fakto, kad teismas paskyrė specialiosios teisės atėmimo terminą mėnesiais ir dienomis, t. y. formaliai pažeisdamas ATPK 34 straipsnio nuostatas, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisingą teismo sprendimą formaliais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti galioti.